Vertinimo tvarka, skirta teikti pagalbą vaikui ikimokyklinio ugdymo įstaigoje
Kiekvienas vaikas auga ir mokosi, tačiau kartais jam gali būti sudėtinga susikaupti, suprasti ir atlikti paskirtas užduotis, mokytis naujų dalykų, laikytis sutartų taisyklių, bendrauti su kitais vaikais ir mokytojais. Šie sunkumai gali pasireikšti kaip skaitymo, rašymo ar skaičiavimo sunkumai. Susidūrus su iššūkiais ar kilus abejonių, kad Jūsų vaikui reikalinga pagalba, svarbu nedelsti ir pasikalbėti su vaiką ugdančiais mokytojais ar švietimo pagalbos specialistais, dirbančiais ugdymo įstaigoje - psichologu, logopedu, specialiuoju pedagogu ar socialiniu pedagogu. Dalijantis informacija, padėsite specialistams tikslingai pritaikyti ugdymo procesą ir atliepti individualius vaiko poreikius, užtikrinant tinkamiausią pagalbą.
Visų pirma, pagalbą sunkumų patiriančiam vaikui teikia mokytojas. Tačiau kartais vien mokytojo pagalbos nepakanka. Tokiu atveju organizuojamas vaiko gerovės komisijos posėdis, kurio metu aptariami vaikui kylantys sunkumai. Mokyklos specialistai, siekdami geriau susipažinti su mokinio ypatumais, atlieka vaiko vertinimą, kuris vadinamas pirminiu ugdymosi poreikių įvertinimu.
Pirminis ugdymosi poreikių įvertinimas
Pirminis ugdymosi poreikių ir (ar) specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas atliekamas vadovaujantis Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašu. Mokyklos specialistų siūlymas kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT) dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo gali sukelti nerimą tėvams. Tačiau PPT atliekamo įvairiapusio vaiko gebėjimų įvertinimo tikslas - sukurti geriausias ugdymosi sąlygas kiekvienam vaikui.
Specialistų vaidmuo vertinant vaiko poreikius
Trumpai aptarkime, ką daro kiekvienas specialistas:
- Psichologas įvertina vaiko intelektinius gebėjimus, elgesio ir (ar) emocinius sunkumus. Bendradarbiaudamas su vaiko tėvais, stiprina jo psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą.
- Specialusis pedagogas įvertina mokinio ugdymosi galias ir sunkumus, pagalbos ugdymosi procese poreikį ir padeda išmokti ugdymo turinį, lavina sutrikusias funkcijas.
- Gestų kalbos vertėjas teikia pagalbą vaikams, kurie dėl klausos sutrikimo negali vartoti žodinės kalbos.
PPT atliktas įvertinimas yra pagalba tiek tėvams, tiek mokytojams. Po vertinimo specialistai aptaria su tėvais gautus rezultatus, vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses. Jie rekomenduoja geriausiai vaiko poreikius atliepiančius bendravimo su vaiku, jo ugdymo būdus ir metodus. Vertinimo išvadose pateikiamos rekomendacijos ugdymui ir jo pritaikymui, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius paskiriama švietimo pagalba. Labai svarbu, kad pateiktų rekomendacijų laikytųsi tiek mokykla, tiek tėvai, namuose įtvirtindami vaiko įgūdžius, nes geriausia pagalba vaikui, kai mokykla ir tėvai veikia kartu, pasitikėdami vieni kitais.
Vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vertinimas PPT
Vilniaus PPT atlieka vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) įvertinimą ir skiria specialiąją pagalbą. Vaikus SUP įvertinimui registruoja tėvai (globėjai). Tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis dėl vaiko SUP įvertinimo savo iniciatyva. Mokyklų Vaiko gerovės komisijos turėtų atsižvelgti į specialiojo ugdymo skyrimo pažymų galiojimo terminą ir laiku nukreipti vaikus į PPT pakartotiniam vertinimui. Pasibaigus pažymos galiojimo laikui, specialusis ugdymas nutrūksta.
Vaikų registracija pakartotiniam vertinimui (kai reikia pratęsti specialųjį ugdymą) nevykdoma nuo kovo 1 d.
Svarbu paminėti, kad, atvykstant į PPT dėl įvertinimo, vaiką turėtų lydėti bent vienas iš tėvų. Tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką ir gali pateikti specialistams išsamią informaciją apie vaiko raidą, sveikatą, aplinką, gebėjimus ar patiriamus sunkumus bei poreikius. Tėvų buvimas kartu su vaiku pradžioje padeda jam lengviau apsiprasti naujoje aplinkoje ir nusiteikti darbui.
Kiekvienas specialistas siekia kuo išsamiau pažinti vaiką ir suprasti priežastis, lemiančias ugdymosi sunkumus. Dažniausiai kiekvienas specialistas vaiko gebėjimus vertina atskirai, o bendrai visų specialistų įvertinimai gali užtrukti iki 6-8 valandų. Tarp skirtingų vertinimų daromos pertraukos, o kartais gali reikėti į PPT atvykti keletą kartų, kad vaikas vertinimo metu būtų dėmesingas ir nepervargtų.
Tėvai kartais nustemba, kad vertinimo metu jų prašoma palaukti atskirai nuo vaiko. Taip siekiama išvengti bet kokios galimos įtakos vertinimo procese. Vaiko reakcija į tėvų atsakymus ar net paprastas atodūsis gali nulemti jo norą pasirodyti geriau arba užsisklendimą.
Vertinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje
Vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, tėvai susiduria su naujais dalykais. Kiekvienas vaiko pasiekimas vertinamas skaičiumi (žingsniais). Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus: mokslo metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį).
Pedagogas, vertindamas ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai. Tarkime, kad ikimokyklinukui 2 metai ir jo vardas - Jonas. Vertindama Jono pasiekimus, ikimokyklinio ugdymo pedagogė analizuoja pasiekimų aprašymus, skirtus 0-3 metų vaikams, ir parenka įvertinimą (žingsnį), kuris yra artimiausias Jono pasiekimams. Pavyzdžiui, Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas gali atitikti pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats.
Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į darželio sistemą kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais. Nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, atliekamas rudenį, skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką turėtų daugiau atkreipti dėmesį.
Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų vertinimas yra privalomas. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.
Amžiaus tarpsnių ypatumai ir galimi sunkumai
Vaiko raida yra nuolatinis procesas, tačiau skirtingi amžiaus tarpsniai pasižymi specifiniais bruožais ir galimais sunkumais:
- Kūdikiai iki 1 metų: Bijo nepažįstamųjų ar naujų vietų, dažnai keičiasi emocijos, būdingi pykčio priepuoliai ir priešinimasis. Gali pasakyti kelis žodžius, supranta jų reikšmę, sunkumus bando spręsti bandymų ir klaidų būdu, yra smalsūs, tyrinėja pasaulį.
- 1-2 metų mažyliai: Pradeda suprasti daiktų paskirtį, žaisti įsivaizdavimo žaidimus, mėgdžioti suaugusiuosius. Gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, tačiau gali ignoruoti ar protestuoti. Dar nereikėtų tikėtis bendrų žaidimų ar dalijimosi žaislais.
- 2-3 metų vaikai: Jautriai reaguoja į kitų jausmus, gali parodyti užuojautą, tačiau pirmenybę teikia savo poreikiams. Mėgsta fantazuoti, išgyvena baimes. Mokosi kalbėti trumpais sakiniais, nori mokytis naujų žodžių. Jaučiasi nepriklausomi, todėl gali prieštarauti nurodymams. Svarbu pasiūlyti keletą sprendimų, kad vaikas galėtų pasirinkti.
- 4-6 metų vaikai: Gali laikytis nesudėtingų žaidimo taisyklių, dalintis ir išlaukti eilės, tačiau vis dar linkę išbandyti ribas. Kalba suprantamai, geba paaiškinti žodžių reikšmes, įsitraukti į diskusiją, užduoti klausimus. Turi gerą pusiausvyrą ir koordinaciją. Pradeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšius. Jiems vis dar reikalinga suaugusiųjų kontrolė.
- 7-12 metų vaikai: Būdingas stiprus teisingumo jausmas, konfliktas tarp tėvų ir bendraamžių vertybių. Kalba išvystyta, suvokia abstrakčias sąvokas. Patinka žaisti ir dirbti su kitais, turi draugų. Dažnai rodo savarankiškumą, tačiau kartais gali elgtis vaikiškai.
- 13-18 metų paaugliai: Siekia savarankiškumo ir nepriklausomybės, jaučiasi nesuprasti, būdinga nuotaikų kaita. Labai svarbus bendraamžių pritarimas ir įvertinimas, mezga artimas draugystes. Tinkamu elgesiu laiko tokį, kuris nesiskiria nuo jiems artimų bendraamžių grupės. Dažni konfliktai su tėvais, nes prieštarauja šeimos vertybėms ir tėvų lūkesčiams.
Vaikai, peržengę darželio ar mokyklos slenkstį, susiduria su įvairiausiais prisitaikymo prie naujos aplinkos, skaitymo, skaičiavimo, rašymo ar bendravimo iššūkiais. Šie iššūkiai yra natūrali mokymosi proceso dalis, tačiau labai svarbu pastebėti, kada vaikui juos įveikti savarankiškai sekasi sunkiau ir reikia papildomos pagalbos.
Siekiant, kad, esant poreikiui, ugdymo įstaigoje vaikui būtų teikiama reikiama švietimo pagalba ar pritaikytas ugdymo procesas, reikia atpažinti vaiko ugdymosi sunkumus ir jų priežastis. Tuo tikslu atliekamas pirminis ugdymosi poreikių įvertinimas ugdymo įstaigoje ar specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (PPT).
Vaiko, kuris dar nepradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos, įvertinimo eiga šiek tiek skiriasi. Jeigu pastebite, kad vaikas neaiškiai kalba, sunkiai supranta aplinkinių kalbą, nemoka pagal situaciją tinkamai išreikšti emocijų, yra užsisklendęs ar pernelyg siekiantis bendrauti net su nepažįstamaisiais, jei yra nerangus ar pernelyg judrus, jo elgesys kelia iššūkių Jums ar kitiems artimiesiems, atsiranda sunkumų mokantis naujų įgūdžių, tuomet galite kreiptis į savo savivaldybės PPT. Įstaigos specialistai, susipažinę su esama vaiko situacija, suteiks informacijos, konsultuos ir, esant poreikiui, atliks vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą.
Kreipiantis į PPT reikia pateikti prašymą raštu, vaiko piešinius ar kitokius darbelius, vaiko sveikatos būklės vertinimo dokumentų kopijas, individualų ankstyvosios reabilitacijos planą (jeigu toks yra sudarytas ir vykdomas). Kadangi kiekvienas specialistas siekia kuo išsamiau pažinti vaiką, jo gebėjimus ir patiriamus sunkumus vertina atskirai. Atlikę vaiko raidos, gebėjimų ir patiriamų sunkumų įvertinimą PPT specialistai pateiks išsamias išvadas, aptars su Jumis vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, pateiks rekomendacijų dėl vaiko ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo.
tags: #pagalbos #vaikui #veiksmingumo #vertinimo #pamatavimo #tvarka
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
