Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimo problematika Lietuvoje

Pedagoginio darbo tikslas - tobulinti asmenybę, augančią kartą padaryti kultūros paveldėtoja, įdiegti teisingas materialines ir dvasines vertybes, todėl ugdytojui pridera būti turiningu žmogumi, o to pasiekti galima tik tobulėjant. Asmuo, nusprendęs tapti pedagogu, prisiima atsakomybę nuolatos tobulėti, o tai veda link naujų kvalifikacinių kategorijų įgijimo.

Pedagogų rengimo sistema ir karjeros pradžia

Pedagogus Lietuvoje ruošia aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Pedagogų rengimas - vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir pedagogo profesinį augimą, kuris prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, gilinant ir plėtojant profesines kompetencijos. 2018 m. gegužės 29 d. patvirtintame Reglamente nurodyta, kad pedagogikos studijų krypties studijų programas vykdo Pedagogų rengimo centrai ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais.

Bakalauro pedagoginės studijos trunka 4 metus (240 ECTS). Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Lygiagrečiuoju būdu besimokantis asmuo baigia bakalauro arba profesinio bakalauro pedagogikos studijų krypties studijų programą, į kurią yra integruotas pedagoginių studijų modulis. Asmenys, kurie jau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir nori tapti mokytojais, gali rinktis nuoseklųjį būdą, t. y. baigti profesinių studijų programą, kuri yra parengta pedagoginių studijų modulio pagrindu.

Profesinės kompetencijos ir kvalifikacijos įtaka ugdymo kokybei

Kyla esminis klausimas: ar tikrai aukštesnė kvalifikacinė kategorija garantuoja kokybiškesnį ugdymą? Atliktas tyrimas parodė, kad didžiajai daliai tėvų yra svarbus auklėtojos išsilavinimas, bet ne įgyta kvalifikacinė kategorija. Patys pedagogai pastebi, kad aukštesnę kvalifikacinę kategoriją turintis pedagogas kokybiškiau ugdo vaikus, tačiau ugdymo kokybę sąlygoja ne įgytas dokumentas, o pats procesas - pedagogo tobulinimasis.

Pedagogų rengimo reglamentas nurodo, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos, kognityvinės, veikimo kartu bei emocinės-motyvacinės kompetencijos. Profesinės elgsenos sritis susijusi su kryptinga pedagogo veikla, profesinės elgsenos formavimusi ir nuolatiniu stiprinimu. Veikimas kartu, siekiant ugdymo tikslų, apima pedagogo veiklą mokyklos vidiniuose ir išoriniuose tinkluose, bendradarbiaujant su ugdytinio šeima ir kitais specialistais.

Bendradarbiavimas su šeima - ugdymo proceso ašis

Glaudus bendradarbiavimas su šeima įtakoja ugdymo proceso kokybę. Svarbu teisingai suvokti bendradarbiavimo esmę, nes klaidingai suprantamas bendradarbiavimas gali sąlygoti nesusikalbėjimą, atsainumą ir ugdymo fragmentiškumą. Pedagogai ir tėvai pritaria bendradarbiavimo reikalingumui, tačiau pastebima, kad tėvai mano esantys mažiau atsakingi už bendradarbiavimo tobulinimą ir optimizavimą.

• Šeima - pirmoji žmogaus ugdymo institucija, nulemianti vaiko asmenybės tapsmą.
• Ugdymo institucijoje svarbu derinti pedagogų ir tėvų vertybes bei lūkesčius.
• Šiuolaikinės bendradarbiavimo priemonės reikalauja iš pedagogų nuolatinio skaitmeninių kompetencijų tobulinimo.

tags: #ikimokyklinio #ir #priesmokyklinio #ugdymo #pedagogu #rengimo

• lėlių rinkiniai vaikams
• Išsamus vadovas tėvams apie kosulį vaikams
• Kaip suorganizuoti baby shower?
• Geriausi „The Sims 2“ kodai ir naudingi patarimai
• Atsakingas vaikiškų drabužių surinkimas