Ikimokyklinių įstaigų aplinkos vertinimo aspektai: išorinio vertinimo, emocinės ir gamtinės aplinkos kūrimo bei vaiko pasiekimų tyrimai

Ikimokyklinis ugdymas turi neformalaus švietimo statusą, todėl neprivalomas ir priskirtas savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Ši ugdymo sritis pastaruoju metu tampa vienu Lietuvos švietimo politikos prioritetų, jai skiriama vis daugiau dėmesio. Ikimokyklinio ugdymo funkcija - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, socialinius, etinius, pažintinius ir kitus poreikius. Vis dėlto, poreikiams neadekvačios ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo sąlygos yra veiksnys, kuriuo neretai aiškinama realių galimybių stoka.

Nors decentralizacija ikimokykliniame ugdyme yra akivaizdi, ugdymo proceso organizavimas ir socialinė apsauga vis dar yra nelankstūs ir sunkiai pritaikomi šeimos poreikiams. Šiandien darželis yra daugiau nei socializacijos institucija: tai ir ugdymo aplinka. Jei ugdymo aplinka paruošta profesionaliai, ugdymo procesui reikia mažiau mokytojo įkvėpimo. Tačiau ugdymo aplinka neturėtų būti unifikuota, standartizuota ar per daug struktūrizuota. Kaip teigiama nacionaliniuose ir tarptautiniuose dokumentuose, ikimokyklinio amžiaus įstaigų aplinka turėtų būti artima namų aplinkai, kad būtų visapusiškai patenkinti prigimtiniai vaikų poreikiai, teisės ir interesai.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo veiklos išorinis vertinimas

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos išorinis vertinimas yra organizuojamas Nacionalinei švietimo agentūrai įgyvendinant ES projektą „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“. Šis vertinimas bus atliekamas siekiant stebėti, kaip keičiasi ugdymo filosofija atnaujinus ugdymo turinį ir kaip jį sekasi įgyvendinti.

2025 m. IV ketvirtį Nacionalinė švietimo agentūra planuoja atlikti veiklos kokybės išorinį vertinimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose. Išorinis vertinimas vyks vadovaujantis Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu. Penkiose šalies mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ugdymo programas, išorinis vertinimas vyks šių metų lapkritį-gruodį. Stebėdami mokyklos veiklą, vertintojai teiks grįžtamąjį ryšį mokytojams, mokyklos vadovams, mokyklos steigėjui. Mokyklos lygmeniu aktuali informacija bus pateikiama ir mokinių tėvams (globėjams). Iki 2027 m. planuojama įvertinti didelę dalį ikimokyklinių įstaigų.

Be to, 2025 m. pabaigoje bus formuojama nauja vertintojų grupė, kuri 2026 m. tęs šiuos vertinimus. Tai rodo nuolatinį dėmesį ikimokyklinio ugdymo kokybei ir siekį užtikrinti atnaujinto ugdymo turinio efektyvų įgyvendinimą.

Pozityvios emocinės aplinkos kūrimas ikimokyklinėse įstaigose

Siekiant formuoti ir išlaikyti pozityvią emocinę aplinką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vadovui yra svarbu suvokti, kokie veiksniai daro įtaką emocinei aplinkai ne tik vadovo, bet ir darbuotojų požiūriu, ir kokiais būdais jis gali formuoti pozityvią emocinę aplinką. Todėl aktuali tampa mokslinė problema: kokios yra vadovo galimybės formuoti pozityvią emocinę aplinką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje?

Tyrimo objektas - vadovo veiklos galimybės formuojant pozityvią emocinę aplinką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimo tikslas - teoriškai išanalizuoti ir empiriškai pagrįsti vadovo veiklos galimybes, kuriant pozityvią emocinę aplinką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Šio tyrimo uždaviniai apėmė:

1. Teoriškai išanalizuoti pozityvios emocinės aplinkos sampratą ir vadovo veiklos galimybes kuriant pozityvią emocinę aplinką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
2. Ištirti vadovų nuomonę apie ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų veiklos galimybes pozityvios emocinės aplinkos kūrime.
3. Ištirti pedagogų nuomonę apie veiksnius, sąlygojančius pozityvią emocinę aplinką ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo veiklos galimybes, formuojant pozityvią emocinę aplinką įstaigoje.
4. Pateikti rekomendacijas ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams, pedagogams, švietimo politikams, kaip gerinti ir išlaikyti pozityvią emocinę aplinką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

Tyrimui buvo naudoti įvairūs metodai: teorinė mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, anketinė apklausa, pusiau struktūruotas interviu, kiekybinė duomenų analizė, turinio (content) analizė, lyginamoji analizė.

Teorinės analizės metu nustatyta, kad pozityvi emocinė aplinka yra suvokiama kaip aplinka, kurioje visi bendruomenės nariai jaučiasi saugūs, išklausyti, gerbiami, nebijoma klysti. Vykdytas empirinis tyrimas atskleidė, kad pozityviai emocinei aplinkai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje įtaką daro bendruomenės narių tarpusavio santykiai, darbo sąlygos, vadovas, darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimą, jų motyvavimas. Vadovo asmeninės savybės - empatija, pozityvumas, teisingumas, atvirumas, gebėjimas pažinti žmones, pagarba darbuotojams - taip pat padeda kurti pozityvią psichologinę aplinką.

Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, informantų ir respondentų nuomone, nustatytos vadovo veiklos galimybės, galinčios pagerinti įstaigos emocinę aplinką:

• Organizuoti bendrus renginius kolektyvui.
• Skatinti bendradarbiavimą ir lyderystę.
• Motyvuoti darbuotojus.
• Organizuoti mokymus darbuotojams emocinių kompetencijų srityje.
• Įtraukti bendruomenės narius į sprendimų priėmimą.
• Rodyti dėmesį darbuotojams.
• Aktyviau įtraukti tėvus į įstaigos veiklą.
• Sudaryti sąlygas pedagogų profesiniam tobulėjimui.

Gamtinės aplinkos svarba vaikų pažinimo kompetencijos plėtotei

Viena iš tyrimo sričių - ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencija. Nepaisant pačių įvairiausių veiksnių, lemiančių šios kompetencijos formavimąsi, itin svarbus faktorius - gamtinė aplinka. Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriuo atskleidžiama ikimokyklinės ugdymo įstaigos gamtinės aplinkos svarba vaikų pažinimo kompetencijos plėtotei, taip pat dabartinė ikimokyklinių ugdymo įstaigų gamtinės aplinkos situacija, trukdantys šios aplinkos efektyvų formavimą veiksniai bei pasiūlymai ir rekomendacijos, kaip keisti situaciją.

Tyrimo objektas - gamtinės aplinkos svarba pažinimo kompetencijos plėtrai. Tyrimo tikslas - išanalizuoti, kokią svarbą ikimokyklinės įstaigos gamtinė aplinka turi pažinimo kompetencijos plėtrai. Tyrimas grindžiamas kokybine metodologija. Tyrimo metodas - daugiapakopė ekspertų apklausa (Delphi tyrimas), kuriame dalyvavo 22 ekspertai, reprezentuojantys profesinę ikimokyklinių ugdymo pedagogų grupę.

Metodologinėje dalyje pažymima, kad J. A. Komenskis, J. J. Rousseau, J. H. Pestalozzi siūlė natūralumą/gamtą kaip pavyzdį ar priemonę pažinti ir tyrinėti pasaulį. Siekiant surinkti duomenis apie gamtinės aplinkos svarbą pažinimo kompetencijos ugdymui, darbe remtasi J. Brunerio pažinimo raidos teorija. Šiuolaikinėje kognityvinėje mokymosi koncepcijoje teigiama, kad tik tiriant kognityvinius procesus, geriau galima suvokti paties asmens elgesį. Pažinimo raidos evoliucijai svarbi ir vaikui artimiausia gamtinė aplinka, nes joje gali vystytis sensoriniai gebėjimai.

Tyrimo rezultatai rodo, kad ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai teigiamai vertina gamtinės aplinkos vertę pažinimo kompetencijos formavimui. Tačiau ekspertai supranta atnaujinimo ir gamtinės aplinkos formavimo esmę bei vertę ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Esamą situaciją trukdo keisti prasti materialiniai resursai, žema ikimokyklinio ugdymo pedagogų (mokytojų) kompetencija gamtos mokslų ugdymo srityje, nepakankamos programos ir standartai. Pusė ekspertų (50%) pripažįsta, kad šiais laikais vyrauja virtuali, o ne gamtinė aplinka.

Svarbu pažymėti, kad 68 procentai ekspertų mano, jog labai svarbu užmegzti glaudų bendravimą su tolesniu ugdymo lygmeniu - pradine ir pagrindine mokykla. 59 procentų ekspertų nuomone, labai svarbu nuolatinis ikimokyklinio ugdymo mokytojų profesinės kompetencijos (įgūdžių) tobulinimas.

Ekspertų nuomonė dėl gamtinės aplinkos vaidmens ikimokyklinėje įstaigoje

Ugdomųjų aplinkų būklė ir ją lemiantys veiksniai

Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai pateikia gana prieštaringus faktus. Kai kurie tyrimai rodo, kad ugdymo aplinka ikimokyklinėse įstaigose neatitinka ikimokyklinio ugdymo modelių ir ugdymo pagalbos formų. Ugdymo aplinkos įvairovė nėra pakankama. Tyrimo tikslas - nustatyti tradicinėje Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ugdomųjų aplinkų būklę lemiančius veiksnius. Tyrimas vykdytas dviem etapais.

Pirmasis tyrimo etapas apėmė Lietuvos Respublikos ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą reglamentuojančių dokumentų analizę (išanalizuota šešiolika valstybinio ir trylika institucinio lygmens dokumentų) bei mokslinių tyrimų, veiklos ataskaitų analizę. Antrasis tyrimo etapas - daugiapakopė ekspertinė apklausa Delphi metodu (pilotinis tyrimas).

Analizuojant duomenis, visi teiginiai buvo ranguojami pagal reikšmingumo indeksą. Išanalizuoti dokumentai dažniausiai apima nuostatas dėl vaiko globos, saugumo ir sveikatos. Dokumentuose vyrauja reikalavimai, susiję su vaiko globa, saugumu, sveikata. Edukacinis aspektas išreikštas silpnai, trūksta tikslesnių, aiškesnių reikalavimų ugdomosios aplinkos įrengimo įgyvendinimui, santykinai daug mažiau dėmesio skiriama ugdomosioms aplinkoms lauke.

Ugdamosios aplinkos (išorės bei vidaus) esamą padėtį tradicinėse Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose galima vertinti kaip pasekmę arba rezultatą, sąlygojamą tam tikrų veiksnių, būtent:

• Pedagogų kūrybiškumo, aktyvumo stokos.
• Tėvų paramos ir įsitraukimo (teisių ir pareigų lygybės) trūkumo.
• Valstybės formuojamos švietimo politikos.
• Finansų pasiskirstymo.
• Kitų specialistų teikiamos pagalbos ir bendradarbiavimo ribotumo.

Vaikų pasiekimų vertinimas ikimokyklinėse įstaigose

Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano, bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.

Vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, tėvai susiduria su naujais dalykais, kurių, realu, kad anksčiau nežinojo. Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais). Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus: mokslo metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį).

Pedagogas, vertindamas ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai. Tarkime, kad ikimokyklinukui 2 metai ir jo vardas - Jonas. Vertindama Jono pasiekimus, ikimokyklinio ugdymo pedagogė analizuoja pasiekimų aprašymus, skirtus 0-3 metų vaikams, ir parenka įvertinimą (žingsnį), kuris yra artimiausias Jono pasiekimams. Tarkim, Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats.

Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į to darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, ir yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį.

tags: #ikimokyklines #istaigos #aplinkos #vertinimo #aspektai

• Pasiruošimas vairavimo teorijos egzaminui
• Mokymasis programuoti per žaidimus
• TOP 5 „Motorola“ mobilių auklių modeliai
• "Šaltinėlio" globos namų raida
• Dažniausios kūdikio nemigos priežastys