Geriausias amžius susilaukti vaikų: biologiniai, emociniai ir socialiniai aspektai

Nėra vienos kategoriškos nuomonės, kada pats tinkamiausias laikas kurti šeimą ir susilaukti vaikų. Statistiniai duomenys rodo, kad tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonės, sukūrę šeimas, patiria santuokos krizių ir ryžtasi skyryboms. Tačiau tuoktis ir susilaukti vaikų geriausia tuomet, kai abu partneriai yra visiškai subrendę - fiziškai, intelektualiai, emociškai ir dvasiškai. Vaikų planavimas - vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Nors kiekviena šeima - unikali, o „tinkamiausias laikas“ dažnai priklauso nuo asmeninių aplinkybių, mokslininkai vis tiek bando rasti bendrą atsakymą: kada žmogaus organizmas yra geriausiai pasiruošęs tėvystei ir motinystei? Naujausi tyrimai leidžia pažvelgti į šį klausimą ne tik iš biologinės, bet ir iš emocinės bei socialinės pusės.

Biologinė branda: moterų vaisingumo pikas

Medikai vieningai sutaria: geriausias biologinis laikas moteriai pastoti yra nuo 20 iki 30 metų. Šiuo laikotarpiu ovuliacija yra reguliariausia, kiaušialąsčių kokybė aukščiausia, nėštumo komplikacijų rizika - mažiausia, organizmas greičiau atsistato po gimdymo. Tyrimai rodo, kad moterys iki 30 metų turi iki 90 % tikimybę pastoti per vienerius metus, jei aktyviai bando. Po 35-erių šis procentas smarkiai mažėja, o po 40 metų - tampa mažesnis nei 30 %. Akušerės ginekologės teigimu, šeimą palankiausia planuoti nuo 20-ties iki 35-erių metų amžiaus.

Gydytoja akušerė ginekologė Violeta Jonaitienė sako, kad nuo 30 metų amžiaus moters kiaušidžių rezervas pradeda sekti ir pastojimo galimybė natūraliai pradeda po truputį mažėti. Todėl tai yra tas amžius, kada jau reikėtų susimąstyti ir, jeigu turite tinkamą partnerį, pradėti planuoti nėštumą. Medicininiu požiūriu „auksiniai metai“ gimdyti yra nuo 20 iki 30 metų, jei kalbame apie pirmąjį vaikutį.

Kiaušidžių rezervas ir amžiaus įtaka

Kas gi tas kiaušidžių rezervas? Tai kiaušialąsčių kiekis kiaušidėse, kurios gali užtikrinti ovuliaciją ir pastojimą. Maksimalus kiaušialąsčių kiekis moters organizme būna dar esant mamos įsčiose. Kiekvieną mėnesį kiaušialąsčių palaipsniui vis mažėja, o jų kokybė prastėja. Kiekvieną mėnesį sunyksta ne viena, o dešimtys ar net šimtai kiaušialąsčių. Kai kiaušialąsčių skaičius pasiekia mažiau nei 10 tūkstančių, tai yra kritinė riba, ir prasideda menopauzė. Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas, o smegenyse esančioms liaukoms reikia išskirti daugiau hormonų, kad suaktyvintų kiaušides ir kad jose užaugtų bent vienas folikulas su kiaušialąste. Ilgai laukiant ir planuojant pirmąjį vaiką, pastoti gali būti vis sunkiau.

Vėlyvos motinystės iššūkiai ir rizikos

Amžius turi reikšmės ne tik sėkmingam pastojimui, bet ir įvairiems vaisiaus apsigimimams ir/ar su nėštumo bei pačios nėščiosios sveikatos būkle susijusiomis problemomis, net kontroliuojant tokių veiksnių kaip rūkymas ir kūno masės indeksas galimą poveikį. Nuo 35-erių metų didėja ir įgimtų anomalijų tikimybė, todėl būtina visas moteris siųsti į Perinatologijos centrą ar genetiko konsultacijai, kad būtų įvertintos visos rizikos. Nėštumas vyresnio amžiaus moterims taip pat gali būti komplikuotas, nes padidėja nėščiųjų diabeto, hipertenzijos, daugiavaisio nėštumo tikimybė. Peržengus 35 metų amžiaus ribą su vaisingumo problemomis susiduria apie 11 proc. moterų, 33 proc. - apie 40-uosius gyvenimo metus ir net 87 proc. A. Case ir K. Liu (2011) teigia, kad, nors klinikinė vaisiaus praradimo rizika jaunesnėms nei 30-ies metų moterims yra menka (7 - 15 proc.), tačiau su amžiumi ji auga ir tarp 30 - 34 metų amžiaus moterų rizika patirti persileidimą yra tarp 8 - 21 proc., o įžengus į penktąją gyvenimo dešimtį pasiekia 34 - 52 proc.

Verta atkreipti dėmesį į statistiką: nuo 35 iki 39 metų gimdančioms moterims yra 25 proc. persileidimo tikimybė, nuo 40 iki 44 metų - 51 procentas, o vyresnėms nei 45 metų moterims net - 93 proc. padidėja ankstyvojo persileidimo tikimybė. M. A. M. Hassan ir S. R. K. Killick (2003) nurodo, kad 35 metų amžiaus sulaukusios moterys 2,2 karto dažniau susilaukia pirmagimių po dviejų metų bandymo pastoti lyginant su 25-etėmis, o vidutinis moterų amžius, kai pastojama po 12, 12 - 24 ir daugiau nei 24 mėnesių nuo pirmųjų bandymų pastoti yra atitinkamai 27.2, 27.9 ir 30.4 metai.

Vyrų vaidmuo ir vaisingumo pokyčiai su amžiumi

Ne tik moterų amžius vaikų susilaukimui yra svarbus. Vyrų amžius tiek reprodukcinei sveikatai ir laikotarpiui, per kurį pavyksta susilaukti palikuonių, tiek vaisiaus apsigimimams taip pat yra reikšmingas. Nors dažnai manoma, kad vyrų vaisingumas yra „amžinas“, mokslininkai patvirtina - tai mitas. Nuo 40 metų pradeda mažėti spermos kokybė, didėja genetinių pakitimų rizika bei galimybė, kad vaikui pasireikš tam tikri sveikatos sutrikimai.

2024 m. „Harvard Medical School“ paskelbtas tyrimas parodė, kad vyresnių nei 45 metų vyrų vaikai turi 14 % didesnę tikimybę susidurti su autizmo spektro sutrikimais. Taip pat dažniau pasitaiko dėmesio deficito ir kitų neurologinių iššūkių. A. Case ir K. Liu (2011) pastebi, kad tėvui esant virš 40 -ies padidėja savaiminio persileidimo galimybė, net kontroliuojant motinos amžių. Vis dėlto motinos amžius vaisiaus chromosominėms anomalijoms yra toks reikšmingas, kad tėvo amžiaus poveikis yra minimalus. Vyro spermatozoidai jam senstant tampa mažiau judrūs, o spermos kokybė prastėja. Tiesą sakant, vyrų, perkopusių 50 metų, vaisingumas sumažėja 35 proc., palyginti su trisdešimtmečiais. Štai kodėl ilgainiui sumažėja tikimybė susilaukti vaikų.

Emocinė ir psichologinė branda

Fizinė ir asmenybės branda dažniausiai ateina apie 21 metus, tačiau šiam laikotarpiui būdinga jaunatviška egzistencinė krizė. Jam kyla klausimai, susiję su jo egzistencija ir savirealizacija: kas aš esu, kuo noriu būti, ką turėčiau veikti gyvenime. Jei šiame amžiuje žmogus sukuria šeimą, jam taip pat gali kilti klausimai, ar tai teisingas pasirinkimas, ar jis patenkino savo lūkesčius pasirinkdamas savo partnerį. Šis amžius skirtas gilesniam savęs pažinimui, naujiems potyriams ir bendravimui su žmonėmis. Tai amžius, kai norisi šėlti su draugais klubuose, baruose, keliauti ir atrasti naujas pažintis. Jei esi šeimos žmogus, turi rūpintis ne tik savimi, bet ir savo antrąja puse, atsiranda atsakomybės ir pareigos jausmai. Šiame amžiuje žmogaus emocinė branda dar nėra pakankama, o tai reiškia, kad asmenys dar nesugeba pasitikti sunkių problemų ar krizių savo gyvenime bei nesugeba jų spręsti ar rasti išeities iš jų nesukeliant konflikto.

Nors kūnas pasiruošęs anksti, emocinė branda ir pasirengimas auklėti vaiką dažnai ateina tik po 30-ųjų gimtadienio. Psichologai pažymi: po 30-35 metų žmonės dažniau būna finansiškai stabilesni, turintys aiškesnį gyvenimo kelią ir brandesnius santykius, jaučiasi emociškai pasiruošę rūpintis ne tik savimi, bet ir kitu žmogumi. 28-30 metų žmogus turėtų būti pilnai subrendęs tiek emociškai, tiek dvasiškai, išsisprendęs visus egzistencinius klausimus, tačiau gali kilti grėsmė likti vienam. Santuoką geriausia kurti 25-28 gyvenimo metais. Tyrimai rodo, kad vaikai, gimę vyresniems, labiau pasiruošusiems tėvams, dažnai turi geresnius emocinius ir socialinius įgūdžius.

Daugėjant skyrybų, norisi didesnio aiškumo ir užtikrintumo, todėl prieš planuojant atžalas iš pradžių kartu pagyvenama, gludinami charakteriai, tikrinama, ar su tuo žmogumi galima pakankamai saugiai jaustis.

Jaunų ir vyresnių mamų privalumai bei trūkumai

Gimdymas, esant bet kurio amžiaus, turi savo pranašumų ir trūkumų. Vertinant vien fizinę sveikatą, jaunesnei mamai pastoti, išnešioti ir pagimdyti gali būti lengviau. Jaunos ir labai jaunos mamos turi daug fizinių jėgų, todėl lengviau pakelia su nėštumu susijusius nepatogumus: padidėjusį kraujagyslėmis tekančio kraujo kiekį, didesnę sąnarių apkrovą dėl augančio mažylio svorio. Jaunas organizmas turi geresnių prisitaikymo galimybių, rečiau sergama lėtinėmis ligomis, o jei ir sergama, sveikatos būklė esti geresnė nei tada, kai liga tęsiasi ilgus metus. Jaunoms mamoms lengviau ištverti bemieges naktis, o pervargus - atsigauti. Pavyzdžiui, mažyliui miegant pietų pogulio paruošti pietus ir išblizginti namus.

Vyresnė mama gali atrasti daugiau galimybių prisitaikyti, išmintingiau perskirstyti savo jėgas, iš anksto numatyti ir suplanuoti, ką daryti būtina, o ką galima atidėti, pagaliau, jei reikia, pasitelkti pagalbą, o pačiai tuo metu nusnūsti. Vyresnių mamų įgyta patirtis ir gyvenimo pasiekimai suteikia tai, kad jos neretai gali sukaupti daugiau žinių apie motinystę ir vaikų priežiūrą, palyginti su jaunomis. Tyrimai taip pat patvirtina, kad vyresnės mamos rečiau suserga pogimdyminė depresija, jos jaučiasi ramesnės nei jaunos mamos. Be to, vyresnėms mamoms gali būti lengviau suvokti laiko perspektyvą: jaunos mamos neretai išsigąsta, kad keltis naktimis prie kūdikio ir nešioti jį ant rankų gali tekti visus metus ar ilgiau (ir tie metai gali atrodyti tokie nepakeliamai ilgi), kad kelerius metus bus apribotos galimybės keliauti, leisti laiką su draugais ar dviese su vyru, nes reikės pasirūpinti ir mažylio priežiūra; vyresnių mamų vieni ar keleri metai nebe taip gąsdina, nes atsiranda suvokimas, kad šis laikas gana greitai prabėgs, buvimas dviese ar su draugais dažnai jau yra pakankamai išragautas, todėl nebe taip stipriai traukia. Vyresnio amžiaus mamos gali būti linkusios vaikus pernelyg stipriai globoti ir nepaleisti, turint galvoje tai, kad joms galėjo būti sunkiau pastoti, išnešioti ir pagimdyti, taigi kūdikis gali atrodyti kaip labai trapi būtybė, kurią mama gali bet kada prarasti. Tačiau galima sutikti ir gana jaunų mamų, kurios yra nerimastingos ir taip pat nori stipriai globoti vaiką bei apsaugoti jį nuo visų įmanomų negandų. Apibendrinus būtų galima sakyti, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis tapti mama turi savo ypatumų, kurie nėštumą ir motinystę gali ir apsunkinti, ir palengvinti.

Atidėliojimo priežastys ir visuomenės tendencijos

Dauguma šiuolaikinių porų tėviškus instinktus nustumia į antrą planą, pirmenybę teikdami mokslams, karjerai, būstui ir kelionėms. Ar tai materializmas, egoizmas, ar apgalvoti žingsniai? Dabar prioritetai keičiasi, moterys renkasi palaukti ir mamomis tapti vėliau. Daugelis moterų, kurios tampa motinomis po 35-erių ar 40-ties, dažniausiai tiesiog bando įvykdyti tam tikras sąlygas. Iš tiesų, jos būtų buvusios laimingos, jei būtų anksčiau susilaukusios vaikų, bet buvo vienišos, ar turėjo partnerius, kurie nenorėjo vaikų, nebuvo pasiruošę tėvystei, jas paveikė aplinka, artimi žmonės, teigdami, kad dar nereikia skubėti. Vis daugiau porų renkasi tėvystę po 35-erių, dažnai dėl karjeros, būsto ar finansinių aplinkybių. Tai rodo, kad visuomenė keičiasi - vaikų planavimas vis labiau grindžiamas sąmoningumu, o ne vien biologiniais laikrodžiais.

Pasaulinė statistika ir požiūris

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vidutinis pirmagimio amžius Europoje šiuo metu - apie 30 metų. Lietuvoje moterys pirmą kartą gimdo vidutiniškai 29 metų. Štai JAV 1970 metais vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius buvo 21,4. Na, o 2014-aisiais - jau 26,3 m. 2018 metų duomenimis, Lietuvoje visų gimdančių moterų metų vidurkis 29,7 m., o 2001 metais buvo 27-eri. Žiūrint į pasaulinę statistiką, esame vėlai gimdančių tauta, nes Afrikos ir Azijos moterys iki 30 metų jau būna spėjusios pagimdyti visus savo vaikus, o 35 metų tampa močiutėmis. Ten nieko nestebina ir 15 metų pirmakartė. Tos anksti gimdančių šalių moterys taip pakreipia pasaulinę statistiką, kad net 1/8 pasaulio žmonių gimsta 15-19 metų mamoms. Taigi, žiūrint į pasaulio gimstamumo statistiką, tai daugiausiai gimdo nepilnametės… Vakarų tendencija vėlinti gimdymą pasaulinę statistiką mažai pakoreguoja. Mes tokių tradicijų perimti ir iki 20 metų pastoti neskatiname, nes moteris iki 20 metų dar auga, jos organizmo sistemos formuojasi, bręsta.

Modernios medicinos galimybės ir rekomendacijos

Moderni medicina siūlo sprendimus - nuo vaisingumo tyrimų iki kiaušialąsčių užšaldymo, dirbtinio apvaisinimo ir nėštumo stebėsenos. Toterdamo universiteto profesorius Dikas Habbemas sukūrė modelį, kuris turėtų padėti būsimiems tėvams išsirinkti geriausią laiką, kuomet turėtų gimti jų vaikas. Modelis liečia tik tas poras, tarp kurių amžiaus skirtumas neviršija 10 metų.

Tokiu būdu poros, kurios nori turėti trejetą vaikų, pirmojo susilaukti turėtų, kai moteriai sukanka 23 metai. Tuomet tikimybė susilaukti dar dviejų atžalų yra net 90 proc. Jeigu pora nori turėti du vaikus, užtenka, kad būsima mama pirmagimio susilauktų būtų 27-erių. O jeigu tik vieną - galima ramiai laukti iki 32-ejų.

Medicina dabar taktiška ir nebruka žmonėms jokių standartų. Mes sakome - jeigu moteris pastojo, vadinasi, ji yra jauna. Ir pasakyti moteriai, kad ji privalomai turi savo vaikus pagimdyti „nuo-iki“, būtų neetiška. Yra terminai - jauna pirmakartė, sena pirmakartė, sena trečiakartė ir pan. Mums visos mielos! Lietuvių kalboje terminas „sena pirmakartė“ skamba grubiai ir net įžeidžiamai, todėl mes rašome lotyniškai - prima para reterdata. Pasikartosiu, kad kol moteris pastojo, tol jauna. Jeigu klausiate, tai jauna pirmakarte laikome moterį iki 18 metų, sena pirmakarte - moterį virš 35 metų, o sena antrakarte ar trečiakarte - visas, kurios pastojo virš 40. Kiekvienas tas statusas turi savo pliusų ir minusų. „Jaunos“ yra sveikesnės ir stipresnės, bet emociškai jautresnės, o „senos“ gal jau turi daugiau ligų, bet yra brandesnio mąstymo, išmintingesnės.

Akušerės ginekologės teigimu, tiek moteriai, tiek ir vyrui prieš pradedant planuoti nėštumą reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti savo sveikatos būklę, nes svarbi genetinių ligų istorija. Pastojimo tikimybė kur kas didesnė tėvams esant sveikiems ir dar labiau stiprinant savo organizmą. Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja doc. dr. Virginija Paliulytė pabrėžė, kad nėštumo pradžia yra susijusi su mamos sveikata. Jos sveikata, gyvenimo būdas, turimi rizikos veiksniai lemia, koks bus nėštumas, kokia bus jo eiga, kokia bus vaikelio sveikata. Nuo to priklauso netgi gimdymo sėkmė. Šiai dienai, kalbant apie mamų sveikatą, omenyje turime ir mamų amžių.

Nėštumo planavimas ir mityba

„Planuojant šeimos pagausėjimą, rekomenduojama pradėti gerti folio rūgštį, nes ji būtina būsimo žmogučio galvos ir nugaros smegenų augimui, vystymuisi. Folio rūgšties reikia ir vyrams. Taip pat labai svarbi geležis, vitaminas D, kalis, magnis, kalcis”, - vardina gydytoja. „Folio rūgštį patariama vartoti mažiausiai tris mėnesius prieš pastojimą ir iki dvyliktosios nėštumo savaitės, ji apsaugo kūdikius nuo nervinio kanalo defektų. Geležis labai svarbi ir planuojančioms pastoti ir besilaukiančioms - ji svarbi būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kuomet vaisius dar neturi skydliaukės. Būsimiems tėčiams taip pat reikalingas cinkas ir selenas, kurie svarbūs spermos gamybai“, - sako vaistininkė.

Gydytoja akcentavo, kad didžiulę įtaką turi ir nutukimas - jis atneša jau iš anksto užprogramuotą sunkesnę nėštumo eigą, taip pat nulemia gimdymo sėkmę. Anot specialistės, padėtis Lietuvoje šiuo klausimu su metais vis prastėja. „Jeigu vertintume tai, kiek Santaros klinikose gimdo nutukusių mamų, tai pastarųjų penkių metų statistika liūdina. Jei prieš penkerius metus pas mus gimdė 3-4 proc. nutukusių (KMI iki pastojimo virš 30) nėščiųjų, tai dabar jų yra apie 14 proc., - dalijosi gydytoja V. Paliulytė. - Labai svarbu ir tai, kiek kilogramų jos priauga nėštumo metu. Per penkerius metu padvigubėjo per daug svorio priaugančių mamyčių ir su tuo susijusių problemų. Tad norėčiau pasakyti, kad ta mama, kuri yra sveika, nenutukusi, neturi žalingų įpročių, nerūko, nevartoja alkoholio, sportuoja, rūpinasi sveika gyvensena, nulemia ir sveiką vaikučio gyvenseną“.

Gydytoja taip pat pataria peržiūrėti mitybą, gyvenimo būdą. Vengti cukraus, ypač angliavandenių junginių su riebalais - baltų miltų kepinių, saldumynų, riebaluose keptų ir perdirbtų maisto produktų, kurie sutrikdo medžiagų apykaitą, veda prie cukrinio diabeto vystymosi. Taip pat patariama daugiau judėti, vengti nesaikingo alkoholio vartojimo ir rūkymo. Ne tik moterims, bet ir vyrams. Nėščioms rekomenduojame kas 1,5-2 valandas atsistoti, gerti pakankamai skysčių, išeiti į gryną orą. Gydytoja paneigė ir mitą, kad jeigu moteris pastojo, reikia imti valgyti už du. Pasak specialistės, moteriai, kuri laukiasi, tik nuo nėštumo vidurio rekomenduojama suvartoti 200-300 kalorijų daugiau. „Bet reikia turėti omenyje, kad tai yra vienas kiaušinis arba du bananai - tai tikrai nėra valgymas už du. Net ir jei norisi valgyti daugiau, viską kimšti į kūną ir patiekti tai vaikeliui nėra pats sveikiausias pasirinkimas. Ypač nėštumo metu moteris turi labai žiūrėti, kuo maitinasi, rinktis kuo sveikesnį, natūralesnį maistą. Šie žingsniai turi įtakos nėščiųjų diabetui, hipertenzijai - nulemiame ne tik savo, bet ir vaikelio sveikatą, - tikino Santaros klinikų gydytoja.“

„Beje, nėščioji gali valgyti tikrai ne viską. Rekomenduojama vengti žalios mėsos, žalios žuvies, neplautų vaisių ar daržovių. <...> Be jokios abejonės, nėščioji neturi rūkyti bei vartoti alkoholio. „Pasitaiko, kad atvyksta moterys, kurios laukiasi ir nerimauja, nes buvo kažkokia šventė, linksminosi, per tą šventę ir pastojo. Šias moteris mes galime nuraminti - jeigu taip nutiko ir nieko blogo su nėštumu neįvyko, viena taurė nesukels raidos ydų, nepakeis vaikelio sveikatos. Tiesa, tik tuo atveju, jeigu nebuvo lėtinio ilgalaikio alkoholio vartojimo iki nėštumo. Bet sužinojus, kad laukiesi, alkoholis neturi būti vartojamas. Kaip sako gydytojai genetikai - mes nežinome, kuri nėštumo metu išgerta vyno taurė, ypač pirmomis savaitėmis, gali nulemti alkoholinį vaisiaus sindromą. O tai nulemia psichomotorinio vystymosi sulėtėjimą, protinę raidą, išorinius pokyčius“, - vardijo specialistė.

„Eurovaistinės” farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė taip pat atkreipia dėmesį, kad norinčioms pastoti labai svarbu tinkamai ilsėtis, pakankamai miegoti, maitintis subalansuotu, visaverčiu maistu, taip pat reikėtų mažinti ir kofeino kiekį, jei rūkote - mesti. Antibiotikai, imunodepresantai, steroidiniai hormonai ar net stipresni vaistai nuo skausmo veikia organizmą, tad dėl jų vartojimo reikėtų pasitarti su specialistais. Vartojant mineralus ir vitaminus, pasak E. Ramaškienės, reikėtų įvertinti vitamino A dozę ir neviršyti paros normos, nes per didelis kiekis šio vitamino padidina apsigimimų riziką. „Nuo pat pirmosios nėštumo dienos vartojamas aspirinas, kai kurie hormonai ar šlapimą varantys vaistai, antibakteriniai ar priešvėžiniai vaistai gali paveikti embrioną ir jis gali nustoti vystytis”, - pažymi farmacininkė ir be gydytojo leidimo taip pat rekomenduoja nevartoti antibiotikų, epilepsijos ar diabeto gydymui skirtų preparatų.

Cezario pjūvio operacijos ir intervalai tarp gimdymų

Pirmiausia reikia paminėti, kad cezario operacijų skaičius taip išaugo, kad buvo pasiektas epidemijos mastas. PSO rekomenduoja, kad cezario operacijų būtų 10-15 proc. visų gimdymų. 1990 metais Lietuvoje taip ir buvo - cezario operacijos sudarė 14 proc. visų gimdymų. Užtat 2012 metais buvo pasiektas rekordas - net 26,4 proc. gimdymų būdavo cezario operacijos. Pagalvokite - kas ketvirta moteris buvo operuojama! Jau kelinti metai labai daug dirbama su medikais, moterimis, diskutuojama net Seime, kad kiekviena cezario operacija būtų pagrįsta. Mūsų šalyje nėra priežasties daryti moteriai cezarį dėl to, kad ji bijo gimdyti (daugelyje šalių tokia indikacija yra). Pavyko sumažinti procentą iki 20, dabar naujas uždavinys - kad liktų tik 18 proc.

Dabar nebėra reglamento, kiek laiko po cezario operacijos negalima pastoti, moteris gali gimdyti kad ir po metų. Nes per tiek laiko gimdos randas sugyja. Tačiau auksiniu standartu laikomas 3 metų skirtumas tarp cezarių. Kiek procentų moterų po cezario paskui pagimdo natūraliai? Statistikos nėra. Svarbiausia - dėl ko darytas cezaris. Jeigu tiesiog tuo metu nesusiklostė akušerinė situacija, bet moteris būtų galėjusi pagimdyti pati, tai antrą kartą niekas jai nedraudžia bandyti gimdyti natūraliai. Teorinė galimybė po dviejų cezario operacijų trečiąjį vaiką pagimdyti natūraliai yra, tačiau gydytojai labai nenoriai prisiimtų atsakomybę. Kiek cezario operacijų šiais laikais leidžiama daryti? Ir vėl - jokių draudimų nebeliko. Daromas ir ketvirtas, ir penktas cezariai. Medikai apskritai atidžiau stebi moteris, kurios pastoja 4 kartą, nes nuo ketvirto vaiko didėja įvairios akušerinės rizikos, kad ir kraujavimo.

Norėtume, kad tarp gimdymų būtų nors 2 metų pertrauka, o dar geriau - 3-5 metai. Kodėl? Pirmiausia kyla mintis apie moters sveikatą, jos organizmo atsigavimą, atsistatymą, bet nereikia pamiršti ir vaikučio. Didesnis nei 2 metų skirtumas tarp vaikų naudingas ir kūdikiui, nes mama gali ilgiau žindyti, būti su juo kartu, o toks artimas mamos ir kūdikio ryšys apsaugo nuo įvairių ligų. Jeigu mama pastoja žindydama, ji dažniausiai turi žindymą nutraukti, o tai nuskriaudžia jos mažylį. Jeigu šeima nusprendžia dėl kelių metų pertraukos tarp vaikų, idealiausia - ilgalaikė hormoninė sistema, vadinamoji hormoninė spiralė. Anksčiau moterims galėjome patarti tik 5 metus veikiančią gimdos spiralę, dabar atsirado trumpiau - 3 metus - veikianti dar švelnesnė ir mažesnė hormoninė minispiralė, kurią gali naudoti ir negimdžiusios moterys. Minispiralę rekomenduojame ir toms, kurioms atliktas cezario pjūvis, nes jų gimdos kaklelis - kaip negimdžiusių. Vaisingumas atsistato iškart. Žinoma, pirmą ciklą gimdos gleivinė dar būna plona, bet antrą ciklą jau galima pastoti. O kad ilgai vartojus kontraceptines priemones, paskui sunkiau pastojama - netiesa ir mitas. Net atvirkščiai. Mes skiriame kontraceptinių tablečių moterims, kurioms nepasiseka pastoti.

Merginų nuomonės apie tinkamiausią amžių gimdyti

Paklausėme būrio Lietuvos merginų, kurios neturi vaikų, kada, jų manymu, tinkamiausias metas gimdyti. Taip pat domėjomės, ar jos yra nusistačiusios amžiaus ribą, iki kada norėtų susilaukti vaikų. Kviečiame susipažinti su merginų mintimis ir nuomone.

• Vaiva (22): Nėra griežtų ribų, kokio amžiaus reikėtų susilaukti vaikų. Svarbiausia pagalvoti, ką galiu duoti vaikui, ar turiu tvirtą pamatą po kojomis, ar esu subrendusi? Pirma norėčiau pasiekti užsibrėžtų tikslų, o tuomet jau dalintis gyvenimu su kažkuo kitu. Galbūt susilaukti vaikelio 40-ies ar vyresnėms moterims yra didesnė rizika, tačiau jei būtent tuomet esi pasirengusi šeimai - kodėl gi ne?
• Gintarė (25): Manau 20-30 metų pastoti - fiziologiškai sveikiausia. Bet manau, kad tinkamas amžius yra ne tiek svarbu, kiek tinkamas pasiruošimas. Man svarbu susikurti šeimą (padaryta), padaryti karjerą (jau eigoje), įgyti bent minimalių žinių apie vaikų auklėjimą (padaryta). O tada jau galima ir gimdyti. Tai turint omeny, kad man dabar 25 m., esu sau davusi dar maždaug metus karjerai, o tada tikiuosi 26-27 m. tapti mama.
• Agnė (23): Manau, kas tinkamiausias laikas - 28 metai. Tuo metu jau galėčiau jaustis atradusi savo kelią ir ekonomiškai saugi. Be to, dabar neturiu rimtų santykių, tai dar vienas faktorius, kodėl toks laikas yra ir geriausias, ir realiausias.
• Aurelija (24): Geriausia susilaukti kokių 28-32 metų. Labai svarbu pirmiausia paragauti daugybės dalykų pačiam, kad turėtum ką perduoti vaikui. Be to, tikiu, kad savęs intensyviam ieškojimui, tobulėjimui, karjerai ir linksmybėms tinkamiausias yra trečiasis gyvenimo dešimtmetis - tad tam ir mėginu jį paskirti. Tikiu, kad per jį sukaupti įspūdžiai, patirtis ir suvokimai galbūt leis man būti šiek tiek geresne mama. Tikiu, kad vaiko susilaukti reikia tuomet, kai jis jau iš anksto atrodo kaip aukštesnės gyvenimo kokybės garantas, o ne trukdis kažkam, ką dar lyg ir norėtųsi išbandyti. Manau, kad besibaigiant trečiam savo gyvenimo dešimtmečiui jau būsiu pasiruošusi nusipirktą šokoladinį kiaušinį atiduoti kažkam mažam, o ne suvalgyti jį pati.
• Aistė (28): Man 28 metai ir dabar jau jaučiu, kad esu pasiruošusi turėti vaikų. Jeigu ankstyvesniame amžiuje pirminė reakcija būtų buvusi „Ką man daryti?“, tai dabar jokio šoko žinia apie nėštumą nesukeltų. Viskas jau susidėlioję į savo lentynėles, todėl vaiko gimimas būtų dar vienas nuoseklus gyvenimo etapas. Sakoma, kad moteriai geriausia vaiko susilaukti iki 30 metų, bet aš apie jokias amžiaus ribas negalvoju. Kai bus tinkamas vyras, su kuriuo tų vaikų norėsis, tada ir bus žengtas šis žingsnis. Ir ne taip jau svarbu, ar man bus 30, ar 35 metai. Skubėti tik dėl to, kad taip būtų geriausia - čia ne mano kelias.
• Eglė (30): Manau, kad tinkamiausias amžius moteriai susilaukti vaikų, kai ji pati to nori. Tai gali nutikti ir 18-kos, ir 39-erių.... Arba visai niekada nenutikti. Nesu sau tokios ribos nusistačiusi.
• Sigita (24): Tinkamiausias metas gimdyti tada, kai turi mylimą vyrą šalia. Taip pat svarbu gauti gerą atlyginimą, kad Motinystės išmokos būtų normalios. Pati norėčiau pastoti tada, kai jau labai nusibos darbe ir norėsiu pasiilsėti.
• Jurga (25): Mano manymu, tinkamiausias amžius gimdyti nuo 25 iki 35 metų. Kai man buvo 20 metų, buvau suplanavusi pagimdyti pirmąjį vaiką iki 25 metų, bet kai man sukako 25 metai, nukėliau tą procesą dar penkiems metams.
• Gabrielė (23): Tinkamiausias metas gimdyti, mano manymu, iki 30 metų. Idealiausias variantas pradėti nuo 23-24 metų. Pati jau dabar norėčiau vaikų. Todėl mano nusistatymas 23-24 metai. Vėliausiai iki 25 metų noriu susilaukti pirmojo vaiko.
• Erika (24): Mano manymu, kada yra tinkamiausias laikas gimdyti turi nuspręsti vyras ir moteris bendru susitarimu. Jei pora ar jau susituokusi šeima nori vaikelio po poros ar aštuonerių metų draugystės - labai šaunu. Netgi nėra svarbu, ar pora yra įteisinusi savo santykius,ar ne. Svarbiausi dalykai tokioje situacijoje turėtų būti rimtai apsvarstytos finansinės galimybės naujo žmogaus atėjimui į šį pasaulį bei susitarimas, kuris iš šeimos narių - mama ar tėtis eis tėvystės atostogų. Nemanau, kad yra tam tikra amžiaus riba, skaičiai, kada moteriai yra tinkamiausias laikas gimdyti. Šis laikas turi ateiti savaime, supratus, kad būtent su tuo žmogumi norite puoselėti savo ateitį, dalintis meile ir rūpintis naujo žmogaus atėjimu į pasaulį. Juk yra sakoma, kad ne tėveliai renkasi laiką kada į pasaulį ateina atžala, o vaikelis pats pasirenka tinkamą laiką ir tėvus. Asmeniškai aš anksčiau galvojau, kad norėčiau susilaukti vaiko iki trisdešimties metų. Teko girdėti, kad žiūrint iš medicininės pusės, šis laikas yra pats tinkamiausias moteriai pastoti ir gimdyti. Tačiau ne visuomet norai sutampa su galimybėmis. Svarbiausia sutikti tą vienintelį žmogų, su kuriuo norėsi sieti savo ateitį ir gimdyti bendrą judviejų kūdikį. Todėl, trumpai tariant, jei ir nesusilaukčiau vaiko iki trisdešimties metų kaip norėčiau, labai nenuliūdčiau. Taip pat manau, jog susilaukti vaiką iki trisdešimties metų yra gerai dėl amžiaus skirtumo, kuris sies mamą su vaiku.
• Simona (25): Nežinau, kada tinkamiausias metas gimdyti, bet pirmas vaikas turi būti iki 30 metų. Pati norėčiau gimdyti maždaug 28-29 metų.
• Daiva (27): Manau, kad priimtiniausias laikas pastoti yra tarp 25-29 metų. Pati norėčiau gimdyti iki 30 metų, nes nenoriu būti sena mama, be to, noriu daugiau nei vieno vaiko.
• Milda (24): Na, iš esmės tai vaikas turbūt atsiranda tada, kada jam reikia atsirasti. Atsiranda jis, ir visas gyvenimas susidėlioja į savas vagas. Iš esmės turiu dvi nuomones, jeigu pasigimdai jauna (dar studijų laikais), gali sau be didelių rūpesčių daryti karjerą; jeigu nori gimdyti kokių 28 metų, tai suprantama, kad karjeros įkarštyje yra tai labai sudėtinga pasitraukti iš darbinės aplinkos metams ar daugiau. Geriausia susilaukti vaiko iki kokių 35 metų vien dėl sveikatos, pavojų ir dėl pačio vaiko, kad nebūtų jau labai didelis skirtumas dar vaiko ir tėvų. O aš pati žiūrint į dabartinę mano situaciją, norėčiau kokių 29 - 30 metų suprasti, ką reiškia būti mama.
• Vaiva (29): Tinkamiausias metas, manau, kai tėvai kuo jaunesni, nes jaunas organizmas ir pan. Aš tai neturiu nusistačiusi konkretaus amžiaus, niekada negalvojau apie tai. Bet šiaip iki kokių 35 metų, vėliau jau tikriausiai ne.
• Vytautė (23): Geriausias metas - 26-27 metai. Į pasaulį ateinantiems vaikams reikia suteikti pagrindą, todėl gimdyti reikia tada, kai yra pinigų ne tik vakarėliams, bet ir sauskelnėms. Aš turiu nuostatą, kad pirmą leliuką reikia „išperėti“ iki 30, tačiau tik dėl fiziologinių dalykų, juk po 30 metų didėja rizika persileisti ir t.t. O vėliau gimdyk nors ir 45!

Kitos moterys dalijasi savo patirtimis:

• „Man asmeniškai atrodo geriausia tarp 30-40. Realiai tai planuoti yra viena, o kaip išeis yra kita. Gali svajoti apie vaikus, bet nesutikti tinkamo partnerio.“
• „25-30m. Nėštumų atžvilgiu, kai laukiausi 24 metų, nėštumas buvo lengvas, energijos pagimdžius - daug, kantrybės daug, jėgų ir noro daug. Dabar 34 metų nėštumas nieko panašaus į pirmą, nors lytis vaiko analogiška. Nėštumas sunkus, vos gyva, nuo pat 8 savaitės jėgų nėra, pykina, stovi skrandis, noriu prasmegti į žemę. Jėgų keltis naktį net į tualetą nėra, gaminti, rūpintis šeima - nėra, norisi tik egzistuoti.“
• „Aš susilaukiu 35m iš vienos pusės gerai nes jau daug apkeliavom, pasistatėm ir įsirengėm namus, pasiekėm kažkokį stabilumą.“
• „Man atrodo, kad vieno „geriausio“ laiko susilaukti vaikų tiesiog nėra - jis labai priklauso nuo pačių žmonių. Vieni jaučia, kad nori būti tėvais vos tik sukūrę šeimą, kitiems reikia daugiau laiko savęs paieškoms, karjerai ar kelionėms. Svarbiausia, kad abu partneriai jaustųsi pasiruošę, suprastų, jog vaikas pakeis gyvenimą, ir priimtų tai kaip bendrą sprendimą. Vaikai visada ateina „ne laiku“ praktiška prasme, bet kartu - tiksliai tada, kai turi ateiti jūsų gyvenimo kelyje.“
• „Sūnus gimė 27 m. būnant, dukra 30 m. būnant. Jei dievas duos norėčiau dar apie 34 m. ir 37 m., bet matysime. Svarbiausia meilė ir noras. Iš abiejų pusių.“

tags: #iki #keliu #metu #geriausiai #susilaukti #vaiku

• kaip logopedas ir auklėtojas padeda vaikui
• Saugumas, funkcionalumas ir stilius vaikiškuose laikrodžiuose
• Sužinokite daugiau apie norvegiškų lovyčių privalumus
• Stiprybė, aistra ir nepriklausomybė Avino moteryje
• patirtinis ugdymas darželyje per sodininkystę