Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas: Nuostatos ir reikšmė
Gyvūnų globa, laikymas ir naudojimas yra svarbūs aspektai, kuriuos reglamentuoja įstatymai. Lietuvoje šią sritį apibrėžia Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius šio įstatymo aspektus ir jo ryšį su Europos Sąjungos teisės aktais.
Įstatymo pagrindai ir įsigaliojimas
Atsakingas požiūris į gyvūnų globą, laikymą ir naudojimą yra įtvirtintas teisinėje sistemoje. Šis įstatymas yra svarbus dokumentas, reglamentuojantis gyvūnų globą, laikymą ir naudojimą Lietuvoje. Jis nustato pagrindinius reikalavimus ir principus, kurių privalo laikytis visi, susiję su gyvūnais.
Svarbiausia informacija apie įstatymą
- Įsigaliojimo data: 1998 m. sausio 1 d.
- Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas
- Paskelbta: Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108-2728
Įstatymo apimtis ir Eurovoc terminai
Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas apima platų spektrą sričių, susijusių su gyvūnų gerove ir apsauga. Įstatymas apima įvairius Eurovoc terminus, kurie apibūdina jo taikymo sritis:
- Aplinkos politika
- Gyvūnijos apsauga
- Gyvūnų apsauga
- Eksperimentai su gyvūnais
- Gyvūnų gerovė
- Žemės ūkio veikla
Šie terminai atspindi įstatymo apimties platumą ir jo svarbą įvairiose srityse.
Ryšys su Europos Sąjungos teisės aktais
Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas yra glaudžiai susijęs su Europos Sąjungos teisės aktais. Tai užtikrina, kad Lietuvoje būtų laikomasi bendrų gyvūnų gerovės standartų. Daugelis nacionalinių nuostatų yra grindžiamos ES direktyvomis ir reglamentais, kurios nustato minimalius gyvūnų gerovės standartus. Žemiau pateikiami kai kurie iš šių aktų:
| ES teisės akto tipas ir numeris | Susijusi sritis |
|---|---|
| Sprendimas Nr. 1978/923 | Gyvūnų gerovė |
| Direktyva Nr. 1986/609 | Eksperimentai su gyvūnais |
| Direktyva Nr. 1988/166 | Gyvūnų apsauga |
| Sprendimas Nr. 1988/306 | Gyvūnų gerovė |
| Direktyva Nr. 1991/628 | Gyvūnų transportavimas |
| Direktyva Nr. 1991/629 | Gyvūnų auginimas (veršeliai) |
| Direktyva Nr. 1991/630 | Gyvūnų auginimas (kiaulės) |
| Direktyva Nr. 1993/119 | Gyvūnų skerdimas |
| Direktyva Nr. 1988/166r | Gyvūnų apsauga (redakcija) |
| Direktyva Nr. 1991/628r | Gyvūnų transportavimas (redakcija) |
| 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 | Žudomų gyvūnų apsauga |
Šios direktyvos ir sprendimai nustato minimalius gyvūnų gerovės standartus, kurių privalo laikytis visos ES valstybės narės.
Pagrindiniai įstatymo aspektai ir reglamentuojamos sritys
Įstatymas apibrėžia gyvūnų laikymo sąlygas, reikalavimus transportavimui, eksperimentams su gyvūnais ir kitus svarbius aspektus. Jis taip pat nustato atsakomybę už įstatymo pažeidimus. Štai keletas pagrindinių įstatymo nuostatų, detaliau apibrėžiančių gyvūnų globos ir naudojimo principus.
Gyvūnų laikymo sąlygos ir gerovė
Gyvūnų laikymo sąlygos turi užtikrinti jų gerovę ir atitikti rūšies poreikius. Draudžiama laikyti gyvūnus asmenims, įstatymų nustatyta tvarka pripažintiems neveiksniu šioje srityje. Kai gyvūno augintinio savininkas nebegali daugiau suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros, jis privalo perduoti gyvūną augintinį naujam savininkui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui), kuris privalės prižiūrėti gyvūną augintinį pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Organizacija, priimdama Gyvūną, turi šiose Sąlygose numatytas teises, skirtas užtikrinti kitų gyvūnų, priklausančių Atiduodančiam asmeniui, gerovę ir užkirsti kelią nepagrįstam gyvūnų dauginimui. Atiduodantis asmuo taip pat patvirtina, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu šioje srityje.
Gyvūnų transportavimas
Transportuojant gyvūnus, būtina užtikrinti jų saugumą ir komfortą. Gyvūnai turi būti vežami taip, kad kelionės metu nesusižalotų, nepatirtų nereikalingo streso ir būtų užtikrintas jų saugumas.
Eksperimentai su gyvūnais
Eksperimentai su gyvūnais turi būti atliekami tik tada, kai nėra alternatyvių metodų. Leidimus atlikti bandymus su gyvūnais išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos bandomųjų gyvūnų naudojimo etikos komisijos prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, sudarytos iš Vyriausybės įgaliotų institucijų ir organizacijų atstovų, teikimu.
Gyvūnų konfiskavimas ir eutanazija
Kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno savininkas ar laikytojas. Šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose numatytais atvejais gyvūnas nužudomas taip, kad kuo mažiau fiziškai ir psichiškai kentėtų.
Ūkinių gyvūnų skerdimas
Skerdimas - kaip apibrėžta 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos. Ūkiniai gyvūnai gali būti skerdžiami skerdykloje prieš tai jų neapsvaiginus, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1099/2009, kuris nustato griežtas sąlygas ir reikalavimus, užtikrinančius minimalias kančias.
Tarnybiniai ir pavojingi gyvūnai
Tarnybiniais tikslais laikančios ir naudojančios gyvūnus įstaigos, įmonės ir organizacijos privalo parengti tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimo pagal laikomų gyvūnų rūšį ir tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų paskirtį programas. PASTABA: 2012 10 03 įstatymu Nr. XI-2271 nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo įsigaliojimo (2013 01 01) laikomiems koviniams šunims, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnams, kuriems savivaldybės administracija yra išdavusi leidimą, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 10 dalių nuostatos netaikomos. Tokie koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai turi būti kastruoti ir negali būti toliau veisiami, įsigyjami ir parduodami. Šių šunų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje vykdo ir jų paėmimą bei laikiną globą organizuoja savivaldybės administracija. Iki šio įstatymo įsigaliojimo laikomiems pavojingiems šunims, kuriems savivaldybės administracija yra išdavusi leidimą, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 8 straipsnio 10 dalies nuostatos netaikomos. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 8 straipsnio 10 dalis įsigalioja 2013 m.
Asmens duomenų apsauga
Šalys įsipareigoja saugoti ir neatskleisti asmens duomenų tretiesiems asmenims be kitos Šalies sutikimo, taip pat tvarkyti asmens duomenis Europos Sąjungos teisės aktų bei Lietuvos Respublikos įstatymų pagrindais ir tik tiek, kiek reikalinga Sutarties bei taikytinų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimui (2016 m. balandžio 27 d. Reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis).
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
