Danija garsėja savo socialinės apsaugos sistema ir aukštu gyvenimo lygiu, o ikimokyklinis ugdymas šioje šalyje yra vienas iš pavyzdžių, kaip galima derinti kokybę, prieinamumą ir lankstumą. Visi vaikai Danijoje turi teisę lankyti dienos priežiūros centrus, kurie gali būti įvairių formų. Šios paslaugos yra teikiamos viešųjų, savivaldos bei privačiųjų dienos priežiūros centrų. Šiame straipsnyje apžvelgsime Danijos ikimokyklinio ugdymo ypatumus, palyginsime juos su Lietuvos sistema ir aptarsime pagrindinius privalumus bei iššūkius.
Danijos švietimo sistema turi gilias istorines šaknis. Danijos teritorijoje pirmoji mokykla įsteigta 826 m. XII-XIII amžiuje pradėtos steigti gramatinės mokyklos, priklausančios bažnyčioms. Iki XVIII amžiaus švietimą tvarkė Bažnyčia (miestuose vaikai buvo mokomi skaityti ir rašyti). 1708 m. priimtas įstatymas steigti kaimo mokyklas (iki 1720 m. įkurta 240 mokyklų). 1736 m. įvestas pirmasis privalomas šešiametis (vaikams nuo 5 metų), 1814 m. - septynmetis pradinis mokymas (vaikams nuo 6 metų). Nuo 1791 m. mokytojai buvo rengiami seminarijose. Mokyklas išlaikė parapijų gyventojai (nuo 1856 m. rėmė ir valstybė). XVIII amžiaus pabaigoje pradėjo veikti berniukų ir mergaičių privačios mokyklos miestuose, nuo 1850 m. - kaimuose. 1820 m. įsteigta pirmoji privati, 1919 m. - valstybinė ikimokyklinė įstaiga. 1903 m. mokyklų reforma sudarė švietimo sistemos, veikusios iki XX amžiaus šešto dešimtmečio, pagrindą.
Švietimui vadovauja Švietimo ministerija. Liaudies mokyklą sudaro neprivalomos parengiamosios klasės (vaikams nuo 5 metų, XXI a. pradžioje lankė 94 % šio amžiaus vaikų), pagrindinis mokymas (9 metai) ir 1 metų neprivalomas kursas. Baigę 9 arba 10 klasių gali mokytis aukštesniosiose bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose (trimetėse gimnazijose arba 2-3 metų kursuose) arba profesinio rengimo mokyklose.
Švietimo sistema Danijoje yra itin išvystyta. Pavyzdžiui, 2001 m. buvo 2580 ikimokyklinių įstaigų (194 640 vaikų, 32 500 pedagogų), 31 110 parengiamųjų klasių (78 540 mokinių, 3700 mokytojų). Aukštasis mokslas įgyjamas universitetinėse ir neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose. 2000 m. buvo 190 aukštųjų mokyklų, iš jų 5 universitetai (202 820 studentų, 10 000 dėstytojų).

Danijoje vaikai gali būti prižiūrimi įvairiose įstaigose. Šias paslaugas teikia lopšeliai, šeimos dienos centrai ir darželiai, taip pat yra siūloma ir alternatyvi vaikų priežiūra, kurią organizuoja privatūs šių paslaugų tiekėjai.
Nuo dvejų metų amžiaus vaikai eina į darželius. Vaikai nėra skirstomi pagal amžiaus grupes, jie laisvai renkasi veiklas ir erdves kur žaisti. Priešmokyklinis ugdymas trunka pusmetį. Tada ikimokyklinukai mokomi raidžių, skaičių, pristatyti save, mokosi skirti metų laikų požymius, orientuotis aplinkoje. Projekto dalyviai ne tik susipažino su Danijos švietimo sistema, bet ir vykdė bei aptarė projektines veiklas. Mokytojai planuoja ugdymo veiklas trims mėnesiams. Mokiniai neturi nei vadovėlių, nei pratybų sąsiuvinių, nes mokytojai turi visišką laisvę parinkdami mokymo turinį ir priemones, atsižvelgdami į nustatytus ugdymo standartus. Penktadieniais mokytojai pateikia aprašą elektroninėje erdvėje (apie mokinių pasiekimus ir kitos savaitės ugdymo turinį), o kartą per mėnesį mokytojai su kiekvienu vaiku individualiai aptaria mokymosi pasiekimus, mokiniai užsibrėžia sau tikslus. Tam yra skirtos papildomos valandos. Pažymiais mokiniai pradedami vertinti tik nuo aštuntos klasės. Mokslo metų pabaigoje rašomi patikrinamieji testai, o aštuntoje ir devintoje klasėse yra rašomi nacionaliniai testai. Pamoka trunka valandą ir mokytojas pats sprendžia, kada daryti pertraukėles.
Viena iš įdomiausių ikimokyklinio ugdymo formų Danijoje, kilusi iš Skandinavijos, yra miško vaikų darželis arba lauko vaikų darželis. Pirmoji tokio tipo darželį 1950-aisiais įkūrė Ella Flatau, kilusi iš Danijos. Ši idėja kilo jai prižiūrint savo ir kaimynų vaikus miške, ir ji sulaukė didelio kitų tėvų susidomėjimo. Miško darželiai dažnai vadinami „darželiu be sienų ir stogo“. Esminis skirtumas tarp įprastų vaikų darželių ir miško vaikų darželių yra tas, kad auklėjami vaikai su darželio auklėtoja kasdienybę praleidžia lauke (miške, pievoje arba pajūryje). Užsiėmimai lauke vyksta beveik visomis oro sąlygomis, išskyrus ypatingai blogas, kaip audra. Vokietijoje yra privaloma turėti darželio teritorijoje šildomą patalpą (šildomas statybinis vagonėlis arba šildoma miško trobelė), kurioje labai blogomis oro sąlygomis auklėtoja ir vaikai turėtų pastogę. Šio tipo darželiuose dažniausiai atsisakoma pramoniniu būdu pagamintų žaislų. Vaikai žaidžia su aplinkoje rastais gamtiniais objektais. Tai lavina kalbos išraišką ir skatina didesnę komunikaciją tarpusavyje. Įstatymiškai nustatyta, kad vaikų skaičius grupėje gali svyruoti nuo 15 iki 20 vaikų, juos prižiūrėti turi mažiausiai du auklėtojai. Kasdienis buvimas gamtoje padeda vystytis vaiko motorikai, suvokimui, didžiajai ir mažajai motorikai, koordinacijai ir jausmingumui. Yra moksliškai pagrįsta, jog vaikų, lankiusių miško vaikų darželius, mokykliniai kriterijai nebuvo prastesni nei vaikų, lankiusių įprastus vaikų darželius. Vaikai, lankę miško vaikų darželius, netgi daugelyje pamokų yra įvertinami geriau. Be to, miško vaikų darželius lankantys vaikai bei juose dirbantys pedagogai yra mažiau varginami skleidžiamų garsų, negu įprastuose darželiuose. Yra pastebėtas teigiamas poveikis imuninei sistemai vaikų bei auklėtojų, kurie daug laiko praleidžia lauke. Miško vaikų darželių pedagogika padarė įtakos tradicinių vaikų darželių kasdienybei: vis dažniau rengiamos miško dienos, miško savaitės arba miško projektai.

Naudodamiesi vaiko priežiūros paslaugomis, privalote patys padengti tam tikrą dalį išlaidų, susijusių su jūsų vaiko priežiūra. Kitą dalį moka komuna, kurioje gyvenate ir esate registravęs savo gyvenamąją vietą. Kaina yra nustatoma pagal paslaugų įkainius ir priežiūros modelį jūsų komunoje. Sąskaita už paslaugas bus atsiunčiama kiekvieną mėnesį. Standartiškai Jūs turite apmokėti iki 25% išlaidų, susijusių su jūsų vaiko priežiūra, komuna apmoka likusius 75%. Savivaldybės finansuoja ikimokyklines įstaigas, planuoja vietų skaičių jose, vykdo valdymą. Jei šeima neturi pakankamai lėšų, savivaldybė sumoka visą sumą. Taip prižiūrimi 86 proc. danų vaikų.
Jeigu turite daugiau negu vieną vaiką, tada jums bus taikoma nuolaida, pagal kurią Jūs mokėsite pilną kainą už brangesnę priežiūrą, o pigesnės teks mokėti tik pusę savo dalies. Jeigu Jūsų pajamos nesiekia nustatytos ribos, jums priklauso papildomos išmokos. Tėveliai turi kas mėnesį mokėti dalį šiai priežiūrai reikalingos sumos. Mokestis už darželį Danijoje yra diferencijuojamas ir priklauso nuo išbūto įstaigoje laiko: jei vaikas būna pusę dienos - tėvai moka pusę kainos. Didesnis mokestis mokamas, jei įstaigoje teikiamos papildomos paslaugos: pailgintas ugdymo laikas, daugiau skiriama padėjėjų, organizuojami papildomi užsiėmimai ir pan.

Danijoje yra dvi ikimokyklinio ugdymo specialistus rengiančios pedagoginės mokslo įstaigos (seminarijos), kur mokslas trunka 3,5 metų. Jose galima rinktis šias specializacijas: darbą su ikimokyklinio amžiaus vaikais, darbą popamokinėje veikloje bei darbą su specialiųjų poreikių vaikais. Studijų programa labai skiriasi nuo Lietuvos mokslo įstaigų, rengiančių ikimokyklinio ugdymo specialistus. Danijos studentai turi labai mažai teorinių dalykų, o jų praktika trunka dvigubai ilgiau: viena - 3 mėn. ir dvi praktikos - po 6 mėn. Įdomu tai, kad baigusiems suteikiamas socialinės pedagogikos bakalauro laipsnis.
Kvalifikacijos tobulinimas šioje šalyje yra brangus, todėl pedagogai siunčiami tobulintis tik prireikus. Pedagogams mokamos priemokos už stažą bei kvalifikacijos tobulinimą. Svarbu paminėti, kad šioje šalyje kvalifikacinių kategorijų ir privalomos atestacijos nėra.

Danijos ikimokyklinio ugdymo teikiamoms paslaugoms būdingas didelis lankstumas atsižvelgiant į tėvų pageidavimus. Ikimokyklinių įstaigų darbo laikas diferencijuojamas, tėvai gali vaiką palikti nuo ankstaus ryto iki pietų arba nuo pietų iki vakaro. Ugdymo įstaigos dirba visą darbo dieną (nuo 6.45 iki 17.45 val.) arba nuo 8 iki 12 (15) val. Taip pat esama paros laiko darželių, skirtų tėvams, dirbantiems naktimis. Pažymėtina, kad ugdymo įstaigos dėl darbo laiko sprendžia kartu su tėvais, kurie labai aktyviai dalyvauja ugdymo įstaigų veikloje.
Danijos vaikų darželiuose nėra privalomo dienos miego, tačiau jei atsiranda vaikų, norinčių pamiegoti, jie tai gali daryti. Labai populiaru vaikus grupėse ir mokyklose „sudrauginti“, kviečiant bent po vieną skirtingą vaiką per savaitę į svečius. Tokiu būdu vaikai geriau pažįsta vienas kitą, mokosi bendrauti, bendradarbiauti. Draudžiama blogai kalbėti apie darželio pedagogus ir kitus vaikus - taip mažinama patyčių.
Danijoje būdinga ugdymo įstaigas stambinti, nes tai leidžia taupyti žmogiškuosius ir materialinius resursus. Dėl šios priežasties šioje šalyje didėja integruoto ugdymo institucijų skaičius, stengiamasi visas ugdymo paslaugas koncentruoti viename pastatų komplekse, todėl tėvai gali būti ramūs, kad po pamokų nereikės atsiprašyti iš darbo ir vaiko vežioti iš vienos įstaigos (mokyklos ar darželio) į kitą. Šioje šalyje skatinamas šeimos ir darbo derinimas, kad tėvai kuo daugiau laiko skirtų vaikams.
tags: #ikimokykline #ugdymo #istaiga #danijoje