Ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos ugdymas: pratimai ir rekomendacijos sveikam vystymuisi

Vaiko ankstyvosios vaikystės laikotarpis turi labai didelę įtaką jo gyvenimui, gera savijauta ir sveikata yra viena svarbiausių normalaus vaiko vystymosi ir mokymosi sąlygų. Šio laikotarpio gyvensenos ypatybės ir požiūris į sveikatą lemia viso vėlesnio gyvenimo kokybę. Specialistų duomenimis netaisyklinga laikysena diagnozuojama apie 80 proc. vaikų ir paauglių. Moksliniai tyrimai rodo, kad netaisyklinga kūno laikysena vis dažniau nustatoma jauname amžiuje. Tačiau ji retai būna įgimta.

Laikysenos formavimasis ir ją veikiantys veiksniai

Žmogaus laikysena pradeda formuotis dar kūdikystėje, o susiformuoja kai baigiasi augimo procesas, nors laikysena turi polinkį kisti visą gyvenimą. Todėl labai svarbu yra atkreipti dėmesį į laikysenos pokyčius visais gyvenimo tarpsniais.

Iki 12 - 14 mėnesių vaiko stuburas įgauna tipinį anatominį stuburo vaizdą, t.y. išryškėja visi stuburo linkiai, todėl reikia užtikrinti kūdikio judesių vystymąsi pagal raidos seką. Tačiau iki šio amžiaus laikotarpio vaiko laikysena dar nėra pilnai susiformavusi. Nors laikysena gali kisti visą gyvenimą, iki 6 - 7 m. vaikų laikysena yra ypač pažeidžiama, nes formuojasi visas griaučių skeletas.

Lopšelinio ir darželinio amžiaus (nuo 1 iki 7 metų) vaikų ūgis, svoris, krūtinės apimtis sparčiai didėja, formuojasi judėjimo ir atramos aparatas, vystosi raumenys, todėl tobulėja judėjimo funkcijos, judesiai. Nors laipsniškai vyksta skeleto kaulėjimo procesai, tačiau vaiko kauliniame audinyje skirtingai nei suaugusiojo yra daugiau mineralinių, o ne organinių medžiagų, todėl vaikų kaulai būna minkšti ir lankstūs, stuburas netvirtas.

Netaisyklinga laikysena gali būti įgimta arba įgyta. Griaučių raumenų sistemos funkcionavimo sutrikimai atsirandantys dėl netaisyklingos stuburo ir sąnarių padėties, labai dažnai išryškėja vaiko augimo laikotarpiu, kai dėl įvairių įgimtų griaučių defektų, nepakankamo fizinio aktyvumo, neracionalios mitybos, ergonomiškai nepritaikytų darbo ir poilsio vietų nukenčia griaučių raumenų sistemos funkcinis pajėgumas, vystosi netaisyklinga laikysena. Ikimokyklinis amžius - pakitęs gyvenimo būdas, t.y. neužtikrintas aktyvus vaiko judėjimas.

Skirtingų autorių duomenimis, Lietuvoje netaisyklinga laikysena nustatoma 25-75 % mokyklinio amžiaus vaikų, didesnė stuburo patologija - skoliozė - iki 10 %. Pastariesiems rodikliams įtaka daro: netaisyklingas sėdėjimas prie kompiuterio; netaisyklingas sėdėjimas suole; kuprinės nešimas ant vieno peties; ydingas tų pačių judesių dažnas kartojimas; ilgai užimant netaisyklingą padėtį; kai kuriais atvejais laikysena gali būti paveldima. Vaikai su ydinga laikysena dažnai skundžiasi greitesniu nuovargiu, raumenų silpnumu, nugaros ar kaklo skausmais, būna sunku išstovėti ar išsėdėti ilgesnį laiką, sumažėja vaiko lankstumas.

Netaisyklingos laikysenos atpažinimas ir įvertinimas

Vertinant vaiko laikyseną, labai svarbu yra žinoti laikysenos formavimosi ypatumus tam tikrais amžiaus tarpsniais. Suaugusiam žmogui tam tikri laikysenos nukrypimai gali rodyti laikysenos sutrikimus, o vaikui tai gali būti norma iki tam tikro amžiaus. Laikysenos sutrikimus gali diagnozuoti patys tėvai ir pedagogai, atidžiai apžiūrėję vaiką nuogą. Pastatykite vaiką priešais save ir pirmiausia įvertinkite galvos padėtį. Jei laikysena netaisyklinga, galva bus kiek palenkta į šoną nuo vidurinės kūno linijos. Pečiai ir mentys bus ne viename lygyje. Skoliozei būdingas ryškesnis talijos trikampis stuburo įlinkimo pusėje. Jį sudaro juosmens šoninis paviršius, klubakaulis ir vidinis laisvai nuleistos rankos paviršius. Krūtinės ląsta deformuota, speneliai - ne viename lygyje. Svarbu atkreipti dėmesį į raukšles po sėdmenimis. Sveiko vaiko jos turi būti vienodo gylio ir simetriškos.

W.W.K. Hoeger laikysenos testas padeda įvertinti vaiko laikyseną pagal surinktus balus:

Jei vaikas teste surinko <19 balų, kreipkitės į gydytoją dėl individualių kineziterapijos užsiėmimų.

Kineziterapija ir fizinio aktyvumo svarba

Pagrindinė netaisyklingos laikysenos koregavimo priemonė yra kineziterapija ir įvairūs jos metodai. Tai labai svarbi vaikų ir paauglių laikysenos formavimo priemonė, kadangi specialūs fiziniai pratimai stiprina raumeninį korsetą, kuris koreguoja laikysenos pakitimus bei ugdo taisyklingą laikyseną, gerina krūtinės ląstos funkcines galimybes, sustiprina visą organizmą ir pagerina visų organų bei sistemų veiklą.

Svarbiausi griaučių ir raumenų sistemos vaistai yra fiziniai pratimai. Gydymo metu šalinamas raumenų tonuso disbalansas, mažinama stuburo sąnarių disfunkcija. Pratimai turi būti priderinami prie esamų vaiko galimybių ir gebėjimų. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad laikyseną koreguojantys pratimai ištaiso defektus tik tuomet, kai jie teisingai parinkti, atsižvelgiant į vaiko amžių, sutrikimo lygį. Pratimų dėka stiprinami nusilpę raumenys ir ištempiami sutrumpėję.

Užsiimant laikyseną koreguojančia veikla, svarbu nepamiršti apie užsiėmimų ilgalaikiškumą, tai gali trukti nuo 3 - 4 mėnesių iki metų, priklausomai nuo problemos gilumo. Siekiant puikių rezultatų ir problemos negrižtamumo, svarbu užsiimti profilaktika. Iškeliant sveikatą, kaip pagrindinę vertybę, suvokiant sveikos gyvensenos formavimo reikšmę vaikystėje, pedagogai kelia tikslą - pažvelgti į sveikos gyvensenos ugdymą teoriniu ir praktiniu aspektais. Ugdant vaikų sveikatą, pirmiausia suvokiame naująją sveikatos ugdymo paradigmą, kuri orientuota ne į ligos, bet į žmogaus sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, sveiką gyvenseną.

Praktinės rekomendacijos tėvams ir pedagogams

Tėveliai turėtų pasirūpinti, kad vaikui taisyklinga laikysena taptų įpročiu, nes vaikai to nežino arba nesupranta, kadangi visą dėmesį skiria žaidimams ar kitai veiklai. Pakankamas fizinis aktyvumas - laikysena dažniausiai sutrinka nejudrų gyvenimo būdą mėgstantiems vaikams, nes jų raumenys yra silpni. Tik stiprūs ir išlavinti raumenys gali išlaikyti taisyklingą kūno padėtį, todėl rekomenduojama fiziškai aktyvi vaiko veikla. Be to, turėtų būti normuojamas statinis krūvis, fizinio ir statinio krūvio kaita bei optimalus judėjimo režimas.

Vaikai ugdymo įstaigose turėtų būti užimti vidutinio intensyvumo fizine veikla kiekvieną dieną ne trumpiau kaip 60 minučių. Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas apibūdinamas kaip fizinė veikla, kurios metu parausvėja veidas, padažnėja kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis, bet nebūtinai suprakaituojama, kalbėjimas nepasunkėja. Vaikams galima greitai eiti, važiuoti dviračiu, plaukti, žaisti aktyvius sporto žaidimus, šokti ir pan.

Aplinkos pritaikymas ir sėdėjimo įpročiai

Baldai - vaiko lova neturi būti per trumpa, kad vaikas nesiektų kojomis ir galva jos galų. Taip pat ji turėtų būti pakankamai kieta, be įdubimų. Vaiko kėdė ir stalas turi atitikti vaiko ūgį, o pėdos turi remtis į grindis arba pėdos turi turėti atramą.

Labai svarbu, kad vaikai sėdėtų taisyklingai: kampas tarp kėdės atkaltės ir sėdimosios dalies turi būti 90-100°. Sėdimoji dalis ir atkaltė turi būti pakankamai kietos ir tvirtos. Vaikas turi giliai sėdėti ant sėdimosios dalies, juosmens ir kryžkaulio sritimi remdamasis į atkaltę, tiesiai laikyti liemenį ir galvą. Tarp liemens ir stalo krašto turėtų likti 3-4 cm tarpas. Kojos per klubo ir kelio sąnarius sulenktos stačiu kampu, visa pėda remiamasi į grindis.

Tėvai, pedagogai turėtų mokyti vaikus taisyklingai sėdėti, riboti vaikų ilgą sėdėjimą prie televizoriaus ar kompiuterio, žiūrėti, kad baldai atitiktų vaikų ūgį, kuprinės svoris neviršytų daugiau kaip 10-15 proc. Svarbiausias vaidmuo koreguojant vaikų laikyseną tenka vaikų ugdymo įstaigose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams, kurie renka informaciją apie vaikų sveikatą, informuoja bei konsultuoja mokyklos administraciją ir mokytojus su sveikata susijusiais klausimais.

Vaikui žaidžiant kompiuteriu - kompiuterinę kėdę pakeiskite didžiuoju kineziterapijos kamuoliu. Norint išlaikyti pusiausvyrą teks sėdėti išsitiesus. Sėdint ant kamuolio prarandame stabilią, statinę atramą, nuolat turime ieškoti patogiausios ir taisyklingiausios padėties. Šitaip, kai simetriškos raumenų grupės įgauna vienodą jėgą, atsiranda patogi bei taisyklinga laikysena. Gydytojas Jonas Girskis teigia, jog neįmanoma ilgesnį laiką sėdėti ant kamuolio susikūprinus, atsilošus ar sukryžiavus kojas.

Pratimai taisyklingai laikysenai ugdyti

Rytinė mankšta - labai gera praktika yra išugdyti vaikui rytinės mankštos, kurią sudaro taisyklingos laikysenos profilaktiniai pratimai, įprotį. Pratimų skaičius keičiasi nuo vaiko amžiaus ir laikysenos sutrikimo, todėl ši programa nėra individuali. Kineziterapeutė Giedrė Šiudeikytė siūlo atlikti šiuos pratimus namuose profilaktiškai:

Apšilimo pratimai:

• Kojų pirštų stebėjimas - pradinė padėtis stovint, nugara tiesi. Lenkiame galvą žemyn ir stengiamės pamatyti savo kojų pirštus. Tuomet vėl žiūrime tiesiai. Taip 6 kartus.

• Teritorijos apžiūrėjimas - pradinė padėtis stovint, nugara tiesi. Sukame galvą į vieną pusę (pvz. pažiūrime pro langą), tuomet į kitą. Po 6 kartus į kiekvieną pusę.

Laikyseną koreguojantys pratimai:

• „Nieko nežinau“ - pradinė padėtis stovint, nugara tiesi. Rankos tiesios priglaustos prie šonų, kelti pečius aukštyn - žemyn. Pakilnoti 10 kartų.

• „Malūnėlis” - pradinė padėtis stovint, rankos atitrauktos į šonus. Sukame per peties sąnarį pirmyn - atgal. Po 6 kartus į kiekvieną pusę.

• Įsivaizduojamo lanko sukimas - pradinė padėtis stovint, nugara tiesi, rankos ant juosmens. Sukame liemenį į vieną ir į kitą pusę. Po 6 kartus į kiekvieną pusę.

• Bėgimas vietoje į saldainių karalystę - pradinė padėtis stovint, bėgame vietoje kelias sekundes, kvėpuokite.

• „Piktas - geras kačiukas“ - pradinė padėtis ant keturių. Nugara tiesi. Piktas kačiukas - nugara išgaubta, galva žemyn, dubuo traukiamas į priekį. Geras kačiukas - nugara riesta, galva žiūri į priekį (atlošti negalima!). Pratimas atliekamas po 4s x 4 kartus.

• „Tiltas“ - pradinė padėtis ant keturių. Viena koja ir viena ranka remiamasi į grindis. Priešinga ranka ir koja - nutiesiamas tiltas. Svarbu pratimo metu laikyti tiesią nugarą. Po 4 s “tiltas” tiesiamas su kita ranka ir koja. Pratimą atliekame 4 kartus.

• „Valtelė“ - pradinė padėtis gulint ant nugaros. Vaikas apkabina kelius rankomis ir siūbuoja.

• „Dubens kėlimas“ - pradinė padėtis gulint ant nugaros, rankos ištiestos prie šonų. Dubuo keliamas į viršų. Pratimas kartojamas 10 kartų.

• „Žirklės“ - pradinė padėtis gulint ant nugaros. Rankos prie šonų. Atitraukti ir pritraukti tiesias kojas.

• „Laivelis“ - pradinė padėtis gulint ant pilvo. Sulenkiame kojas per kelio sąnarį ir paimame rankomis per čiurnas. Palinguoti. Taip pat galima ir ištiesus rankas bei kojas - svorį pernešti pirmyn bei atgal.

• „Stiprus vėjas“ - pradinė padėtis keturiomis ant grindų. Priešais vaiką padėti teniso kamuoliuką/plunksną/balioną, vaikas iki sutartos vietos turi nupūsti pasirinktą daiktą. Rankomis liesti negalima.

Kineziterapeutė Rita Rapalienė kviečia atlikti kelis paprastus pratimus namuose, kurie padės koreguoti ydingą vaiko laikyseną arba užkirs kelią jai atsirasti. Šiai mankštai atlikti reikės tik kamuolio:

• 1. Rankose laikant kamuolį atsigulti ant nugaros, rankas ištiesti virš galvos ir taip sudaryti tiesią liniją. Tuomet rankas iškelti prieš save į viršų, pakelti kojas ir pėdomis suimti kamuolį. Vėliau kojas nuleisti, o rankas grąžinti į pradinę padėtį - ištiesti už galvos. Tada vėl pakelti kojas ir paimti kamuolį.

• 2. Atsigulti ant pilvo, kojas sulenkti per kelius, nuo grindų pakėlus galvą bei pečius ir rankomis suėmus čiurnas daryti „laivelį“.

• 3. Atsisėsti ant kelių ir nuleidus galvą rankomis temptis į priekį. Tuomet pasikelti ant keturių ir iškėlus galvą visu kūnu tiestis į priekį.

• 4. Atsistojus pečių plotyje rankas sukabinti už nugaros. Tuomet kuo aukščiau keliant rankas lenktis į priekį.

Šią mankštą patartina kartoti kasdien po 20 min. Pateikti pratimai stiprina vaiko nugaros raumenis ir padeda koreguoti netaisyklingą laikyseną.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir judėjimo svarba

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

Vertybinė nuostata „Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus“ yra esminė vaiko raidai. Štai kai kurie gebėjimai, susiję su fiziniu aktyvumu ikimokykliniame amžiuje:

• Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
• Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes).
• Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
• Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #laikysenos #ugdymas

• Svarbi informacija tėvams apie vaikų regėjimą
• Gamtos lobiai ir elnio ragai
• Atraskite naujausias vaikų darželių dizaino ir ugdymo filosofijos kryptis pasaulyje
• sužinokite daugiau apie Avento termoizoliacinius drabužius
• Valdovo Žygimanto Augusto istorija