Gyvūnų globa yra itin svarbi sritis, reikalaujanti didelio atsidavimo ir meilės beglobiams keturkojams. Pasaulis kasmet spalio mėnesio 4-ąją pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną, kurios metu skatinama susimąstyti apie gyvūnijos apsaugą, gyvūnų teises ir priežiūrą miestuose. Šios dienos misija - pagerbti visas gyvūnų gyvybės formas bei žmonijos ir gyvūnijos tamprų ryšį.

Utenoje aktyviai veikia Visuomeninė organizacija „Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija“, įkurta 1999 m. rugsėjo 21 d. Draugija, kuriai vadovauja Jolanta Guobaitė, rūpinasi beglobiais gyvūnais ir ieško jiems naujų namų. Per metus gyvūnų globos namuose apgyvendinama bei prižiūritama apie 1,5 tūkst. beglobių gyvūnų. Šiuo metu čia gyvena per 300 beglobių kačių ir daugiau nei 100 šunų.
Draugijos vadovė Jolanta Guobaitė dėkoja visiems, kas nelieka abejingais apleistų, kenčiančių gyvūnų skausmui ir prisideda sprendžiant gyvūnų gerovės ir globos problemas. Gyvūnai yra mūsų draugai, pagalbininkai ir šeimos nariai. Siekiama, kad jie nejaustų alkio ir troškulio, nepatogumo, baimės, skausmo ir kančios bei galėtų elgtis pagal prigimtinius poreikius.
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Beglobių kačių skaičius | 300+ |
| Beglobių šunų skaičius | 100+ |
| Per metus apgyvendintų gyvūnų skaičius | ~1500 |
J. Guobaitė pabrėžia savanorių svarbą gyvūnų globoje, teigdama, kad jie dirba neskaičiuodami nei darbo valandų, nei savaitės dienų. Utenos gyvūnų globos draugija siūlo savanoriauti prižiūrint beglobius gyvūnus - pavedžioti šunis, prisidėti prie naujų gyvūnų globos namų patalpų įrengimo, viešinti informaciją apie gyvūnų globos namuose atsidūrusius gyvūnus, organizuoti ir vykdyti labdaros akcijas.

Kas mėnesį priimama ir atsivežama vidutiniškai apie 80 gyvūnų, o į naujus namus išvyksta apie 60. Be naminių beglobių, rūpinamasi ir laukiniais gyvūnais - gandrais, gulbėmis, įvairiais kitais smulkesniais ir stambesniais paukščiais bei smulkiais laukiniais gyvūnais, kuriems reikalinga laikina globa.
Utenos gyvūnų globos namuose kiekvienas, norintis turėti naminį gyvūną, turi užpildyti anketą ir atsakyti į keliolika klausimų, susijusių su šeimos nariais, augintinio užimtumu, priežiūra bei šėrimu. Organizacijos vadovė laikosi griežtos pozicijos: „Mes neduodame nei vieno šuniuko, kurį rengiamasi laikyti voljere. Neatiduosime šuns laikyti į blogesnes sąlygas“.
Gyvūnų teisių gynėjai laikosi vieningos nuomonės: šimtmečius gyva tradicija rišti šunis prie grandinės yra atgyvenusi. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pabrėžia, kad šuo nėra „garsinė signalizacija“ ar apsauga, sauganti šeimininko turtą. Keturkojo vieta - žmogaus namuose, šalia šeimininko.