Nėštumas - tai nuostabus, bet kartu ir jautrus laikotarpis moters gyvenime. Deja, kartais nėštumą gali lydėti įvairios komplikacijos. Viena iš jų - hematoma nėštumo pradžioje, kuri gali kelti nerimą būsimai mamai. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra hematoma nėštumo metu, kokios jos priežastys, simptomai ir gydymo būdai.
Hematoma (kitaip - subchorioninė hematoma, subchorioninis kraujavimas) - tai ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių, kuri atsiranda dėl kraujagyslės sienelės pažeidimo. Nėštumo atveju, tai kraujosruva, susidaranti tarp gemalo dangalų, konkrečiai tarp chorioninės membranos (atokiausio sluoksnio, skiriančio vaisiaus amniono maišelį nuo gimdos sienelės) ir gimdos sienelės. Hematoma - tai kraujo susikaupimas tarp gimdos sienelės ir chorioninės membranos nėštumo metu. Chorioninė membrana yra išorinis sluoksnis, atskiriantis vaisiaus amniono maišelį nuo gimdos sienos.
Subchorioninė hematoma - tai kraujo susikaupimas tarp gimdos sienelės ir chorioninės membranos nėštumo metu. Chorioninė membrana yra atokiausias sluoksnis, skiriantis vaisiaus amniono maišelį nuo gimdos sienelės. Dažnai ši patologija yra susijusi su kraujavimu iš makšties: jį patiria maždaug 1 iš 4 gimdyvių, o 20 proc. Subchorioninė hematoma dažniausiai pasireiškia 10-20 nėštumo savaitę. Hematomos gali būti smulkios ar stambesnės. Gera žinia - jog hematoma gali susitraukti savaime be jokio gydymo. Gydytojai, įvertinę nėščiosios būklę, patars, ką daryti toliau.
Hematoma yra ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių, kuri atsiranda dėl kraujagyslės sienelės pažeidimo. Pažeista kraujagyslė gali būti arterija, vena arba kapiliaras, o pats kraujavimas nuo labai mažo (petechijų) iki didelio, galinčio sukelti gyvybei grėsmingą nukraujavimą. Kraujagyslės sienelės pažeidimas gali būti spontaninis arba dėl traumos. Net stiprus čiaudėjimas ar kosėjimas gali pažeisti veido kraujagysles ir sukelti nedidelius pakraujavimus.
Kraujas kraujagyslėse teka nuolatos nesustodamas, dėl to jis nesikoaguliuoja ir nekreša. Kai kraujas išteka iš kraujotakos sistemos ir susidaro jo sąstovis, jis iš karto sukręša, nebent yra vartojami vaistai nuo koaguliacijos (tokie kaip aspirinas, varfarinas, klopidogrelis, dipiridamolis). Šie vaistai padidina spontaninio kraujavimo riziką ir leidžia hematomoms didėti, nes organizmas neturi pakankamai resursų atstatyti pažeistas kraujagysles, todėl kraujas ir toliau išteka į pažeistas vietas. Taip pat kraujavimo tikimybę padidina įvairios autoimuninės ligos ar bakterinės infekcijos, kai sumažėja trombocitų kiekis.
Hematomos dažniausiai pačios rezorbuojasi per tam tikrą laiką. Pradžioje tvirtos sandaros kraujo trombas palaipsniui tampa klampesnis ir minkštesnis, nes fibrinolitinė sistema jį bando lizuoti. Dėl skysčio drenavimosi keičiasi hematomos forma ir ji plokštėja. Spalva keičiasi nuo rausvai melsvai violetinės iki geltonos ir rudos, kadangi kraujo pigmentai palaipsniui pasišalina ir hematoma išsiskaido.
Priklausomai nuo hematomos lokalizacijos, kintanti spalva gali keliauti per skirtingas audinių plokštumas dėl gravitacijos. Pavyzdžiui kaktos hematoma gali būti mėlynės po akimi priežastis ir atrodo, kad laikui bėgant ir jai gyjant ji keliauja į kaklą. Dažnai hematomos skirtingose kūno vietose būna su specifiniais simptomais.
Hematomų priežastys nėštumo pradžioje gali būti įvairios, tačiau dažnai tiksli priežastis lieka nenustatyta. Vis dėlto, yra keletas faktorių, kurie gali prisidėti prie hematomos susidarymo:

Dažniausiai pasitaikantis hematomos simptomas yra kraujavimas iš makšties pirmoje nėštumo pusėje. Pilvo skausmas arba diskomfortas (nors dažnai hematoma nesukelia jokio skausmo). Gimdos susitraukimai.
Subchorioninė hematoma susidaro tuomet, kai choriono membrana iš dalies atsiskiria nuo gimdos sienelės. Chorionas yra išorinis amniono maišelio sluoksnis, o pats amniono maišelis yra vieta gimdoje, kurioje vystosi kūdikis. Atsiskyrimas nuo gimdos sienelės gali būti nedidelis arba didesnio masto. Gydytojas ne visada gali tiksliai nustatyti, kodėl toks atsiskyrimas įvyksta.
Dažniausias subchorioninės hematomos simptomas yra kraujavimas iš makšties pirmojoje nėštumo pusėje. Kraujavimas gali būti nuo stipraus su krešuliais iki silpno kraujavimo. Kartais jis gali būti lydimas dubens ar pilvo apačios spazmų, tačiau dažniausiai skausmo nebūna. Svarbu paminėti, kad nemažai moterų nejaučia jokių simptomų - subchorioninė hematoma nustatoma atsitiktinai atliekant įprastinį ultragarsinį tyrimą.
Hematomos sukelia audinių sudirginimą ir uždegimą. Simptomai priklauso nuo jos lokalizacijos ir dydžio, bei gretimų struktūrų pažeidimo. Dažniausi uždegimo simptomai yra paraudimas, skausmas ir patinimas.
Svarbu pažymėti, kad kraujavimas nėštumo metu visada turėtų būti priežastis kreiptis į gydytoją, kad būtų galima nustatyti kraujavimo priežastį ir įvertinti riziką nėštumui.
Diagnozuojant hematomą nėštumo metu, gydytojas atliks šiuos veiksmus:
Daugelis hematomų gali būti įvertintos ir saugiai gydomos be jokių laboratorinių ar radiologinių tyrimų. Dažnai gydytojas gali surinkti anamnezę ir po objektyvios apžiūros nuspręsti, kad joks tolimesnis ištyrimas nereikalingas. Tačiau priklausomai nuo pažeidimo ar jo pasireiškimo, gali būti atliekamas kraujo tyrimas, nustatant eritrocitų kiekį kraujyje, ir krešumo tyrimai.

Subchorioninės hematomos gydymas priklausys nuo kelių veiksnių, įskaitant hematomos dydį, nėštumo trukmę ir moters simptomus. Gydymo tikslas - sumažinti kraujavimo riziką ir palaikyti nėštumą. Gydymo strategijos gali apimti:
Daugelis hematomų, atsiradusių dėl įvairių sutrenkimų, gali būti gydomos ambulatoriškai. Skiriamas poilsis, ledo aplikacijos, pažeistos vietos kompresija ir galūnės pakėlimas (RICE metodika). Hematomos palaipsniui rezorbuojasi pačios. Imobilizacija gali keliomis dienomis paspartinti gijimą, bet reikia išlaikyti balansą tarp gijimo ir pažeistos kūno dalies judrumo išlaikymo.
Chirurginis hematomų gydymas indikuotinas tada, kai paciento būklė yra nestabili, stebimi šoko požymiai ar pažeidimas yra grėsmingas gyvybei.
Didelės hematomos gali padidinti persileidimo riziką, ypač pirmoje nėštumo pusėje. Priešlaikinis gimdymas: Hematoma gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Placentos atšoka: Retais atvejais hematoma gali sukelti placentos atšoką (normaliai prisitvirtinusios placentos priešlaikinį atsiskyrimą nuo gimdos sienelės). Anemija: Dėl kraujavimo gali išsivystyti anemija (mažakraujystė).
Viena svarbiausių ir sunkiausių hematomų komplikacijų yra kompartmento sindromas. Tai gyvybei pavojinga būklė, kai yra užspaudžiami nervai, kraujagyslės ir raumuo tam tikroje uždaroje kūno vietoje (kompartmente). Jei spaudimas trunka ilgai, audiniai pradeda žūti dėl deguonies stokos, nes užspaudus pažeistos kūno dalies kraujagysles kraujas neatiteka į audinius ir negali aprūpinti jų deguonimi.
Gera žinia ta, kad hematoma dažnai gali susitraukti savaime be jokio specialaus gydymo. Organizmas palaipsniui rezorbuoja kraują, o hematoma mažėja. Echoskopijos tyrimai padeda stebėti šį procesą.
Daugelis subchorioninių hematomų laikui bėgant išnyksta savaime ir nereikalauja specifinio gydymo. Nėra tikslaus laikotarpio, per kurį subchorioninė hematoma visiškai išnyksta. Vis dėlto kai kuriais atvejais hematoma gali būti didesnė arba išlikti ilgiau, todėl gali padidėti tam tikrų nėštumo komplikacijų rizika.
Daugeliui moterų, kurioms diagnozuota hematoma nėštumo pradžioje, nėštumas sėkmingai tęsiasi ir baigiasi sveiko kūdikio gimimu. Daugelis moterų, kurioms diagnozuota subchorioninė hematoma, vaisių sėkmingai išnešioja ir pagimdo.
Dažniausiai subchorioninė hematoma nekenkia kūdikiui. Jeigu hematoma yra maža, ji gali nesukelti jokių problemų arba išnykti savaime nėštumo metu. Didesnė hematoma arba hematoma, atsiradusi vėlesniu nėštumo laikotarpiu, gali kelti didesnę nėštumo komplikacijų riziką, todėl tokiu atveju gydytojas akušeris-ginekologas atidžiau stebi nėštumo eigą.

Apibendrinimas: Kraujagyslės dažnai yra pažeidžiamos dėl įvairių traumų ar operacijų, ir kraujo ištekėjimas į aplinkinius audinius gali lemti hematomos susiformavimą. Priklausomai nuo hematomos dydžio ir lokalizacijos, jos gali būti nereikšmingos arba kelti pavojų paciento gyvybei. Smulkios hematomos pačios rezorbuojasi ir pagyja be didesnio gydymo, o didesnėms reikalingas papildomas medikamentinis ar chirurginis gydymas.