Vaikiški grojimo pianinu metodai: nuo pirmųjų natų iki kūrybinės raiškos

Tėvai dažnai ieško būdų, kaip lavinti savo vaikų talentus ir įgūdžius. Vienas iš populiariausių pasirinkimų - muzikos pamokos, ypač grojimas pianinu. Išmokti groti pianinu niekada nėra per vėlu, o šis straipsnis aptars, kaip pradėti mokyti vaiką groti pianinu nuo nulio, kokie metodai yra veiksmingiausi ir ko tikėtis šiame procese.

Kodėl verta vaikui mokytis groti pianinu?

Grojimas pianinu veikia ne tik emocijas, bet ir protą - skatina naujų neuronų smegenyse susidarymą, gerina koncentraciją, nes grojant abiem rankomis dirba abu smegenų pusrutuliai. Grojimas pianinu - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir puiki priemonė lavinti įvairius įgūdžius. Įrodyta, jog grojant atsinaujina ir stiprėja neurologinės jungtys, taip pat gerėja atmintis, koncentracija, mažėja tikimybė susirgti demensija, Alzheimeriu ir kitomis ligomis. Taigi tai puiki priemonė prieš senėjimą.

Muzikinis ugdymas yra sudėtingas psichologinis, meninis, pedagoginis procesas. Atsakingai dirbantis muzikos mokytojas nesitenkina tik kai kurių mokinio muzikinių gabumų vystymu, žinių turtinimu, muzikos atlikimo įgūdžių tobulinimu. Jam rūpi ugdyti pažintinius gebėjimus, interesus, teigiamas nuostatas muzikos atžvilgiu. Taip pat svarbu, kad mokinio muzikinėje veikloje gilėtų jo jausmų kultūra, meninis skonis, estetinės bei dorovinės pozicijos. Muzikos poveikis žmogui yra daugiašakis ir daugiasluoksnis. Mokslininkų nustatyta, kad šis menas daro įtaką fiziologiniu (veikiant muzikai, pastebimi širdies, kvėpavimo, odos temperatūros ir kiti pakitimai) ir psichologiniu (dėmesio, jausmų, vaizduotės, valios, mąstymo ir pan.) lygmeniu.

Muzikavimas Suzuki požiūriu - ne vien tik mokymas, tai yra bendravimas, savo socialinės aplinkos, savo draugų rato kūrimas. Muzikos užsiėmimai padeda suprasti, kad mes esame tik maža dalelė didelio pasaulio, esame tarsi ląstelė, kuri, kad išgyventų, turi būti darnoje su kitais ir su savimi. Gebėjimas muzikuoti glaudžiai susijęs su specifinėmis smegenų neuroninėmis dalimis, atsakingomis už skaičiavimo (matematikos), judesio motorikos, lingvistiniais (kalbinės raiškos) gebėjimais. Muzikuojantis vaikas gali labiau pasitikėti savimi bendraamžių tarpe, taip pat įrodyta, kad muzikuojantys žmonės yra mažiau paveikūs aplinkos dirgikliams, stresui.

Kada pradėti mokytis groti pianinu?

Vyrauja nuomonė, kad vaikų muzikinį lavinimą reikia pradėti kuo anksčiau, tada dar yra vilties, kad išmoks ar pasieks kažką daugiau. Egzistuoja daugybė teorijų, mokslinių studijų, metodinių straipsnių, taikomųjų mokymo metodų, tokių, kaip „Suzuki“, „Orff“, „Codaly“, akcentuojančių muzikinio ugdymo efektyvumą pagal vaiko amžiaus raidos tarpsnius.

Žinoma, jog jau ir nuo trejų-ketverių metų vaikas gali mokintis muzikos dainų, įvairių žaidimų pavidalais, o smegenyse vykstantys sensoriniai procesai penktais-septintais augimo metais, leidžia organizuoti jau labiau struktūruotus muzikinius užsiėmimus. Nustatyta, jeigu mažiukai nuo 3-4 m. turės savo bendraminčių, paauglystės laikotarpis jiems greičiausiai bus lengvas.

Populiariausias specialistų požiūris bei rekomendacijos, pradėti individualaus instrumento mokymąsi šeštais-devintais augimo metais. Mokinys tuomet jau pakankamai socialiai subrendęs ir pasiruošęs įsisavinti konkrečią metodinę informaciją. Šioje vietoje norėčiau pabrėžti, jog tai ir yra laikotarpis, kuomet turėtų būti priimamas šeimos sprendimas, ar muzikuoti bus pasirenkama profesionaliai, ar užsiėmimai bus pasirenkami daugiau užklasinei veiklai papildyti, vaikui lavinti galbūt be didesnių profesinių ambicijų.

Nenorėčiau nepaminėti ir vyresnio amžiaus tarpsnių; dešimties ir vyresniems vaikams muzikos instrumentų mokymosi spektras dar paplatėja - dabar sparčiai populiarėja mušamųjų instrumentų užsiėmimai, kuriuos vis dažniau renkasi ne tik berniukai. Vyresnio amžiaus vaikai, idealiu atveju jau gavę muzikinius pradmenis, gali pradėti mokintis groti ir įvairiais pučiamaisiais: saksofonu, trimitu, fagotu ar styginiais - violončele ar kontrabosu dar ir dėl to, jog jie jau fiziškai pajėgūs suvaldyti masyvų instrumentą.

Parengiamieji vaikiško grojimo pianinu metodai

Mokymąsi groti instrumentu galima palyginti su naujos kalbos mokymusi - pavyzdžiui, norint išmokti vokiškai pirmiausiai reikia susipažinti su gramatikos pagrindais, specifiniu kalbos alfabetu, žodžių tarimu ir tik tada mokymasis eisis vis sklandžiau.

Būdai, kaip praktikuotis groti fortepijonu be pačio fortepijono

Treniruokitės formuoti tinkamą plaštakos formą. Kai grojama fortepijonu, rankas reikia apvalias ir neįveržtas. Pabandykite laikyti kamuoliuką arba uždėti rankas ant savo kelių. Atkreipkite dėmesį, kaip jūsų pirštai švelniai lenkiasi, ir išmokite išlaikyti pirštus tokios formos. Taip pat atpalaiduokite riešus.

Atlikite pirštų ritmo pratimus. Pradedant nykščiu ir baigiant 5-uoju pirštu, bakstelėkite visus 5 pirštus taip, lyg grotumėte klavišus nuo C iki G garso. Kas trečią bakstelėjimą bakstelėkite ypač stipriai, kad sukurtumėte akcentuotą ritmą. Taip galite „groti“ pirštais aukštyn arba žemyn nuo nykščio iki 5-ojo piršto ir atgal. Bakstelėkite taip greitai, kaip galite, išlaikydami akcento ritmą.

Išbandykite kombinuotus barbenimus į stalo paviršių. Pasirinkite skaičių kombinaciją, pavyzdžiui 1, 2 ir 5. Akcentuokite bakstelėjimą į stalo paviršių nykščiu, 4-uoju pirštu ir 5 pirštu. Pakeiskite savo pirštų akcentinius derinius ir padarykite juos sudėtingesnius. Skirkite papildomai laiko praktikuojant ranką, su kuria nerašote. Gamų ir intervalų grojimo imitacijos ta ranka gali ženkliai pagerinti jūsų koordinaciją ir miklumą.

Pabandykite sugroti visą kūrinį ant stalo paviršiaus, įsivaizduodami, kad stalo paviršius yra tikra fortepijono klaviatūra. Galite groti visą kūrinį arba iš natų, arba mintinai, kaip tik įmanoma muzikaliau ir pilname meniniame išpildyme. Darykite viską, kad išgirstumėte kiekvieną natą ir jaustumėte, kaip jūsų pirštai užgauna tarsi fortepijono klavišus. Grojimas ant stalo paviršiaus yra puikus būdas palaikyti kūrinio formą per raumenų atmintį.

Pirmieji žingsniai prie pianino

Pirmas žingsnis: išmok taisyklingai sėdėti prie pianino ir paruošti rankas grojimui. Sėdėti reikia išsitiesus, pečiai turi būti nuleisti. Pakelk rankas virš klavišų taip, lyg norėtum pamerkti pirštus į vandenį - pirštai turi kyboti nuo riešo žemyn. Padėkite pirštus ant klavišų taip, kad pirštų pagalvėlės liestų centrinę baltų klavišų dalį. Spustelkite klavišą priekine piršto pagalvėlės dalimi, esančia prie piršto galiuko. Pirštus laikykite natūraliai sulenktus - tegul jie sukiojasi aplink jūsų delnų krumplius.

Antras žingsnis: mokantis natų žymėjimą reikia tuo pat metu susipažinti su klavišais - kiekvienas klavišas atitinka skirtingą natą. Kad padėtume jums teisingai uždėti pirštus ant klavišų, kiekvienam pirštui suteiksime numerį. Padėkite savo ranką ant penkių klavišų, kiekvieną pirštą laikydami virš atitinkamo klavišo. Pasimokykite naudotis sunumeruotais pirštais, spausdami klavišus atitinkamais pirštais, kaip nurodyta. Natos su koteliais viršun skirtos dešinei rankai, o natos su koteliais apačion skirtos kairei rankai. Netrukus jau mintinai žinosi, kurias natas atitinka klavišai ir daug lengviau orientuosiesi.

Trečias žingsnis: Jei pajusi, jog nori išmokti groti turtingesnes melodijas, gali pradėti mokytis jungti natas į akordus.

Ketvirtas žingsnis: kai norėsi šiek tiek pailsėti nuo teorinių žinių apie muziką, gali pratintis groti kairiąja ranka. Išlavinti kairę ranką greitai judėti klavišais nėra sunku, bet kai ateis laikas groti abiem rankom vienu metu - štai tada teks paplušėti ir turėti kantrybės. Sunkiausia yra groti skirtingas melodijas vienu metu. Bet tai jau pažengusio muzikanto dalia.

Penktas žingsnis: kai įsisavinsi pamatinius grojimo pianinu principus ir grosi sklandžiai technine prasme, galėsi pradėti galvoti apie emocinį įnašą į grojamą muziką. Groti be jausmo - tai lyg vaikui įkyriai tarškinti klavišais. Muzikai emocijų suteikia tokie niuansai kaip patylinimai, pagarsinimai, aidas.

Išsamūs mokymo metodai ir pedagoginės strategijos

Suzuki metodas

Suzuki metodas remiasi unikaliu principu - kiekvienas vaikas gali išmokti. Kiekvienas vaikas gali išmokti būdamas puikioje, mylinčioje ir lavinančioje aplinkoje. Šiniči Suzuki šį procesą pavadino motinos kalbos metodu, o visą pedagoginę sistemą - lavinamais talentais. Ši metodika yra unikali tuo, kad mes galime pradėti groti bet kuriais instrumentais nuo 3-4 metų. Svarbiausia - kad visose pamokose su vaiku dalyvauja mama, tai vadinama mamos kalbos metodu.

Pirmiausia mes dirbame su tėvais - nesvarbu - su mama ar su tėčiu (tėčiai tai daro rečiau), t. y. su tuo žmogumi, kuris bus atsakingas už grojimą namuose, tai gali būti iš tiesų bet kas - nors močiutė ar senelis - tas, kuris galės būti namų mokytojas, tas, kuris užtikrins, kad namuose bus muzikuojama kiekvieną dieną. Tam, kad vaikas pradėtų groti, mes turime paruošti jo kūnelį kaip instrumentą - turi būti pakankamai išlavinta smulkioji motorika, dėmesio koncentracija, laikysena. Pavyzdžiui, mažylis turi atsistoti ir ramiai pastovėti tris minutes, tokiam mažam žmogučiui tai gan sunki užduotis. Arba ramiai stovėdamas atlikti tam tikrus ritminius pratimus. Tokių žaidimų Suzuki metodikoje yra labai daug, jie apgalvoti ir praktiški, turintys savo tikslą ir taisykles. Vaikui tikrai neaiškiname, ko mes siekiame, žaidžiame, ir tiek. Mokosi abu - ir mama, ir vaikas, jie groja kartu, mokosi kartu žingsnis po žingsnio. Mokytojas parodo, mama pakartoja, paskui - ir vaikas. Mama lygiai taip pat kaip vaikas gali pradėti nuo nulio.

Mamos pagalba vaikui pagal Suzuki metodą yra būtina, ypač kai kalbame apie ankstyvąjį muzikavimą, kuris prasideda nuo 3-4 m. Jeigu viskas paliekama tik savieigai, o vaikas muzika užsiima tik per pamokas, tokia veikla - tuščias reikalas. Tokius pačius žaidimus tėvai turi nuosekliai pakartoti kiekvieną dieną ir namuose. Paprastai tėvai mokosi greičiau ir jie tada moko savo vaiką.

Individualios ir grupinės pamokos

Pirmiausia - pasirinkimas tarp individualaus ir grupinio mokymo. Be abejonės, individualus mokymas visada bus kokybiškesnis dėl savo specifikos. Individualios fortepijono pamokos yra labai svarbios. Kartą per savaitę vyksta ir grupinės pamokos. Jose mokomės muzikos teorijos ir istorijos, improvizacijų - to, ko nespėjame per individualias grojimo pamokas. Profesionalios mokytojos pagalba, lankstus tvarkaraštis ir galimybė mokytis tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.

Individualiam darbe su vaiku koncentruojamasi į konkretaus instrumento mokymą, tačiau taip pat integruojamos ir bendros, pagrindinės teorinės, muzikos istorijos žinios. Priklausomai nuo pedagogo kompetencijos, tai turėtų būti „viskas viename“ mokymosi paketas. Tokius užsiėmimus rekomenduočiau jautresniems, didesnio dėmesio ar laiko atsiskleisti reikalaujantiems vaikams. Na, o vaikams, kurie itin socialiai aktyvūs, puikiai tinka muzikavimas chore ar mokykliniame orkestre. Muzikos mokyklose, kaip taisyklė, vaikai mokomi ne tik individualiai pasirinkto instrumento, tačiau ir muzikos teorijos, istorijos, solfedžio pagrindų. Vieniems mokiniams toks modelis bus priimtinas, kiti tuo tarpu gali susidurti su sunkumais.

Kaip išsirinkti muzikos mokyklą ar mokytoją?

Renkantis muzikos mokyklą ar mokytoją, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:

1. Patirtis ir kvalifikacija: Įsitikinkite, kad mokytojas turi reikiamą išsilavinimą ir patirtį dirbant su vaikais. Mokytoja Svetlana Rimkevičienė, turinti aukštojo mokslo muzikos edukologijos diplomą, yra įgijusi muzikos pedagogikos ir pradinio ugdymo pedagogikos išsilavinimus. Ji turimas žinias perteikia paprastai ir įdomiai - tiek pats procesas, tiek jo rezultatai kiekvienam mokiniui - tiek vaikui, tiek suaugusiajam - teikia daug teigiamų išgyvenimų!
2. Metodai: Pasidomėkite, kokius mokymo metodus naudoja mokytojas. Ar jie atitinka jūsų vaiko poreikius ir mokymosi stilių?
3. Atsiliepimai: Pasidomėkite kitų tėvų ir mokinių atsiliepimais apie mokyklą ar mokytoją.
4. Atmosfera: Svarbu, kad pamokos vyktų teigiamoje ir įkvepiančioje aplinkoje.

Pirmiausia, reiktų atsižvelgti į vaiko rodomą interesą muzikai. Patarčiau dažniau nusivesti savo vaiką į bet kokius muzikinius renginius: koncertus, spektaklius, baletus ar operas bei stebėti jo reakcijas. Tai ne tik nepakeičiamas laikas pabūti kartu, tačiau tokiu būdu vaikas būna supažindinamas su muzikos pasauliu.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į vaiko temperamentą, charakterio savybes. Jei vaikas labiau ekstravertas - gerai jausis muzikuodamas ir grupėse, kolektyvuose, ir grodamas soliniu instrumentu. Jei labiau intravertas - jam tiks labiau individualus muzikavimas. Ramiam vaikui greičiausiai mažiau tiks mušamųjų instrumentų specifika, smulkaus sudėjimo - kontrabosas ar trombonas vien dėl didesnių fizinių resursų reikalavimų. Kai kurie pedagogai mėgsta rekomenduoti instrumentą pagal rankų pirštų didumą bei ilgumą, tai ir teisingas ir klaidingas požiūris viename: mat augant vaiko fiziologija taip pat keičiasi, tačiau turint didesnę rankos apimtį yra išties paprasčiau groti fortepijonu pažengusiems dėl fortepijono akordų ar oktavinės technikos specifikos.

Reikia nepamiršti, jog tam tikrus instrumentus reikės pačiam vaikui kilnoti, laikyti, transportuoti, dėl to gali nukentėti laikysena ar nugaros tiesumas. Taip pat visada rekomenduoju atkreipti dėmesį į pasirinkto instrumento kokybę. Mat kokybiškas instrumentas tarnaus ne vienerius metus, jei bus kokybiškai derinamas ir prižiūrimas. Dar svarbus ir kambario ar patalpos, kuriame numatomas instrumento laikymas, dydis. Dabar rinkoje, kalbant konkrečiai apie klavišinius instrumentus, yra daug gamintojų, siūlančių „apsaugoti“ triukšmui jautrius šeimos narius ar kaimynus, naudojant „tylos“ („silence“) garso režimą.

Na, o tėvams reikia nepamiršti ir finansinio aspekto, mat privačios individualios pamokos ar būreliai visuomet esti brangesni nei muzikos mokyklos lankymas. Pamokų kainos: nuo 15-30 €/h (vid. 25 €).

Patarimai tėvams

Muzikos pamokos vaikui - tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis kantrybės ir atsidavimo. Štai keletas patarimų tėvams:

• Būkite kantrūs: Mokymosi procesas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir palaikyti vaiką. Norėčiau tik paskatinti pasirinkus individualų ar grupinį muzikos mokymą, iš anksto sutarti ir išsiaiškinti su vaiku, kad tai nebus vienadienis užsiėmimas, o veikla, reikalaujanti kantrybės ir laiko, reguliaraus lankymo bei namų darbų užduočių atlikimo.
• Sukurkite palankią aplinką: Užtikrinkite, kad vaikas turėtų patogią vietą groti ir pakankamai laiko praktikai. Pirmas žingsnis - sudominti vaiką muzika. Klausykitės įvairių žanrų muzikos kartu, lankykitės koncertuose ir leiskite vaikui eksperimentuoti su muzikos instrumentais. Svarbiausia - sukurti teigiamą ir įkvepiančią aplinką.
• Būkite įsitraukę: Dalyvaukite pamokose, domėkitės vaiko progresu ir skatinkite jį.
• Švęskite pasiekimus: Net ir maži pasiekimai verti atšventimo. Tai motyvuos vaiką toliau siekti tikslų.

Gebėjimas išmokti naujovių, lavinimasis visą gyvenimą, galėjimas muzikos pagalba pabūti su savimi, didelis privalumas taip skubančiame šiandienos pasaulyje. Svarbiausia - suteikite vaikui galimybę pradėti muzikuoti, taip išbandant save, nes pasak Liudviko van Bethoveno - „muzika gali pakeisti pasaulį“.

Muzikos terapijos galia

Nors šiuolaikinis pasaulis yra smarkiai technologiškai pažengęs, mes, pedagogai, vis dažniau kalbame apie jautrius, pakitusio raidos spektro vaikus, nebemokančius bendrauti vieni su kitais gyvai, ne per socialinius tinklus. Vaikai vis dažniau atsiduria ant emocinių krizių ribos, jų jautrumas tampa pertekliniu ar žymimas iššaukiančiu, agresyvesniu elgesiu. Tuomet į pagalbą gali būti pasitelkiama terapinė, gydomoji muzikos galia. Pasitelkus psichologines žinias, muziko terapija gali efektyviai veikti emocijas, mažinti stresą, mokantis atsipalaiduoti klausant relaksacinės, klasikinės ar kitų stilių terapinės muzikos.

tags: #grojam #pianinu #vaikisku

• Ikimokyklinis ugdymas VTP Licėjuje
• Kodėl svarbu dalyvauti vaikų piešinių konkursuose?
• erdvė vaikų augimui ir atradimams
• Svarbiausi artėjančio gimdymo ženklai, kuriuos verta žinoti
• Švelni vaikų intymios higienos priežiūra