Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir laukimo, tačiau dažnai susijęs su įvairiais iššūkiais, įskaitant padidėjusį jautrumą ir stresą. „Nėščia moteris jaučiasi lyg devintame danguje“, - girdime vien tokias istorijas. Tačiau pasitaiko situacijų, kai būsimoji mama patiria stresą darbe, ir nerimauja, kaip tai atsilieps jos ir vaikelio sveikatai. Stresas - daugelio šiuolaikinių žmonių gyvenimo palydovas, ir nėščiosios taip pat dažnai patiria įtampą.
Streso poveikis nėštumo eigai ir vaisiui
Moksliškai įrodyta, kad neigiamos emocijos nėštumo metu atsiliepia nėštumo eigai, gimdymui ir tolesnei vaiko sveikatai. Ilgalaikis stresas ypač kenksmingas nėščiosioms, nes neigiami potyriai perduodami įsčiose besivystančiam mažyliui. Vaikas motinos įsčiose dar neturi apsaugos sistemos, kuri saugotų nuo neigiamų veiksnių. Visi veiksniai jį veikia tiesiogiai, todėl jo psichikoje motinos emocijos palieka gilų pėdsaką.
Pastebėta, kad ilgalaikis stresas tiesiogiai atsiliepia kūdikio ūgiui. Tų nėščių moterų, kurios nuolat nerimavo, jaudinosi, patyrė stresą, kūdikiai gimsta mažesni, galima sakyti, trumpesni, o kartais - ir mažesnio svorio. Taip pat tokie naujagimiai gimsta mažesnės galvos apimties, t. y. ir mažesnės smegenų apimties. Tai paaiškinama padidėjusiu streso hormonų - kortikotropino, kortizolio ir androgenų - kiekiu, kurie sutrikdo vaiko pažintinio vystymosi gebėjimus.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Streso priežastys ir pasekmės
Besilaukiančios moters streso priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai stresą darbe sukelia įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai. Svarbu žinoti, kad stiprus ir/ar užsitęsęs stresas nėštumo metu gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, nulemti nėščiųjų hipertenziją ar širdies ligas, preeklampsiją. Dėl streso didėja priešlaikinio gimdymo tikimybė, tad kūdikis gali gimti neišnešiotas.
| Streso poveikis | Galimos pasekmės |
|---|---|
| Pirmasis trimestras | Padidėjusi persileidimo rizika |
| Trečiasis trimestras | Priešlaikinis gimdymas, dirglumas |
| Ilgalaikis stresas | Vaisiaus augimo ribojimai, kognityvinės raidos sutrikimai |
Kaip valdyti stresą darbe ir namuose?
Nors nėštumas yra natūralus procesas, svarbu rūpintis savo emocine ir fizine gerove. Jei spaudimas darbe darosi per didelis, gal reikėtų atvirai pasikalbėti su viršininku. Skirtingiems žmonėms tinka skirtingos streso mažinimo strategijos.
Praktiniai patarimai streso mažinimui
- Reguliarus fizinis aktyvumas: vaikščiojimas, plaukimas arba joga, gali padėti sumažinti stresą.
- Kvėpavimo pratimai: pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje.
- Socialinė aplinka: bendravimas su šeima ir draugais gali suteikti reikalingą emocinę paramą.
- Veiklos kaita: nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas.
- Pozityvūs jausmai: kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi.
Atminkite: pasistenkite įsisąmoninti, kad visi su nėštumu susiję nepatogumai yra laikini. Svarbiausia - rasti būdus, kaip su juo susidoroti, ir pasirūpinti savo, bei savo vaiko gerove. Pasirūpinkite savo sveikata: labai svarbu tinkamai maitintis, gerai išsimiegokite, daugiau judėkite. Jei stresas tampa nevaldoma problema, pasitarkite su psichologu ar terapeutu. Specialistai tikina, kad ryšio kūrimas su kūdikiu teigiamai veikia vaikus ir padeda sumažinti prieš tai patirtą neigiamą įtaką.