Hagos konvencija: teisinė apsauga nuo tarptautinio vaikų grobimo
Sprendimas išvykti gyventi su vaiku į kitą šalį gali išprovokuoti išsiskyrusių tėvų ginčus ne tik dėl to, su kuo, bet ir kur turi gyventi vaikas. Pastarųjų savaičių garsiai nuskambėjusios vaikų ir tėvų dramos bei galimos jų pagrobimo istorijos sujaudino visuomenę. Kyla klausimas: ar tėvai, vienas iš jų, gali pagrobti savo vaiką? Kiekvienas suaugęs žmogus yra laisvas pasirinkti, su kuo ir kaip gyventi, tačiau jo priimtas sprendimas dažnai keičia ir nepilnamečių vaikų padėtį. Būtent todėl, kad vienas iš tėvų, nusprendęs pakeisti savo gyvenamosios vietos valstybę, kartu pasiima ir vaiką (-us), taip apribodamas kito tėvo (motinos) galimybes palaikyti pastovų ryšį su vaiku bei pažeisdamas vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir būti jų auklėjamam, ir lėmė 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija) priėmimą.
Kas yra Hagos konvencija?
Hagos konvencija yra tarptautinis susitarimas, kuriame nustatyti pagrindiniai neteisėtai pašalinto (pagrobto) vaiko grąžinimo principai ir tvarka. Ši konvencija siekia užtikrinti greitą neteisėtai į kitą valstybę išvežtų ar joje laikomų vaikų grąžinimą bei garantuoti, kad tėvų teisės į rūpybą ir bendravimą būtų veiksmingai įgyvendinamos.
Konvencija gali būti taikoma tik tuo atveju, jei abi valstybės - ankstesnė ir dabartinė vaiko gyvenamosios vietos valstybė - yra Konvencijos narės. Galite patikrinti, kurios valstybės yra Konvencijos narės oficialiame sutarties tinklalapyje arba pasikonsultavę su kompetentingomis valstybės institucijomis (Lietuvoje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba).
Jei vaikas buvo perkeltas į valstybę, kuri nėra Hagos konvencijos narė, jo grąžinimo galimybė ir procedūra priklausys nuo tos valstybės teisės aktų. Tokiu atveju galite konsultuotis su tos šalies kompetentingomis institucijomis, pavyzdžiui, Teisingumo ministerija, ir kreiptis į konsulines įstaigas ar ambasadas.
Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos svarba
Įsivaizduokime vaiką kaip gėlę, kurią auginame gražiame vazone. Būtent vazonas yra valstybė, socialinė, kultūrinė, ugdomoji aplinka ir pan., kurioje vaikas yra įpratęs būti. Paprastai šioje aplinkoje vaikas gyvena kartu su tėvais. Tačiau tai nereiškia, kad vaikas privalo gyventi kartu su abiem tėvais. Svarbu nustatyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra vienas iš tėvų valdžios elementų. Tėvų valdžia naudojasi abu tėvai po lygiai. Vadinasi, tik jie abu ir turėtų spręsti, kurioje aplinkoje, kurioje valstybėje geriau augti vaikui.
Iki 2017 m. sausio 1 d. dažnai buvo stebima ydinga praktika, kai tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, manydavo galįs vienašališkai keisti ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę. Tačiau dabartinė teisinė praktika reikalauja, kad, tuo atveju, jei tėvas (motina) nori kartu su vaiku išvykti gyventi į užsienio valstybę, pirmiausia jis turi tartis su kitu tėvu (motina).
Tėvų ginčai ir teisinės pasekmės
Tačiau gyvenime dažnai susiklosto situacijos, kai tėvai tarpusavyje nesusikalba. Nesusikalbėjimo priežastys gali būti įvairios: tai gali būti susiję su asmenų tarpusavio santykiais, galimomis grėsmėmis, pasikeitusiomis asmeninio gyvenimo aplinkybėmis ir pan. Tokioms situacijoms išspręsti visų pirma reikia pasinaudoti valstybės, kurioje gyvena vaikas, teikiama pagalba.
Pavyzdžiui, Lietuvoje tėvams pradedant gyventi skyrium ar nutraukus santuoką, turi būti išspręstas ir vaikų gyvenamosios vietos klausimas, t. y. su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikas. Situacija dažnai yra tokia, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium, vaikas lieka gyventi su motina, o su tėvu bendrauja pagal nustatytą tvarką. Džiugu, kad pastaruoju metu vis daugiau tėčių nori aktyviau dalyvauti vaiko gyvenime ir su vaikais praleisti ne tik savaitgalius, nueiti su jais į kiną ar paskanauti ledų, bet taip pat dalyvauti ir kasdienėje vaiko rutinoje, suruošti vaiką į ugdymo įstaigą ir pan. Taigi, vaiko išvežimas į kitą valstybę neabejotinai pažeis šias tėvo teises bendrauti su vaiku taip, kaip buvo numatyta.
Vien prieštarauti vaiko išvežimui ne visada yra geriausia išeitis vaikui. Tačiau visais atvejais turi būti vertinama aplinkybių visuma ir bandoma rasti geriausią sprendimą vaikui. Įvertinti reikėtų tai, kad jei tėvas (motina) nesutinka su vaiko išvežimu į kitą valstybę, šį ginčą turi spręsti teismas. Tokio ginčo sprendimas gali trukti pakankamai ilgai, todėl šiuos klausimus reikėtų planuoti iš anksto.
Ką daryti, jei vaikas neteisėtai išvežtas?
Tuo atveju, jei vienas iš tėvų nesutinka, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė pasikeistų, dažnai kitas tėvas (motina), nepaisydamas teisinių padarinių, vis tiek priima sprendimą išvykti, kartu pasiimdamas ir vaiką. Jei vienas iš tėvų neteisėtai perkėlė vaiką į kitą valstybę, turite teisę prašyti vaiko sugrąžinti į ankstesnę gyvenamąją vietą (valstybę, kurioje vaikas gyveno iki išvežimo).
Tėvas (motina), be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į kitą valstybę, turi kiek galima greičiau kreiptis į savo gyvenamosios vietos centrinę įstaigą dėl pagalbos grąžinti vaiką. Klausimą dėl vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę sprendžia valstybės, į kurią išvežtas vaikas, teismai.
Paminėtina tai, kad paprastai tėvas (motina) su vaiku arba grįžta į savo tėvynę, t. y. Lietuvoje teismai sprendžia dėl neteisėtai į Lietuvą atvežtų vaikų grąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Vaikų grąžinimo procedūros po neteisėto išvežimo į kitą valstybę skiriasi priklausomai nuo valstybės. Gali būti sudėtinga suprasti šias procedūras skirtingose valstybėse, nes gali būti taikomos skirtingos taisyklės ir gali būti sunku suprasti, kokia procedūra jūsų atveju yra tinkamiausia. Jei jūsų vaikas buvo neteisėtai išvežtas iš Lietuvos, galite kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Išimtys dėl vaiko grąžinimo
Peržvelgus teismų praktiką, sunku būtų įvertinti aiškias tendencijas. Pažymėtina, kad sprendimas dėl vaiko grąžinimo nėra sprendimas grąžinti vaiką tėvui (motinai), likusiam valstybėje, iš kurios vaikas buvo išvežtas. Žinoma, dažniausiai vaiką išvežęs tėvas (motina) klausia, o kur vaikas bus grąžintas, jei aš neketinu grįžti. Tai, matyt, yra sunkiausia šių bylų dalis.
Jeigu grįžtume prie vaiko-gėlės alegorijos, tai natūralu, kad gėlę staiga išrovus iš vazono, gali būti pažeistos gėlės šaknys, kas neabejotinai apsunkins gėlės prigijimą naujame vazone. Būtent todėl pirmiausia yra siekiama grąžinti gėlę į jai įprastą vazoną, kol dar šaknys nepažeistos. Tačiau yra tam tikros išimtys, kada vaikas gali nebūti grąžintas į pradinę gyvenamąją vietą:
- Vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos. Viena tokių išimčių yra ta, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad „prisitaikymas“ apima du elementus. Pirma, jis apima fizinį elementą - įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementą - saugumą ir stabilumą. Žodžių junginys „nauja aplinka“ reiškia vietą, namus, ugdymo įstaigą, draugus, veiklą ir galimybes. Vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, įvertinus, be kita ko, vaiko amžių, gyvenimo sąlygas, bendravimo ryšių susiformavimą, ryšį su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena kartu, ir kitas aplinkybes, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.
- Vaiko prieštaravimas būti grąžintam. Kita išimtis yra paties vaiko prieštaravimas būti grąžintam. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas išklausyti vaiką yra būtina. Tačiau vaiko nuomonė turi būti vertinama atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo gebėjimą pačiam priimti sprendimus, galimą tėvų įtaką vaiko nuomonei ir pan.
- Grėsmė vaiko saugumui. Trečia išimtis - yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Paprastai vaiką išsivežęs tėvas (motina) grėsmę vaikui grindžia galimu likusio tėvo (motinos) smurtu, piktnaudžiavimu alkoholiu, tėvystės įgūdžių nebuvimu ir pan. Nepaisant visų šių aplinkybių, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar šios aplinkybės yra pagrįstos įrodymais, ar tėvas (motina) gali keisti savo elgesį ir tinkamai pasirūpinti vaiku.
Rekomendacijos tėvams
Pirmiausia turite gerai įvertinti šeimos situaciją. Tais atvejais, kai kyla grėsmė jums ar vaikui, turite kreiptis į atitinkamas vaiko gyvenamosios vietos valstybės įstaigas, kad surinktumėte įrodymus apie netinkamą tėvo (motinos) elgesį ir galimą grėsmę vaikui. Ir nepamirškite, vaikus kaip ir gėles reikia auginti atsakingai ir prieš priimant kokį nors sprendimą, reikia iš anksto gerai jį suplanuoti.
tags: #hagos #konvencija #del #vaiku #grobimo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
