Vardo suteikimas naujagimiui - tai ne tik tradicija, bet ir atsakingas sprendimas, galintis turėti įtakos visam vaiko gyvenimui. Vardas lydi žmogų nuo gimimo iki mirties, todėl jo kilmė, reikšmė ir skambesys yra svarbūs.
Šiame straipsnyje nagrinėsime vardų reikšmes, ypatingą dėmesį skirdami gruodžio 6-ąją gimusiems vaikams, taip pat aptarsime vardų kilmę, populiarumą ir kitus aspektus, kurie padeda tėvams priimti informuotą sprendimą.
Krikščioniškoje tradicijoje vardas suteikiamas per Krikšto sakramentą, kuris atliekamas „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19). Per krikštą Viešpaties Vardas pašventina žmogų, ir krikščionis gauna savo vardą Bažnyčioje. Tai gali būti vardas šventojo - Kristaus mokinio, kurio gyvenimas buvo ištikimybės savo Viešpačiui pavyzdys. Šventasis globėjas mums yra meilės pavyzdys ir užtikrina savo užtarimą.
Kan. § 2.
Naujausiame lietuviškos kilmės vardų žodyne įrašyta per 3 tūkst. vardų. Daug jų nė negirdėti, primiršti ar itin seni, reti. Tai tikras lobynas ieškantiems ne tik originalaus, bet ir gražią prasmę turinčio vardo. Visgi, nors savi vardai Lietuvoje mėgiami, ne visi tėvai gilinasi į jų reikšmę, istoriją ar kilmę. Viena vardyno „Rinkis vardą lietuvišką” sudarytojų prof. Dalia Pakalniškienė mano, kad į tai gilinasi tik kultūrai ir pasauliui jautrūs žmonės.
Žmonės dažnai neskiria tikrų lietuviškų vardų nuo adaptuotų: „Kartais jiems atrodo, kad, pavyzdžiui, Marytė yra labai lietuviškas vardas, tačiau taip yra tik iš dalies. Tai su kartu su krikščionybe atėję vardai, pritaikyti prie lietuviško garsyno, kirčiavimo, tam tikrų formų, bet jų kilmė yra kita. Ją galima išsiaiškinti lietuvių bei kitų kalbų žodynų pagalba, plika akimi nenustatysi. Juk kaip lietuviškai skamba Paulius ar Saulius…”. Prie tokių vardų galima priskirti ir populiariuosius Jonas, Petras, Marija ar Ona. Tai hebrajiškos, graikiškos, lotyniškos kilmės vardai. Yra ir šventųjų germanų, slaviškos kilmės vardų, todėl kartais net ir tyrėjams sunku tiksliai nustatyti tikslią kilmę, ypač šiais laikais žmonių prikurtų naujadarų.
Daugelis mano, kad lietuviški vardai būtinai susiję su gamta, jos reiškiniais ar tautiniais simboliais, istorija. „Tai ne visai tiesa. Yra dvi ryškios lietuviškų vardų grupės. Tai dvikamieniai vardai, tokie kaip Algimantas, Mindaugas, Tautvydas, būdingi visoms indoeuropiečių kalboms. Kai kurie jų šiais laikais yra virtę pavardėmis, kaip Vaišnoras, kurių nebeįsivaizduojame esant vardais. Kita dalis vardų, sudarytų iš paprastų žodžių, yra buvusios pravardės, atsirasdavusios dėl vidinių ar išorinių žmogaus savybių. Pavyzdžiui, Vilkas - šiandien tokio vardo nėra, bet liko pavardė”, - sako profesorė. Beje, istorijoje neišliko senovinių paprastų žmonių vardų, nes į įrašus patekdavo tik kunigaikščiai ir kiti kilmingieji.
Gamtiniai vardai susiję su XX a. atėjusia nauja pasaulėžiūra: Eglės, Liepos, Ąžuolai, Rasos ir Audros yra naujųjų laikų vardai. Dalis lietuviškų vardų atėjo iš literatūros - tai Gražina, Milda, Nijolė, kurie sukurti istorikų, mitologų, rašytojų. Greičiausiai nunyko ir šiuo metu nebevartojami yra neigiamas prasmes turėję vardai: tokie kaip Traidenis, Myžtautas ir panašūs. Kai kuriems seniausiems lietuviškiems vardams net keli tūkstančiai metų - tai Mantvilas, Vytautas, Algimantas, Eimantas, Norvaišas, Sirvydas, Švitrigaila. Kai kurie jų vis dar vieni populiariausių, kai kurie likę tik istorijos vadovėliuose.

Tarp praėjusių metų populiariausių, ypač mergaičių, vardų yra nemažai lietuviškų. „Visgi negalima sakyti, kad šiuo metu lietuviški vardai vyrauja. Dabar populiarūs vardai Gabija, Austėja, Dalia, Laima yra nauji - kas gi galėjo senovėje vaikus vadinti dievų vardais? Tai rodo mūsų pasaulėžiūros pasikeitimus. Mes nebelaikome jų dievais - tai tam tikras dievų nužeminimas”, - sako profesorė D. Pakalniškienė, kuri džiaugiasi nešiodama Dalios vardą.
Viena išsamaus lietuviško vardyno sudarytojų sako, kad lietuviškų vardų nemąžtantis populiarumas Lietuvoje kalba apie išskirtines mūsų tautos vertybes, atėjusias iš savitos istorinės patirties. Tuo tarpu užsienyje vyrauja vardų įvairovė. „Didelėms tautoms nėra tokie svarbūs savitumo ir išlikimo dalykai, žmonės ten neturi tokio stipraus išlikimo instinkto. Mes džiaugiamės, kad tarp populiariausiųjų yra nemažai lietuviškų ir baltiškų vardų, o kitiems tai nėra aktualu. Vokietijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad čia itin populiarūs slaviški, suslavinti graikiški ar lotyniški vardai, pavyzdžiui, Saša. Mes to tarsi saugomės, nenorime, nes turime kitokią patirtį. Daug pasako faktas, kad šie vardai mėgiami Vakarų Vokietijoje, o Rytų - ne. Taigi, daug kas priklauso ir nuo istorijos, įvairiausių politinių, ekonominių bei kitokių sąlygų”, - pastebi vardų tyrėja.
Sakysite - juokai? Na taip, įrodymų nėra, tačiau gyvenimiški pavyzdžiai kalba patys už save. „Mūsų sūnelis labai judrus - lekia, griūna, vėl lekia… Iš pradžių bandėme raminti, tramdyti, bet supratom, kad geriau bus nukreipti tą energiją į kokią nors veiklą”, - sako penkiamečio Vėjo mama Rūta, leidžianti berniuką į šiuolaikinių šokių būrelį. Kristina, kuri dukrai davė Dainos vardą, juokauja, kad mergaitė greičiau jau bus šokėja nei dainininkė, nes išgirdusi muziką negali nustygti vietoje. Vienerių Aušros mama pasakoja, kad susiduria su problemomis migdant dukrelę. „Kai pasiguodžiau apie tai gydytojui, jis pusiau juokais, pusiau rimtai atsakė klausimu - davėte tokį vardą, o dabar stebitės?”, - sako Jurga.
18-metis Nemunas retą lietuvišką vardą gavo dėl tėvų ilgesio Lietuvai, kurie sūnaus susilaukė ir gyvena užsienyje. Išties, vaikinas aukštas, tvirto sudėjimo, ramus - tarsi įkūnija didžiausios Lietuvos upės savybes.

Tiesa, šiais laikais žmonės daug keliauja, jiems ilgi, nesuprantami vardai pradeda trukdyti, todėl kai kurie nori niveliuotis, nebenori savitumo. Kiti atvirkščiai - jo labai nori. Pastebima, kad norėdami vaikui suteikti išskirtinį vardą tėvai vis dažniau išdrįsta patys jį sukurti, tarkim, sudaryti iš savo vardų. Vieni giria, kiti šaiposi iš tokių naujadarų. Prof. D. Pakalniškienė sako, kad svarbiausia, jog vardas būtų gražus, malonus tarti, lengvas kirčiuoti ir tinkamas konkrečiam žmogui. „Dažnai žmonės vardus renka pagal skambesį. Vardas turi maloniai skambėti. Mano ausiai varduose nesinori tokių raidžių kaip „h” ir panašių, bet čia kiekvienam skirtingai. Taip pat nepatinka perdirbiniai, kai senas, krikščioniškas, mūsų tradicijoje gražiai prigijęs vardas, kaip Dovydas, yra pakeičiamas pagal anglų kultūros pavyzdį ir tampa Deivydu”, - pastebi ji.
Keli vardai lietuvių kultūroje taip pat nėra retas reiškinys. Nors daug kas mano, kad tai tik apsunkina gyvenimą. Pavyzdžiui, romėnai duodavo tris vardus, iš kurių pirmasis būdavo tikrasis, antrasis - giminės, o trečiasis daugiau kaip pravardė, duodamas pagal kokį nors požymį. Lietuvoje iki XVI a., kuomet pradėjo formuotis pavardės, buvo tik vienas narys, t.y. vienas vardas. Pagal krikščionišką tradiciją, jei pirmasis vardas nėra šventas, antras vardas turėtų būti duodamas kurio nors iš šventųjų, kad vaikas turėtų globėją.
Iš viso iki šios dienos Lietuvoje yra įregistruota daugiau nei 80 tūkst. skirtingų vardų. Daugiau nei 3 tūkst. iš jų yra lietuviškos kilmės. Matyti, kad vardų kūrimas yra gyvas procesas. Sudarant naujus vardus dažnai prie žinomo antrojo dvikamienių vardų kamieno pridedamas naujas kamienas, kilęs arba iš krikščioniškos kilmės vardo trumpinio: Justautė (Justė), Zigminta (Zigmas), Egvidas (Egis), Elimantas (Elis), Matautas (Matas), arba iš įvairių žodžių: Gražbilė (gražus), Jausmilė, Jausmina (jausti), Jusmina (justi), Rasviltė (rasa ar rasti), Lokimantas (lokys), Mandrius (mandras), Orius (orus). Dvikamieniai asmenvardžiai plečiami ir priesagomis, tarkim, Armintėja, Ervilėja, Mantvilija. Tokie vardai reti. Taip yra greičiausiai todėl, kad ir patys nepriesaginiai vardai yra ilgoki - triskiemeniai, o šiuo metu labiau linkstama vaikams duoti trumpus vardus.
Pasitaiko, kad vaikams duodami niekada nesuteikti vardų žodyno siūlomi vardai, kaip Ąžuolė, Garsė, Dravis, Kernis. Pavadinama ir gamtos įkvėptais vardais, kaip Bruknė, Lūgnė, Smilga, Volungė, Kaitra, Pusnė, Žemė, Šerkšnas, kartais pridedant prie jų priesagas. Vieni populiariausių yra vardo Ugnė variantai Ugnėja, Ugnetė, Ugnilė, Ugnita. Tarp naujų lietuviškos kilmės trumpųjų vardų šiuo metu vyrauja dvikamienių vardų trumpiniai Džiugė, Gaudė, Mintas, Artė, Gertė, Mantrius, Taučius, Medė, Jovis, Žygas, Tara ir daugybė kitų. Nauji, iki šiol nevartoti lietuviškos kilmės vardai nėra populiarūs. Daugeliu jų 2007-2010 m. buvo pavadinta po vieną-du vaikus. Nauji lietuviškos kilmės mergaičių vardai yra dažnesni nei berniukų.

Pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau vaikų, pavadintų lietuvių kalbos sistemos neatitinkančiais vardais: be galūnių (Gvide, Vivijan, Kelvin, Veid), svetimos rašybos (Linnea, Mariya, Malh, Mihael). Dalis vardų yra užrašyti su klaidomis: juose trūksta nosinių raidžių: Drasita, Kestmina, Ažuolas. Pastebėta, kad tokiais vardais dažniausiai yra pavadinti lietuvių tautybės ir Lietuvoje gimę vaikai. Užsienyje gimusių Lietuvos pilietybę turinčių vaikų vardai dažnai užrašomi be lietuviškų raidžių: Aiste, Armante, Deimante, Eimante, Gyte, Guste, Jorune, Ovile, Rimante, Rugile, Smilte, Vilte, Zavinta, Dziugas. Tokie vardai ypač dažni Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV. Kartais ir Lietuvoje gimę vaikai pavadinami mūsų kalboje neįprastai užrašytais vardais Deymantas, Ioris.
Pasak lietuviškų vardų žinovės, niekas negali nuspręsti, kiek vardų ir kokius savo vaikams duoti. Svarbiausia, kad vardas tėvams ir vaikui patiktų. „Žinau žmonių, kurie kuria vardus ir kai kurie jų skamba labai gražiai. Tačiau labiausiai nesinorėtų, kad tėvai prisirinktų nepadorias reikšmes turinčių vardų iš užsienio, kaip, pavyzdžiui, Traviata, kas reiškia kurtizanę ir panašių.
Tevudarzelis.lt skelbia 2017 metų populiariausių mergaičių ir berniukų vardus. Tarp populiariausių berniukų vardų - šie: Matas, Dominykas, Lukas, Nojus ir Kajus. Tarp mergaičių vis dar nepraranda populiarumo Emilijos, Kamilės, Amelijos, Emos ir Lėjos vardai. Pateikiame jums populiariausiais laikomų vardų reikšmes.

Vardo reikšmė ir kilmė visada domino žmones, norinčius geriau pažinti save ir kitus. Vardas ne tik identifikuoja asmenį, bet ir gali turėti įtakos jo charakteriui, likimui ar net profesiniam pasirinkimui. Šiame straipsnyje išnagrinėsime vardo Osvaldas reikšmę, jo paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, aptarsime asmenybės bruožus, kurie dažnai siejami su šiuo vardu, bei panagrinėsime žymius žmones, kurie jį nešiojo.
Osvaldas yra senovės germanų kilmės vardas, sudarytas iš elementų os (dievas) ir wald (valdyti). Taigi, vardo reikšmė galėtų būti interpretuojama kaip "dievo valdovas" arba "tas, kuris valdo dieviška jėga". Šis vardas turi gilias šaknis Europos istorijoje ir buvo populiarus tarp karalių ir didžiūnų.
Nors vardas Osvaldas nėra vienas iš dažniausių Lietuvoje, jis turi savo nišą ir yra vertinamas dėl savo skambesio ir istorinės reikšmės. Šį vardą galima rasti įvairiose Europos šalyse, ypač Vokietijoje, Anglijoje ir Skandinavijoje.
Žmonės, vardu Osvaldas, dažnai apibūdinami kaip stiprūs, nepriklausomi, ambicingi ir intelektualūs. Jie pasižymi lyderio savybėmis, geba priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę. Osvaldai vertina teisingumą, sąžiningumą ir yra linkę ginti silpnesnius.
Istorijoje ir šiuolaikiniame pasaulyje galima rasti nemažai žymių žmonių, vardu Osvaldas. Štai keletas pavyzdžių: Osvaldas Daugelis (1955-2020 m.) - dailės istorikas, muziejininkas, ilgametis Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius.
Vardas Osvaldas ne kartą buvo panaudotas literatūroje, kine ir kitose meno srityse. Jis dažnai suteikiamas herojams, kurie pasižymi stipriu charakteriu, drąsa ir intelektu.

Gruodžio 6-oji minima kaip šv. Mykolo diena. Nors tiesioginės sąsajos su vardais, gimusiems šią dieną, nėra, galime panagrinėti vardų, kurių vardadieniai minimi gruodžio mėnesį, reikšmes.
Taip pat gruodžio mėnesį minimi vardadieniai tokių vardų kaip:
Vardas ir jo reikšmė gali suteikti asmeniui tam tikrų savybių ar net paveikti jo likimą. Renkant vardą vaikui, svarbu atsižvelgti ne tik į jo skambesį, bet ir į kilmę bei reikšmę.
