Tėvystės nuginčijimas: teisinis procesas, terminai ir vaiko interesai
Tėvystės pripažinimas arba nuginčijimas yra itin aktuali teisinė procedūra šiuolaikinėje visuomenėje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2024 metais Lietuvoje gimusieji vaikai santuokos neįregistravusiems tėvams sudarė 27,7 proc. Taip pat nereti atvejai, kai santuoką sudaręs asmuo susilaukia vaiko su kitu asmeniu, ne sutuoktiniu ar sutuokine. Šios aplinkybės dažnai lemia poreikį spręsti tėvystės klausimus teismine tvarka.
Vaiko teisė žinoti savo kilmę ir jos svarba
Vaikas turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Tėvystė yra susijusi su pagrindinėmis asmeninėmis ir turtinėmis vaiko ir tėvų tarpusavio teisėmis ir pareigomis.
Sprendžiant šeimos ginčus, įskaitant ir dėl tėvystės, prioritetas visada teikiamas pirmiausia vaiko teisėms ir interesams užtikrinti. Tėvystės nuginčijimas nėra skirtas vien tik biologinei kilmei nustatyti, todėl visada turi būti siekiama, kad vaikas neliktų be tėvo. Tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimas yra aktualus ne tik vaikui, bet ir tėvams arba asmenims, kurie įregistruoti kaip tėvai. Jei asmuo gimimo liudijime nurodytas tėvu, jam kyla visos iš to sekančios teisės ir pareigos.
Tėvystės samprata ir jos nuginčijimo pagrindai
Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y., biologiniais ryšiais, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.
Situacijos, kai vyras įrašytas kaip vaiko tėvas, bet vėliau pradeda abejoti tėvystės tikrumu, nėra retos. Tėvystės klausimų gali kilti įvairiose situacijose - kai santykiai tarp tėvų nutrūksta, kai atsiranda naujų aplinkybių ar kyla abejonių dėl vaiko kilmės. Tėvystės nuginčijimas galimas tik tuomet, kai asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą.
Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis, tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Savanoriškai pripažinta tėvystė gali būti nuginčyta tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, esant apgavystei ar prievartai pripažinti tėvystę arba suklydus dėl fakto, kuris nebuvo žinomas. Taip pat, jei vaikas gimsta mamai nesudarius naujos santuokos ir nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo, vaikas registruojamas kaip buvusio sutuoktinio vaikas. Esant tokiai situacijai, reikia nuginčyti buvusio sutuoktinio tėvystę ir nustatyti biologinio tėvo tėvystę.
Teisinis reguliavimas ir TIS2 direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę
Ieškinio senatis tėvystės nuginčijimo bylose
Įprastai tokiais atvejais kreipiamasi į teismą, pateikiant ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į terminus. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo galima pateikti per vienerius metus nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti, kad nėra biologinis vaiko tėvas. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Jei terminas praleidžiamas, vėliau tokį ieškinį pateikti galima tik teismui pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teoriškai tėvystę galima nuginčyti ir po kelerių metų, tačiau praktikoje tai priklauso nuo to, ar ieškovas gali pagrįsti, kodėl laiku nesikreipė į teismą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas - nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus.
DNR ekspertizė ir kiti įrodymai
Pagrindinis ir svarbiausias įrodymas tėvystės nuginčijimo bylose - DNR tyrimas. Jis atliekamas teismo paskyrimu arba savanoriškai, kai abi pusės sutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
Visgi nei Civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. Jei vaiko motina ar įrašytas tėvas (atstovai pagal įstatymą) nesutinka su genetinės ekspertizės atlikimu, teismas neturi teisės jos skirti priverstinai - tai būtų pažeidimas asmens teisei į kūno neliečiamumą. Tokią poziciją yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-180-695/2019).
CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą. Tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Todėl, kai genetinė ekspertizė neatliekama, vertinama visuma - liudytojų parodymai, susirašinėjimai, finansiniai dokumentai, bendro gyvenimo faktai ar kiti įrodymai.
Vaiko interesų viršenybė teismų praktikoje
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę. Vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 28609/08). EŽTT sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę, netgi šiam to nepageidaujant (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją).
EŽTT yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą. Privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus - asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (žr., pvz., EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikulić prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 53176/99). Šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (žr., pvz., EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją).
Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Pagal EŽTT jurisprudenciją, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi. Procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą (žr., pvz., 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikulić prieš Kroatiją).
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju būtina įvertinti ne tik biologinius duomenis, bet ir vaiko interesus bei emocinį ryšį su asmeniu, įrašytu kaip tėvu. Pavyzdžiui, jeigu vaiko gimimo dokumentuose tėvystė yra įrašyta, tačiau nėra kito asmens, kuris norėtų ir galėtų tėvystę pripažinti, teismas gali atsisakyti nuginčyti tėvystę vien dėl to, kad vaikas neliktų be teisinio tėvo statuso turinčio asmens. Be to, jeigu tarp vaiko ir įrašyto tėvo yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, teismas gali spręsti, kad šis ryšys yra svarbesnis nei biologinis tėvystės faktas - net jei kitas vyras būtų pasirengęs pripažinti tėvystę ir atlikęs DNR tyrimą. Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo.
Tėvystės nuginčijimo pasekmės
Nuginčijus tėvystę, teisinis ryšys tarp vyro ir vaiko nutrūksta: vyras nebeturi pareigos mokėti alimentų, o vaikas netenka paveldėjimo teisių iš buvusio tėvo. Tačiau svarbu žinoti, kad praeityje sumokėti alimentai atgal negrąžinami.
Kada kreiptis teisinės pagalbos?
Jei kyla rimtų abejonių dėl biologinės tėvystės ir yra pagrindo manyti, kad tėvystė įrašyta klaidingai ar net apgaulės būdu, svarbu kuo anksčiau kreiptis teisinės pagalbos. Kuo anksčiau inicijuojamas procesas, tuo didesnė tikimybė, kad bus galima laiku apginti tiek vaiko, tiek tėvo interesus.
tags: #ieskinys #del #tevystes #nugincijimo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
