Ikimokyklinio amžiaus vaikų dėmesio išlaikymo sunkumai: priežastys ir veiksmingi sprendimai
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Labai dažnai ADS diagnozuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse).
Pernelyg didelis vaiko aktyvumas, impulsyvumas ir sunkumai sukaupiant bei išlaikant dėmesį apsunkina vaiką supančių suaugusiųjų, bendraamžių ir paties vaiko gyvenimą. Toks vaikas įgyja neigiamą etiketę „neklaužada“, „elgesiukas“, yra baudžiamas ir atstumiamas ir taip dar labiau pastiprinamos jo netinkamo elgesio apraiškos. Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems.
Kas yra aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS)?
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. Attention Deficit / Hyperactivity Disorder, ADHD; liet. ADS) - neurologinis elgesio (raidos sutrikimas), nustatomas maždaug 1 iš 10 vaikų ir paauglių. Dažniausiai ADS pasireiškia iki 12-os metų ir gali tęstis visą gyvenimą. Pabrėžiama, kad sutrikimo požymiai pastebimi dar ikimokykliniame amžiuje ir turi reikštis ne vienoje, o bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, namuose ir ugdymo įstaigoje).
Pagrindiniai šio sutrikimo požymiai reiškiasi trijose srityse: 1) padidėjęs aktyvumas (hiperaktyvumas); 2) sutrikęs dėmesys; 3) impulsyvumas. Kiekvienas iš šių požymių skirtingai reiškiasi skirtingais vaiko raidos periodais ir gali būti lengvo, vidutinio ar sunkaus laipsnio. ADS Lietuvoje paprastai diagnozuojamas pastebėjus visus 3 pagrindinius simptomus - nedėmesingumą, hiperaktyvumą ir impulsyvumą.
Manoma, kad tikrai ne visais atvejais, kai vaikas pernelyg judrus, nenustygstantis vietoje, išsiblaškęs ir pan., galime kalbėti apie hiperaktyvumą kaip sutrikimą. Jei tam tikri vaiko ypatumai (didesnis judrumas, blaškumas, impulsyvumas) nėra stipriai išreikšti, netrukdo žaisti, bendrauti, ugdytis, juos galime laikyti prigimtiniais vaiko bruožais, turinčiais netgi pranašumų (jei jie tinkamai pritaikomi aplinkoje ir į juos atsižvelgiama auginant ir ugdant vaiką). Taigi, šie bruožai gali būti matomi kaip spektras, ir sutrikimu vadintumėme juos tik tuo atveju, jei jie pernelyg išreikšti ir labai kliudo vaikui adaptuotis bendruomenėje.
ADS pasireiškimas ikimokykliniame amžiuje
ADS turintys mažyliai apibūdinami kaip gyvesnio temperamento, daugiau priežiūros ir dėmesio reikalaujantys neramūs kūdikiai. Tokie kūdikiai daugiau rangosi, muistosi, nekantrūs, verksmingi, nervingi, jautresni, greičiau susierzina. Jiems dažniau pučia pilvuką, kamuoja diegliai, juos tėvams sunkiau pavyksta apkabinti, paglamonėti, nuraminti.
ADS dar apibūdinamas kaip savireguliacijos sutrikimas, todėl tokie vaikai ne tik nervingesni, jautresni, bet jiems sunku susitvardyti, nurimti, jie dažnai pratrūksta pykčiu, impulsyviu agresyvumu, tampa priešiški, neklusnūs, provokuojantys. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Reiškiasi ir pasikartojantis, nuolatinis kitų teises pažeidžiantis, agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis.
Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais. Jei dar kartu būdingi autizmo spektro bruožai, kurių pagrindinė savybė yra intuityvaus pajautimo socialiniame bendravime stoka - tokio vaiko adaptacija bendraamžių grupėje labai sudėtinga ir reikalauja individualios suaugusiojo priežiūros ir pagalbos.
Pagrindiniai dėmesio sutrikimo požymiai
- Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu.
- Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi kas jam sakoma.
Hiperaktyvumo požymiai
- Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis.
- Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.
Impulsyvumo požymiai
- Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų.
- Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti.
ADS priežastys ir diagnostika
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra įgimtas ir tai yra visą gyvenimą lydintis sutrikimas. Su šiuo sutrikimu yra gimstama ir augama. Nustatyta, kad vaikai, kuriems diagnozuotas ADS, jau motinos įsčiose labiau juda ir gydytojai registruoja aktyvesnius vaisiaus judesius. ADS atsiradimui ir sutrikimo išreikštumo laipsniui turi įtakos ne tik genetiniai, bet ir aplinkos veiksniai, ypač motinos rūkymas nėštumo metu ir visos priežastys, sumažinančios kraujo pritekėjimą į vaisiaus smegenis nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu. Neretai tokio vaiko šeimoje yra daugiau narių, turinčių šiam sutrikimui būdingų ypatumų.
ADS išsivystymą gali paskatinti ir neracionali mityba, kai vaikas valgo daug nesveiko, perdirbto, energijos neteikiančio maisto, kuriame gausu skonio stipriklių, dažiklių ir kitų priedų. Tačiau tyrimų duomenys rodo, kad nemažai vaikų gimsta jau būdami padidėjusio judrumo, aktyvumo ir impulsyvesni.
Vaikas gali būti įsitempęs, neramus, gali liūdėti ne vien dėl ADS, bet ir dėl daugelio kitų priežasčių. Pavyzdžiui, jam gali kelti nerimą, bauginti daug dalykų. Hiperaktyvumą nuo tam tikro raidos laikotarpio, kai pasikeičia vaiko elgesys, judrumas, dėmesys, gali sukelti pašalinis vaistų poveikis, mikroelementų stoka, netinkama mityba, apsinuodijimas, kitos infekcinės, alerginės ir kt. ligos. Todėl kiekvienu atveju reikalingas išsamus sveikatos būklės ištyrimas.
Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ikimokykliniame amžiuje
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą.
Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.
Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.
Pagalba ir sprendimai ikimokyklinio amžiaus vaikams su ADS
Nustatyta, kad ADS turinčio vaiko auginimas yra rizikos veiksnys šeimos narių tarpusavio santykių kokybei, ypač mamos emocinei sveikatai. Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas.
ADS turintys vaikai gali būti labai greiti, impulsyvūs, tad šias prigimtines duotybes verta sėkmingai taikyti sporte, šokiuose, judriuosiuose žaidimuose. Tinkamai ugdomi, gaudami pakankamą fizinį krūvį, vaizdinę savo veiklos reguliavimo pagalbą, formuojant savireguliacijos, tinkamo socialinio bendravimo įgūdžius, atliepiant individualius jų pomėgius ir poreikius, radus jiems patinkančias saviraiškos sritis, jie gali būti labai originalūs, kūrybingi, iniciatyvūs ir aktyvūs.
Strategijos ugdant dėmesingumą ir mažinant impulsyvumą
Efektyviausias ADS gydymas - kompleksinis. Kai yra nustatoma, kad vaikas turi ADS, dažniausiai kiekvienam vaikui sudaromas individualus ir kompleksinis gydymo planas, apimant dienotvarkės, mitybos sureguliavimą, pakankamą ir sistemingą fizinio krūvio užtikrinimą, vaizdinius vaikui suprantamus veiklos planavimo ir atliekamų užduočių pateikimo būdus, savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių ugdymą, kognityvinę elgesio terapiją. Labai svarbus yra medikų, ugdytojų, tėvų ir paties vaiko aktyvus ir ilgalaikis bendradarbiavimas.
Veiksmingi elgesio keitimo būdai
- Skaidykite informaciją: Ikimokyklinio amžiaus vaikams sunku ilgai išlaikyti dėmesį, todėl užduotis ir paaiškinimus teikite trumpais, aiškiais etapais.
- Leiskite daryti pertraukas: Suteikite vaikui galimybę pajudėti, pavyzdžiui, leidus trumpam pasivaikščioti, pašokinėti. Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.
- Koreguokite aplinką: Pašalinkite dėmesį blaškančius veiksnius. Stebėkite, kas blogina situaciją.
- Darykite patikslinimus: Įsitikinkite, kad vaikas suprato užduotį.
- Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamąjį ryšį: Vaikai, turintys ADS, yra jautrūs kritikai. Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje. Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį. Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo.
- Įtraukite fizinį aktyvumą: Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą. Būtina, kad ADS turintis vaikas suprastų savo ypatumus, išmoktų su jais augti, gyventi, prisiderinti socialinėje aplinkoje, suvoktų stipriąsias ir silpnąsias savo savybes.
- Užuominų davimas: Vaikams reikia stebėjimo ir reguliarių užuominų. Pavyzdžiui, vaiko dėmesys kas 5 minutes turėtų būti grąžinamas prie pradėtos ir nebaigtos veiklos (geriau be žodžių, sutartiniu gestu ar judesiu).
- Struktūra ir planavimas: Vaikai mėgsta žinoti, ko gali tikėtis ir daro ką gali, jeigu yra laikomasi kasdieninės struktūros. Dienotvarkės ir gyvensenos įpročių koregavimas yra esminis. Vaikui būtina laikytis griežtos rutinos, t. y. miego ir būdravimo režimo.
Emocijų ir elgesio valdymas
- Pozityvi kalba: Rekomenduojama pedagogams būti labiau bendradarbiaujančiais ir dažniau naudoti pozityvų kalbėjimą su vaiku. Pavyzdžiui, vietoj „tu turi padaryti…“ sakyti „tu galėtum padaryti…“ arba „padėtum, jei padarytum…“, vietoj „tu negali daryti…“ sakyti „būtų geriau, jei tu padarytum …“.
- Motyvacijos skatinimas: Ypatingai aktyvūs ir silpnai dėmesingi vaikai mėgsta, kai jiems sekasi. Dažniausiai jie motyvuoti rinkti taškus, gauti privilegijas ar pastiprinimus už gerą elgesį.
- Pykčio valdymas: Tam, kad vaiko darbai būtų atlikti rekomenduojama vietoj pykčio naudoti humorą. Humoras padeda labiau nei pyktis. Juokas yra labai geras įrankis padedantis pabaigti užduotį ar darbą.
- Jėgos žaidimų vengimas: Svarbu prisiminti, kad jėgos žaidimų nei viena pusė nelaimi. Jų reiktų vengti. Susidūrus su tokia situacija, pedagogai turėtų paaiškinti savo poziciją vaikui ir nebesileisti į diskusijas ta tema.
- Technika „Būk robotas“: Šios technikos tikslas, kad suaugę išliktų ramūs ir išvengtų susijaudinimo. Suaugęs apsimeta robotu, kai vaikas atsikalbinėja, elgiasi ar kalba piktai ir nepagarbiai arba ignoruoja prašymus.
Svarbu sistemingai ir objektyviai vertinti (pažymint gražiame, smagiame plane) vaiko dėmesingumą, judrumą, impulsyvumą per visą dieną, nes jis kinta, ir pagal tai galima sudaryti reikiamą dienotvarkę, numatyti veiklas, paskirstyti fizinį krūvį, sureguliuoti mitybą. Kai yra nustatoma, kad vaikas turi ADS, dažniausiai kiekvienam vaikui sudaromas individualus ir kompleksinis gydymo planas, apimant dienotvarkės, mitybos sureguliavimą, pakankamą ir sistemingą fizinio krūvio užtikrinimą, vaizdinius vaikui suprantamus veiklos planavimo ir atliekamų užduočių pateikimo būdus (nes ADS turintys vaikai geriau suvokia tai, ką mato, nei tai, ką girdi), savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių ugdymą, kognityvinę elgesio terapiją.
Tėvų ir aplinkos vaidmuo
Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. ADS turintys vaikai augdami turi didesnę riziką patirti fizinę ir emocinę prievartą, nes jie labai judrūs, triukšmingi, neapdairūs, užmaršūs, išsiblaškę, gali trumpam sutelkti dėmesį.
Tokius vaikus sunku prižiūrėti, jie iš aplinkinių dažnai girdi draudimus, kritiką, gąsdinimus ir tai, kad nuo jų pavargo juos prižiūrintys suaugusieji. Tačiau labai svarbu, kad vaikas dėl savo ypatumų negirdėtų ir nejaustų nuolatinio suaugusiųjų nepasitenkinimo. Vaikui, kuriam būdingos šios savybės, labai sunku augti ir išmokti tinkamai elgtis... Sunku, bet įmanoma, ir būtina visiems suaugusiesiems, su tokiu vaiku bendraujantiems, supratingai jam padėti.
Tėvams rekomenduojama pasirūpinti savo sveikatos stiprinimu ir išsaugojimu, daryti buvimo su hiperaktyviu vaiku pertraukas, išmokti atsipalaidavimo, kvėpavimo ir kt. pratimų, pykčio proveržio suvaldymo veiksmingų taktikų. Visa šeima kartu galėtų džiaugsmingai žaisti judrius žaidimus, sportuoti, šokti, važinėtis riedlente, riedučiais, plaukioti, vaidinti, muzikuoti, atlikti namų ūkio darbus ir pan.
Pastebėta, kad judriam, sunkiai nustygstančiam vaikui uždėjus sunkią liemenę ar sunkią antklodę ant kojų, lengviau nusėdėti ir atlikti trumpą užduotį, po kurios, žinoma, būtina judri pertraukėlė.
Specialiojo ugdymo pagalba
Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). PPT vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą. Specialiojo ugdymo tikslas - padėti specialiųjų poreikių asmenims suvokti bendrąsias vertybes, rengti juos savarankiškam gyvenimui, teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą, garantuoti lygias teises įgyti išsilavinimą, profesiją, sudaryti tęstinio švietimo galimybes, sąlygas lavintis bendrojo ugdymo įstaigose.
Specialiųjų poreikių asmenys ugdomi valstybinėse, savivaldybių ir privačiose visų tipų bendrojo ir specialiojo ugdymo, globos įstaigose ir specializuotuose suaugusiųjų centruose. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #demesio #islaikymo #sunkumai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
