Nėštumas yra ypatingas metas moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, tačiau kartu ir didesnio jautrumo bei atsakomybės. Šiuo laikotarpiu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o imuninė sistema gali tapti labiau pažeidžiama. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į peršalimo ir gripo virusų plitimą, kurie gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui.
Nėštumo metu moterys yra labiau pažeidžiamos gripo, nes organizmo pasipriešinimas slopsta, o endokrininė sistema veikia kitaip. Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, pasižyminti sezoniškumu ir plintanti lašeliniu būdu. Nešiojant gyvybę, susirgus gripu, ligos eiga gali būti sunkesnė, hospitalizavimo dažnis didesnis, o sveikimo trukmė ilgesnė. Dažnesnės letalinės išeitys susijusios su nėštumo metu pasikeitusiu moters kardiovaskuliniu krūviu, plaučių tūriu, metabolizmu ir hormonų pusiausvyra.
Gripo virusų kintamumas
Gripo virusai yra labai kintamos struktūros, todėl kiekvieno sezono metu pasirodo vis nauji jų tipai. Mokslininkai pastebi, kad kintamiausias yra A grupės virusas, mažiau - B grupės, o C grupės genų lygmenyje beveik nekinta. Pats pavojingiausias yra A tipo virusas, kurio atstovai (H1N1 - kiaulių gripas, H5N1 - paukščių gripas) pasaulyje sukelia pandemijas. Dauguma mokslinių tyrimų apie gripo virusinės infekcijos poveikį nėščiosioms ir vaisiui yra atlikta būtent pandemijų metu.
Gripo simptomai nėštumo metu
Nėščiųjų gripo simptomai nesiskiria nuo bendrosios populiacijos simptomų. Ligai būdinga aukštesnė nei 38 °C temperatūra, kosulys, šaltkrėtis, bendras silpnumas, raumenų, galvos ir gerklės skausmas. Taip pat gali pasireikšti sloga, čiaudulys, kosulys. Svarbu atskirti peršalimo ir gripo simptomus: peršalimo atveju simptomai dažniausiai yra lengvesni, neaukšta temperatūra, kuri išnyksta per kelias dienas ir sukelia minimalią riziką. Gripo pasekmės gali būti kur kas skaudesnės.

Gripo poveikis vaisiui
Didžiausią pavojų vaisiui gripo virusas organizme kelia iki dvyliktos nėštumo savaitės, kada aktyviai formuojasi visos gyvybiškai svarbios sistemos. Pirmasis nėštumo trimestras laikomas pačiu neramiausiu vaisiui ir yra lemiamas tolesniame jo išnešiojimo procese. Šiuo metu placenta dar nepakankamai išsivysčiusi, kad atskirtų kenksmingas medžiagas nuo naudingų. Nors gripas per placentą perduodamas retai, tačiau pati infekcija gali turėti neigiamų pasekmių. Seroepidemiologinės studijos rodo, kad gripas pirmuoju nėštumo trimestru siejamas su didesne vaisiaus nechromosominių anomalijų rizika, įskaitant lūpos ir gomurio defektus, nervinio vamzdelio defektus, hidrocefaliją, įgimtas širdies ydas. Taip pat gripas didina savaiminio persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ir intrauterinės vaisiaus mirties riziką.
Gydymas ir prevencija
Jei pasirodė pirmieji ligos požymiai, reikia iškart veikti: šilta arbata, vizitas pas gydytoją, nedarbingumo lapelis. Jokiu būdu nebandykite persirgti ligos ant kojų. Būtina laikytis trijų paprastų taisyklių - ramybė, miegas ir procedūros. Jei pasireiškia aukštesnė nei 38 °C temperatūra, būtina ją mažinti antipiretikais, kurie sumažina vaisiaus nervų sistemos defektų riziką. Nėščiosioms ir gimdyvėms, kurioms įtariamas ar patvirtintas gripas, rekomenduojama antivirusinį gydymą skirti kuo anksčiau. Lietuvoje prieinami du vaistai nuo gripo - oseltamiviras ir zanamiviras. Oseltamiviras laikomas tinkamiausiu vaistu nėščiosioms. Svarbu laiku pastebėti komplikacijas ir, jei reikia, skirti antibakterinį gydymą.
Rizikingos nėštumo būklės ir kada kreiptis į gydytoją
Nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į galimas komplikacijas ir laiku kreiptis į gydytoją. Pirmasis trimestras yra ypač jautrus. Kraujingų išskyrų atsiradimas iki 14 nėštumo savaitės reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta, ar nėštumas vystosi normaliai. Antruoju-trečiuoju trimestru bet kokios kraujingos išskyros yra priežastis nedelsiant vykti į gydymo įstaigą.
Kraujospūdžio pokyčiai
Nėštumo metu gali kilti kraujospūdis. Pavojingiausia būklė yra preeklampsija, kuri gali prasidėti nuo 20 nėštumo savaitės. Jos požymiai - galvos skausmas, tinimai (rankų, veido), skausmas dešinėje po šonkauliu, pykinimas, vėmimas. Preeklampsija gali greitai progresuoti ir sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui.

Kitos svarbios būklės
Vakcinacija - saugi ir veiksminga profilaktika
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja skiepyti visas nėščiąsias nepriklausomai nuo nėštumo trimestro. Gripo vakcina yra saugi nėštumo metu ir gali žymiai sumažinti susirgimo riziką bei komplikacijas. Vakcinacija mažina motinos susirgimo gripu ir hospitalizavimo riziką, gerina nėštumo rezultatus ir apsaugo kūdikį kelis mėnesius po gimdymo. Nėščiųjų skiepijimas yra veiksminga strategija siekiant sumažinti su gripu susijusį sergamumą ir mirštamumą tarp kūdikių, kuriems gresia didesnė rizika susirgti sunkia gripo forma.

Papildomi tyrimai po pasveikimo
Pasveikus po gripo, gydytojai gali skirti papildomus klinikinius kraujo ir kitus tyrimus, kad įvertintų motinos ir vaisiaus būklę. Jei gripas komplikavosi, gali būti pasiūlytas hormonų tyrimas, leidžiantis įvertinti patologijų riziką. Kiti tyrimai gali būti atliekami ne vieną kartą, siekiant užtikrinti jų patikimumą.
Nėštumo metu svarbu būti budriai, rūpintis savo sveikata ir, esant menkiausiam nerimui ar neįprastiems simptomams, nedelsiant konsultuotis su gydytoju. Laiku pastebėta ir tinkamai gydoma problema gali padėti išvengti rimtų pasekmių ir užtikrinti sklandų nėštumo eigą.