Gyvybės stebuklas: pamokos ir samprotavimai
Žygio „Už gyvybę“ eisena Gedimino prospektu Vilniuje 2025 m. spalio 4 d. buvo ne tik pilietinė akcija, bet ir gilus susimąstymas apie žmogaus gyvybės vertę, orumą ir šeimos vaidmenį visuomenėje. Šios pilietinės akcijos organizatoriai - Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos gydytojų asociacija „Už žmogaus gyvybę“, Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Ateitininkų federacija, „Pro Life Vilnius“, VšĮ „Tiesa išlaisvina“, Rengimo šeimai asociacija.
Sostinėje įvykęs žygis „Už gyvybę“ taip pat yra solidarumo ženklas su tais, kurie taip ir neišvydo šio pasaulio šviesos. Renginio metu buvo pasakyta daug svarbių kalbų, kurios palietė ne tik žmogaus gyvybės ir jo orumo, bet ir šeimos bei pamatinių dorovinių vertybių klausimus.
Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas, teisininkas Ramūnas Aušrotas pristatė peticiją, kuria raginama Lietuvos Respublikos Seimo narius nepritarti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui. „Jeigu teisė nesivadovauja tiesa, tada įvyksta neteisybė ir visų pirma nukenčia silpniausi žmonės“, - sakė teisininkas. Jis atkreipė dėmesį, kad rengiamas įstatymas lyg ir grindžiamas kilniais tikslais - noru padėti moteriai, tačiau kvestionuotina, ar jo siūlomos priemonės užtikrina tiesą. Valstybė tuo įstatymu krizinę moters būklę siūlo išspręsti skirdama pinigų abortui. „Tai netiesa - toks požiūris prieštarauja žmogaus orumui“, - tvirtino R. Aušrotas ir pacitavo filosofo Immanuelio Kanto mintį, kad viskas turi arba kainą, arba orumą. Kaina gali būti pakeista pinigais arba kita nauda, tačiau žmogaus orumas yra virš visko - jo negalima įkainoti pinigais.
Krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos tarybos narė, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų tikybos fakulteto docentė, filosofė dr. Lina Šulcienė savo kalbą pradėjo mintimi, kad šio žygio tikslas - sutaikyti visus piliečius su gyvybe ir užstoti tuos, kurie mūsų visuomenėje neturi balso. Filosofė priminė, kad Europoje pirmaujame savižudybių skaičiumi. „Tai yra labai sunkūs dalykai, bet daugelis iš mūsų šiandien gana miglotai suvokia, kad tai yra nusikaltimas gyvybei“, - pabrėžė filosofė. „Daugybė silpnų ir beginklių žmonių dėl ligos, negalios ar tiesiog savo buvimo ėmė kelti pavojų stipresniųjų gerovei - jie neturi jokių savigynos būdų, bet imami laikyti priešais, kliuviniais, todėl nusprendžiama juos pašalinti, arba jie susipranta pasitraukti patys…“ - apie skaudžią tikrovę kalbėjo VDU docentė. Ji išskyrė kelis esminius visuomenės poslinkius: pirma - kad žmogus nusprendė save laikyti aukštesnės organizacinės struktūros gyva būtybe tarp kitų būtybių ir apsiribojo tik fizinės reikšmės horizontu. Trečia - savo gyvenimą žmogus ėmė vertinti pagal tai, ar ir kiek jis yra malonus bei teikia gėrybių. Tokiu atveju žmogaus kančia nebetenka jokios prasmės. Dar daugiau - ji tampa blogiu savaime, tokiu, kurio reikia visada bet kokiais būdais vengti. „Vis dėlto tai, kas atrodo logiška, iš arčiau pasirodo nežmoniška“, - apibendrino L. Šulcienė. Dėl tokios logikos, L. Šulcienės teigimu, taip pat gana sklandžiai organizuojamas nekaltų negimusių kūdikių gyvybės atėmimas. Žmonių gemalai arba embrionai naudojami kaip medžiaga organams ir audiniams persodinti, vaistų gamybai ar eksperimentams. „Ar mes norime gyventi tokioje valstybėje, kurioje vienų žmonių teisės ginamos, o kitų - ne? - kėlė klausimą filosofijos mokslų daktarė. - Juk tokia valstybė nėra bendri namai - ji yra tironiška, nes atsikrato silpniausių ir labiausiai beginklių savo narių. Žmogaus nužudymas iš esmės keičia visuomenę, kurioje jis vyksta. Mes kalbame ne apie pavienius atvejus, o apie sistemą.“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, docentė, Lietuvos gydytojų asociacijos „Už žmogaus gyvybę“ pirmininkė, gydytoja neonatologė dr. Eglė Markūnienė, kreipdamasi į susirinkusius žygio „Už gyvybę“ dalyvius, pirmiausia akcentavo, kad esantieji čia yra todėl, jog jiems buvo leista gimti, ir už tai turime dėkoti savo mamoms, kurios ištarė „taip“ nepaisydamos to meto aplinkybių. Kad gimtų ir augtų laimingas žmogus, reikia besąlygiško priėmimo ir meilės, su kuria jis būtų sutinkamas. „Tai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų, kaip vyro ir moters, tėvo ir motinos, senelės ir senelio“, - sakė gydytoja. „Turime saugoti ir skelbti tiesą, kurią žmonija nuo seno žinojo, o dabar ji patvirtinta ir moksliniais tyrimais, kad susijungus dviem ląstelėms - vienai iš tėvo, kitai - iš motinos - moters kūne prasideda žmogus.“ Gydytoja visiems priminė embriono vystymosi motinos gimdoje procesą ir stadijas, kaip medikai gali diagnozuoti, bet ne tam, kad atliktų eugeniką, o kad stebėtų vaisių ir, esant reikalui, padėtų jam sėkmingai vystytis, palydtų mamą, tėtį ir visą šeimą, jeigu nustatomi nukrypimai nuo normos. Medicinos mokslų daktarė pabrėžė, kad vaikui gimus savaime ar dirbtinai nutrūkus nėštumui motinos organizme jos vaiko DNR lieka visam gyvenimui. „Besąlyginį priėmimą kito, kitokio, kitaip mąstančio turime praktikuoti nuolat, kad tai taptų mūsų savastimi ir kurtume gyvybei palankią aplinką - priėmimo, o ne išmetimo, ne mirties kultūrą“, - kalbėjo E. Markūnienė.
Gydytoja neonatologė pabrėžė sveiko fizinio ir psichinio gyvenimo svarbą - paisyti mitybos, fizinio aktyvumo ir poilsio principų, gyventi be priklausomybių kvaišalams, be fizinio ir psichologinio smurto. E. Markūnienė kalbėjo apie besilaukiančių motinų patiriamas problemas, kurios turi didelį poveikį kūdikiui. „Kai besilaukianti moteris pasijunta atmesta, nepriimta, ji patiria giluminį skausmą - stresą. Organizmas išskiria didžiulius kiekius stresinių hormonų, kurie veikia visą jos neuroendokrininę sistemą ir jos kūne besiformuojantį vaisių, ypač jo smegenis. Labiau veikia vyriškos lyties embrioną nei moteriškos - tai gili paslaptis. Priklausomai nuo daugybės veiksnių, poveikis būna labai įvairus - nuo pažeistos imuninės sistemos iki savęs nepriėmimo, kuris gali lydėti visą gyvenimą, - žmogus gali jaustis nemylimas, persekiojamas savižudybės minčių“, - aiškino gydytoja.
Žygio „Už gyvybę“ dalyviai Birutė ir Laurynas Staniai, jauna pedagogų, menininkų ir ūkininkų šeima, savo kasdienybe liudija gyvenimą. Birutė papasakojo, kad nuo vaikystės turėjo svajonę - nebūti, nusižudyti. Ji žaisdavo žaidimą „Ar myli mane labiau negu …?“ vardydama įvairius daiktus, nes jai buvo svarbu tai žinoti. Būdama visiškai maža žalodavosi, stengdamasi susišaldyti. Kai Birutė buvo ketvirtoje klasėje, mama prisipažino, kad besilaukdama jos buvo užsiregistravusi abortui. „Kodėl būdama maža aš taip elgdavausi, jeigu man niekas to nebuvo sakęs? - kėlė klausimą B. Stanienė. - To mamos sprendimo metu aš buvau tik dviejų trijų centimetrų dydžio kūnas, nebuvo susiformavusios smegenys… Bet buvo siela, kurioje likęs randas man visada sakė tiesą.“ Remdamasi savo patirtimi Birutė kėlė klausimus: kada į žmogaus kūną ateina siela? „Tikiu, kad aš nuo pačios pradžios buvau aš. Man aborto klausimas nėra politinis klausimas - tai mano gyvybės ir mirties klausimas. Noriu pasakyti „ačiū“ savo mamai, kuri leido man gyventi“, - liudijo B. Stanienė. - Ačiū, mama. Nors tik prieš pusmetį buvai pagimdžiusi mano sesę, nors neturėjai palaikymo ir šis baisus sprendimas buvo paliktas tau vienai, tu rinkaisi klausyti širdies balso. Tu ieškojai šiaudo, už kurio būtų galima nusitverti, ir tau užteko vieno atsitiktinės moters padrąsinimo.“
Žygio „Už gyvybę“ dalyviai prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vilniuje 2025 m. spalio 4 d. susirinko įkvėpti vedėjo Džiugo Kuliešiaus. Šis renginys yra projekto „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ dalis.
Kauno arkivyskupijos II dekanato katalikų tikybos mokytojų metodinė diena „Gerosios patirties sklaida ugdymo(si) procese“ vyko Raudondvario gimnazijoje. Dalyviai dalijosi patirtimi ir metodine medžiaga, tarp jų - Kauno r. Lapių pagrindinės mokyklos tikybos vyr. mokytoja Jolanta Obolevičiūtė, kuri pristatė pamoką „Abortas - kliūtis gyvybei atsirasti“, skirtą 10 klasei. Mokytoja savo pamokoje akcentuoja naujos, ateinančios į pasaulį gyvybės grožį ir vertę.
Katalikų tikybos ugdymo programos aspektai ir Šventojo Rašto pažinimas
Katalikų tikybos pamokose mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo bei visuomenės poelgių pasekmes, analizuoti asmeninius ir visuomenės sprendimus, ugdytis socialinį atsakingumą, moralines nuostatas. Mokiniai skatinami tyrinėti savo vidaus pasaulį, išgyventi savąsias tikėjimo patirtis ir dalyvauti dalinantis jomis su kitais, įsiklausyti į sąžinės balsą, sieti tikėjimo ir doros dalykus su kasdieniu gyvenimu.
Katalikų tikybos pamokose mokiniai tyrinėja krikščioniškąjį kultūros paveldą. Dalyvaudami šeimos, klasės, mokyklos, vietos bendruomenės, Bažnyčios veikloje, mokiniai identifikuoja kūrybines galimybes, generuoja idėjas ir problemų sprendimus etikos, moralės, liturgijos ir kitose pažinimo srityse.
Šventojo Rašto pažinimas yra svarbi katalikų tikybos programos dalis. Tyrinėdami Biblijos kanoną, skaitydami Bibliją ir nagrinėdami jos pasakojimą susipažįsta su Apreiškimo šaltiniu ir asmeninio santykio su Dievu pagrindu. Atskleidžia Biblijos kultūrinį, istorinį paveldą, ugdosi biblinį raštingumą.
Pamokų temos pagal klases:
- 1-2 klasių koncentras: Šventasis Raštas - ypatinga knyga. Kuo skiriasi Biblija nuo kitų knygų? Kaip Dievas kalba Biblijoje? Velykų žinia Biblijoje.
- 3-4 klasių koncentras: Nuo papasakotos istorijos iki knygos. Kaip iš karto į kartą buvo perduodami Šventojo Rašto tekstai? Tikėjimo protėviai ir karaliai Šventajame Rašte.
- 5-6 klasių koncentras: Nuo poezijos iki detektyvo. Ar Biblija dar rašoma? Patarimai Išminties literatūroje.
- 7-8 klasių koncentras: Biblija po mikroskopu. Koks palikimą esi gavęs? Koks mokslininko žvilgsnis į Bibliją?
- 9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras: Biblijos aktualumas. Kokie yra skirtumai ir panašumai tarp Senojo ir Naujojo Testamentų? Kodėl mokslininkai domisi Biblija?
- III-IV gimnazijos klasių koncentras: Biblijos svarba ir reikšmė. Kam priklauso Biblijos autoriaus teisės? Kaip interpretuoti Bibliją?
Asmeninės istorijos ir liudijimai, tokie kaip Birutės Staniės pasakojimas, atskleidžia gilų asmeninį ryšį su gyvybės klausimu ir parodo, kad tai nėra tik politinė diskusija, bet labai asmeninis pasirinkimas, turintis didžiulį poveikį žmogaus gyvenimui.
Visuomenės ir valstybės vaidmuo sprendžiant gyvybės klausimus yra itin svarbus. Kaip teigė R. Aušrotas, jei teisė nesivadovauja tiesa, nukenčia silpniausieji. Valstybė, siūlydama abortą kaip sprendimą krizinėje situacijoje, gali prieštarauti žmogaus orumui, nes žmogaus orumas yra virš visko ir negali būti įkainojamas pinigais.
Šis žygis ir jame skambėjusios kalbos primena apie gyvybės šventumą ir vertę, skatina susimąstyti apie savo pasirinkimus ir jų pasekmes, bei ragina kurti visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus ar būklės, yra vertinamas ir gerbiamas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
