Guzas vaiko galvoje: priežastys, simptomai ir gydymas
Atsiradus gumbui ant vaiko galvos, tėvai dažnai sunerimsta, ir tai yra natūralu. Daugelis tokių darinių yra gerybiniai ir nepavojingi, tačiau svarbu žinoti, kada reikalingas gydytojo įvertinimas. Guzo priežastys gali būti įvairios - nuo gimdymo metu patirtos traumos iki odos ligų ar kaulinių išaugų. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias guzų ant vaiko galvos priežastis ir galimus gydymo būdus.
Gumbas ant galvos: galimos priežastys
Vaiko galvoje atsiradęs gumbas gali reikšti skirtingas būkles, priklausomai nuo jo savybių, atsiradimo laiko ir lydinčių simptomų. Svarbu atkreipti dėmesį į guzo konsistenciją, dydį ir ar jis sukelia skausmą.
Kefalohematoma - naujagimių guzas
Viena iš dažniausių gumbų ant naujagimių galvos priežasčių yra kefalohematoma. Tai patologija, kai tarp naujagimio galvos odos ir kaukolės, tiksliau, po kaulą dengiančiu periostu, susiformuoja kraujo sankaupa.
Pagrindinė kraujo sankaupos priežastis - sunkus natūralus gimdymas ir jo metu patiriamas spaudimas. Gimdymo metu naudojami specialūs prietaisai taip pat gali lemti trapių naujagimio galvos kraujagyslių trūkimą ir mėlynės atsiradimą. Kefalohematoma susiformuoja 2,5 proc. atvejų po sunkių, užsitęsusių gimdymų per makštį.
Medikai naujagimių kefalohematomas skirsto į kategorijas pagal tai, kada pasireiškia simptomai: ūminė arba lėtinė kefalohematoma. Gimdymo metu sukeltos galvos traumos yra viena iš pagrindinių priežasčių. Taip pat sužalojimai gali atsirasti ir dėl to, kad kūdikio galva buvo prisispaudusi prie motinos dubens. Rizikos veiksniai apima daugiavaisį nėštumą, itin ilgą ir užsitęsusį gimdymą per makštį, bei didesnio nei vidutinio svorio vaisių (vadinama vaisiaus makrosomija), sveriantį 4-5 kg ar net daugiau.
Jei gimdymo metu naujagimio galvos odai sukeliamas spaudimas, mažos kraujagyslės gali būti pažeidžiamos arba plyšti. Kraujas susikaupia po galvos oda, todėl dažniausiai pakaušyje susidaro minkštas iškilimas arba guzas. Laikui bėgant minkšta masė pradeda kietėti arba kalcifikuojasi. Tipinis simptomas - minkštas guzas ar iškilimas ant kūdikio galvos.
Galimos kefalohematomos komplikacijos
- Anemija (geležies trūkumas). Dėl kefalohematomos gali prasidėti anemija (per mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis). Jei kefalohematoma yra stambesnė, tikimybė, kad prasidės vadinamoji mažakraujystė, yra dar didesnė.
- Kalkėjimas (kalcifikacija). Jei kefalohematoma tęsiasi ilgiau nei 5 sav., gali susidaryti sukietėjusių kaulų sąnašų. Tai gali daryti įtaką kaukolės formavimuisi. Nors ir retai, tačiau dėl sunkios kefalohematomos kalcifikacijos gali formuotis netinkamos formos kaukolė.
- Infekcijos. Kūdikiai, kuriems atsirado kefalohematoma, yra labiau linkę į infekcijas.
- Gelta. Kai po kūdikio organizmą iš kefalohematomos išnešiojamas kraujas, ilgainiui kraujyje gali padidėti bilirubino kiekis, o dėl to - ir prasidėti gelta.
- Kaukolės lūžiai. 1 iš 4 kūdikių, kuriam diagnozuota kefalohematoma, taip pat diagnozuojamas linijinis kaukolės lūžis. Ir nors dažnai tėvai dėl to nerimauja, tokio tipo lūžiai neišjudina kaukolės kaulų.
Tinkamai gydomi kūdikiai įprastai pasveiksta per kelis mėnesius. Gydoma kefalohematoma daugeliui naujagimių nesukelia didelių problemų.
Osteoma - kaulinis darinys
Apčiuopiamas gumbas dažniausiai išduoda, kad žmogui gali būti osteoma. Osteomų išsivystymo priežastys nėra iki galo aiškios. Kartais jos siejamos su traumomis. Pavyzdžiui, kaktos srities osteomos neretai atsiranda toje vietoje, kur buvo susiformavusi potrauminė hematoma.
Dažniausiai šie navikai be deformacijos kitų simptomų nesukelia. Tačiau kartais naviko dydis ar lokalizacija lemia ir kitų simptomų atsiradimą. Navikas gali būti skausmingas. Pacientui rega gali sutrikti, jei navikas atsiranda akiduobėje ir pastumia akį, tuomet gali atsirasti dvejinimasis. Išgirdus šią diagnozę, dalis žmonių išsigąsta ir net nemato šalia esančio žodžio, kad navikas yra gerybinis.
Operacinis gydymas rekomenduojamas visiems pacientams, kuriems navikas sukelia simptomus arba lemia deformacijas, keliančias pacientui nepasitenkinimą savo išvaizda, nerimą dėl piktybinės ligos.
Kieti guzeliai - tėvų patirtys ir gydytojų komentarai
Daugelis tėvų susiduria su situacija, kai ant vaiko galvos atsiranda kietas guziukas. Tokiu atveju dažnai kreipiamasi į šeimos gydytoją. "Mums 6sav. prieš pora dienų atsirado kietas guziukas, apčiuopiamas, buvome pas gydytoja seimos, ji patikino, kad tai nieko tokio, bet aiskiai nepasake kodel is kur tai, tik sake jei man neramu gali duoti siuntima pas neurologa," - dalijasi viena mama. Nors kartais šeimos gydytojai nuramina, sakydami, kad tai nieko tokio, neretai jie nedetalizuoja priežasčių ir nesiunčia pas specialistus, nebent guzas didėja. Kai kurie gydytojai teigia, kad kūdikiams pirmaisiais mėnesiais "daug visokiu pereinamųjų dalykų islenda, tai berimai, tai ta luobelė ant galvytės, tai va tokie dalykai. Bet viskas laikina."
Tėvų patirtis rodo, kad kartais kietas gumbas gali būti "kaulinis" ir, pasak chirurgo, "turi simetriškai ir kitoje pusėje išlisti, žodžiu, kad viskas čia gerai". Tačiau pasitaiko ir sudėtingesnių atvejų. Viena mama pasakojo, kad jos pirmagimiui "buvo kietas gumbas ant galvos, ganėtinai ne mažas, kurį laiką didėjo". Po daugelio konsultacijų su skirtingais gydytojais Lietuvoje, šeimos gydytoja, turinti patirties su vaikais, pasakė, kad "čia tiesiog kaulas ant kaulo, augant vaikui išsitaisys". Tačiau ne visada tai būna tiesiog "kaulas ant kaulo". "Pas mus guzas atsirado daugiau nei prieš pusmetį kietas viršugalvyje, buvom pas gydytojus sakė praeis, deja jis dar yra.. dabar siunčia pas neurochirurgą kad ištirt tiksliai kas tai...", - nerimauja kita mama. Tokie atvejai pabrėžia išsamesnio ištyrimo svarbą.
Galvos odos problemos, sukeliančios guzus ar iškilimus
Jeigu vaikas ima čiupinėti galvą, ją kasytis, nenumokite į tai ranka. Yra ne viena vaiko galvos odos liga, kurią svarbu pastebėti ir nuvesti vaiką pas gydytoją. Štai 5 galimos priežastys:
Pleiskanos
Paviršinis odos sluoksnis (epidermis) nuolat atsinaujina, gamina naujas ląsteles. Senosios apmiršta ir nukrinta. Tai nieko bloga, nepastebima ir nėra liga. Pleiskanų vaikui dažniausiai atsiranda sulaukus 5-10 m. ir pamažu, o paaugliams dažniau jų pagausėja staiga. Tačiau jei vaiko oda riebi, jos ląstelės šerpetoja arba naudojamas netinkamas šampūnas, plaukuotoje galvos dalyje pleiskanų gali daugiau atsirasti bet kurio amžiaus vaikui, ypač jei suprakaitavęs smarkiai kasosi, taip pat dėl įtampos, nuovargio, vitaminų stokos, sutrikus hormonų pusiausvyrai. Pleiskanų gausa - ne sveikatos, bet estetinė bėda. Kitaip nuo utėlių kiaušinėlių, pleiskanos nuo plaukų nukrinta šukuojantis.
Patarimas: Pleiskanos dings, jei plaukus trinksite pleiskanojimą mažinančiomis priemonėmis. Odos stipriai netrinkite, nes pleiskanų atsiras dar daugiau. Jei po poros ar trijų savaičių gydymo pleiskanų nesumažėja, kreipkitės į odos ligų gydytoją. Galbūt jų pagausėjo, nes vaikas susirgo kokia nors odos liga.
Žvynelinė (psoriazė)
Tai lėtinė ir vis paūmėjanti, bet neužkrečiamoji odos liga, kuria dažniausiai serga suaugusieji, bet pasitaiko susirgti ir vaikams. Manoma, kad polinkis ja sirgti gali būti paveldėtas arba sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimų, atsiradusių sergant ūmia ar lėtine užkrečiamąja liga, cukriniu diabetu, nutukus, patyrus įtampą, sunkiai sužalojus odą, stipriai nudegus saulėje. Žvynelinę gali paskatinti kai kurie geriamieji vaistai, alergenai. Ligai būdinga, kad lašo, monetos dydžio plokštelių ir mazgelių su žuvies žvynelius primenančiomis pleiskanomis atsiranda galvoje, ant alkūnių, kelių ir viso kūno. Dėmės didėja, tampa delno dydžio ar dar didesnės. Liga gali pažeisti nagus, delnuose ir paduose atsirasti pūslelių ir kt. Plaukai būna riebaluoti, sulipę, o pleiskanos - pilkos ar gelsvos. Esančias ant odos lengva nukrapštyti ir lieka blizgi plėvelė su smulkiais kraujo lašeliais. Iš pradžių neniežti, bet ligai plintant ir kilus odos uždegimui gali niežėti, o kasantis - atsirasti šašų. Jei liga komplikuojasi, pažeidžia sąnarius. Žvynelinė dažnai aprimsta vasarą.
Patarimas: Žvynelinė gydoma įvairiais tepaliukais, minkštinamaisiais ir drėkinamaisiais tepalais, kurie mažina niežulį ir neleidžia odai išsausėti, vonelėmis, kartais ir hormoniniais vaistais bei kt. Stenkitės, kad oda neiššustų, būtų švari, saugokite ją nuo sužalojimų, nusipraustą patepkite minkštinamuoju kremu. Svarbu, kad vaiko dantys būtų sveiki, jis neperšaltų ir nesirgtų.
Seborėja
Ši liguista odos būklė atsiranda pagreitėjus riebalinių odos liaukų veiklai ir pakitus riebalų rūgščių pusiausvyrai. Seborėjai būdinga itin greitai besiriebaluojanti galvos oda ir plaukai, gelsvai pilkšvi pleiskanų luobai, ypač vietose, kuriose daugiau riebalinių liaukų (smilkiniuose, prie pečių, už ausų ir kt.). Galimas niežulys, odos uždegimas, paprastieji spuogai, o nukasytose vietose - kraujingi šašai. Negydant susidaro palankios sąlygos veistis mieliagrybiams. Kūdikiui, rečiau mažyliui iki 3 m., sergančiam seborėja, gali atsirasti storas šašas. Tačiau dažniausiai seborėja kyla sulaukus paauglystės. Manoma, kad ją paskatina ilgalaikė įtampa, kai kurios nervų ligos, organizmo imuninė būklė, bloga mityba, netinkamas šampūnas, nesaikingas kaitinimasis saulėje.
Patarimas: Seborėjai gydyti specialių vaistų nėra. Gelbsti šampūnai ir kremai nuo odos grybelio, kurie kartu mažina ir jos uždegimą. Svarbiausia - gerai prižiūrėti odą, prisitaikyti tinkamas priemones ir vengti jos būklę bloginančių veiksnių, suprakaitavus keisti drabužius. Ant kūdikio odelės atsiradusį gelsvą pleiskanojantį šašą vakare patepkite vaikišku aliejuku (tinka ir alyvuogių, saulėgrąžų), o kitą dieną galvytę ištrinkite vaikišku šampūnu ir atsargiai iššukuokite minkštu šepečiu ar šukomis bukais dantukais. Jei nepadeda, kreipkitės į gydytoją, kad skirtų tinkamo tepaliuko, šampūno.
Odos grybelis (mikrosporija)
Plaukuotosios galvos dalies grybelį sukelia mikrosporų genties grybelis, kuriuo vaikai gali užsikrėsti nuo šunų, kačių arba sergančių draugų, per daiktus, žaislus, dirvožemį, pirtyje. Greičiau užsikrečia prakaituota, įdrėksta ar sužeista galvos oda. Atsiranda rausvų blyškių, dėmelių šviesiu pleiskanojančiu viduriu, jos niežti, didėja, kelis milimetrus virš paraudusios, pleiskanojančios odos pradeda lūžinėti plaukai.
Patarimas: Būtina kreiptis į odos gydytoją, kad skirtų 3-4 sav. gydymą geriamaisiais ir tepamaisiais vaistais. Galvą patartina trinkti kasdien, nes taip greičiau pasišalina ligos sukėlėjai ir vaistų likučiai. Dažnai keiskite patalynę, rankšluosčius, drabužius, juos išlyginkite karšta laidyne. Kelis kartus per dieną nuvalykite dulkes, kasdien plaukite grindis ir siurbkite kilimus (grybelio sporos yra labai gyvybingos, palankioje aplinkoje galėtų išgyventi net 5 m.).
Pedikuliozė (utėlėtumas)
Tai krauju mintančių vabzdžių sukelta odos liga, kuriai būdingas bėrimas rausvomis dėmėmis ir niežulys. Šie gyviai prideda baltų kiaušinėlių - glindų, kurios stipriai prilimpa prie plaukų ir jas sunku iššukuoti. Pedikuliozės negydant iš glindų išsirita daugiau utėlių, jos dažniausiai apsigyvena ties pakaušiu ir smilkiniais. Liga plinta, atsiranda pūlingųjų šašų, gali padidėti kaklo limfmazgiai. Vaikas tampa neramus, kasosi, kartais iki kraujo. Jei rankos nešvarios, į odelę patenka pūlingąjį uždegimą sukeliančio užkrato. Tada gali prireikti antibiotikų.
Patarimas: Pastebėję nors vieną gyvį ar glindų, kuo skubiau pradėkite gydyti. Vaistinėje nupirkite specialaus šampūno, juo ištrinkite drėgnus plaukus ir maždaug pusvalandžiui ant galvytės uždėkite polietileninę ar maudymosi kepuraitę. Tada gausiai nuskalaukite tekančiu vandeniu ir iššukuokite tankiomis šukomis. Glindos lengviau pasišalina, jei ištrinti plaukai perskalaujami silpnu acto tirpalu. Galima gydyti ir specialiu tirpalu, kuris naikina utėles ir jų kiaušinėlius.
Diagnostika ir gydymas
Susidūrus su gumbu ant vaiko galvos, itin svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas. Nors daugelis gumbų yra gerybiniai, tik profesionalus medicininis įvertinimas gali užtikrinti vaiko sveikatą.
Diagnozavimui gali būti naudojami išsamūs šiuolaikiniai tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimas. Būtent magnetinio rezonanso tyrimas padėjo Austėjai, kuri kreipėsi į gydytojus dėl ilgai nerimavusio gerybinio auglio. Jos istorija puikiai iliustruoja, kodėl net ir gerybiniai dariniai reikalauja dėmesio. „Tuo metu, kai gavo tyrimų rezultatus, ji su mama pietavo kavinėje. Atsidariusi laišką išvydo osteomos diagnozę. Abi moterys puolė internete ieškoti, kokia tai liga ir kas gali laukti toliau.“ Vėliau neurologas nuramino Austėją, patvirtindamas, kad „nėra ko jaudintis“ dėl gerybinio naviko. Ši patirtis pabrėžia, kad nors diagnozė gali skambėti bauginančiai, išsamus tyrimas ir specialisto konsultacija yra gyvybiškai svarbūs.
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant kefalohematomai, gydymo nereikia, ir darinys išnyksta savaime. Kitiems atvejams, kaip antai osteomai, operacinis gydymas rekomenduojamas visiems pacientams, kuriems navikas sukelia simptomus arba lemia deformacijas, keliančias pacientui nepasitenkinimą savo išvaizda, nerimą dėl piktybinės ligos. Odos ligos, tokios kaip pleiskanos, seborėja, grybelis ar utėlėtumas, reikalauja specifinių tepalų, šampūnų ar geriamųjų vaistų bei higienos taisyklių laikymosi.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
