Vyrų agresyvaus elgesio veiksniai šeimos ir artimos aplinkos kontekste

Agresyvus elgesys vyrų šeimoje yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai, pradedant vaikystės patirtimis ir baigiant socialinėmis normomis. Šiame straipsnyje gilinamės į vyrų agresijos priežastis, nagrinėjame psichologinius, socialinius ir biologinius aspektus, taip pat ieškome būdų, kaip suvaldyti ir sumažinti šį reiškinį.

Agresijos šaltiniai: vaikystės patirtys ir aplinka

Psichologai vieningai sutaria, kad agresijos šaknys dažnai slypi vaikystėje. Tėvų pavyzdys, auklėjimas ir aplinka, kurioje augo vaikas, turi didelę įtaką jo elgesiui. Dažnai smurtauja tie, kurie patys vaikystėje patyrė smurtą. Jiems tai tampa priemone spręsti konfliktus. Žmonės, kurie šeimoje ir aplinkoje nepatyrė smurto, paprastai nesmurtauja. Tai rodo, kaip svarbu vaikui augti saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Gilūs vaikystės išgyvenimai, tokie kaip smurtas tarp tėvų ar fizinės bausmės, gali palikti gilias traumas, kurios vėliau pasireiškia agresyviu elgesiu.

Svarbu paminėti, kad smurtas nebūtinai turi būti tiesioginis. Vaikas gali tapti agresyvus matydamas smurtą tarp tėvų ar nesaugioje aplinkoje. Psichologas Marius Daugelavičius teigia, kad visų problemų paprastai reikia ieškoti vaikystėje: tėvų pavyzdys, auklėjimas, aplinka, kurioje augo vaikas. Jeigu egzistavo smurtas tarp tėvų ar iš tėvų (vaiko mušimas), tai palieka gilią traumą, žmogus tampa piktas, agresyvus, pasąmoningai, to nesuvokdamas, nori atkeršyti pasauliui, kažkaip gintis, o geriausia gynyba yra puolimas.

Šis ryšys tarp vaikystės patirčių ir elgesio pasireiškia ir institucinėse aplinkose. Pavyzdžiui, atlikti tyrimai, taikant kiekybinius ir kokybinius metodus, atskleidžia globos namuose gyvenančių vaikų su normaliu ir sutrikusiu intelektu bei vaikų globos namų auklėtojų požiūrį į jų globotinių agresyvų elgesį, jo priežastis bei raiškos ypatumus. Parodoma, kad globos namų auklėtiniai, o ypač sutrikusio intelekto vaikai dažniau už kitus patiria psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau žymiai rečiau už kitus laiko jį agresijos išraiška. Jie dažniau už kitus psichologinį ir fizinį smurtą toleruoja, nelaikydami to agresijos formomis. Tai rodo, kaip aplinkos normos ir ankstyvosios patirtys gali pakeisti smurto suvokimą.

Alkoholio poveikis smegenims ir elgesiui

Alkoholio vartojimas dažnai minimas kaip smurto artimoje aplinkoje veiksnys. Tačiau alkoholis pats savaime nesukelia agresijos, jis tik atima savikontrolę. Alkoholis daugelį žmonių iš pradžių veikia kaip atpalaiduojanti medžiaga - jis sumažina įtampą, sukelia laikiną euforiją ir drąsina. Tačiau tam tikrose dozėse alkoholis pradeda veikti visai priešingai - slopina savikontrolę, iškreipia mąstymą ir sustiprina agresyvias emocijas. Dėl to kai kurie vyrai, išgėrę daugiau nei įprasta, tampa impulsyvūs, priekabūs ar net smurtaujantys.

„Alkoholis silpnina smegenų sritis, atsakingas už savikontrolę ir emocijų slopinimą. Žmogus tampa labiau pavaldus savo impulsams,“ - aiškina dr. Jonas Vaičiulis, neurologas-psichiatras.

Kai alkoholis patenka į kraują, jis iš karto pradeda veikti centrinę nervų sistemą - smegenų „valdymo pultą“. Pirmiausia paveikiama prefrontalinė žievė - ta smegenų sritis, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą, logiką ir elgesio kontrolę. Ši dalis tarsi „išsijungia“, todėl žmogus ima veikti impulsyviai, be kritinio mąstymo. Vėliau alkoholis pasiekia limbinę sistemą - smegenų emocinį centrą, kuris valdo pyktį, baimę ir malonumo jausmą. Dėl šio poveikio emocijos tampa perdėtos - džiaugsmas virsta euforija, o pyktis - agresija. Tuo pačiu mažėja serotonino kiekis, o tai skatina impulsyvumą ir dirglumą.

„Girtas žmogus dažnai nebeskiria, ar kažkas jį iš tiesų įžeidė, ar jis tik taip įsivaizduoja. Alkoholis iškreipia realybės suvokimą,“ - teigia dr. Eglė Žilinskaitė, psichologė. Smegenų neuronai tampa jautresni, todėl menkiausias dirgiklis - garsas, žodis ar prisilietimas - gali sukelti per stiprią reakciją. Štai kodėl kai kurie vyrai, išgėrę, tampa „sprogstantys“ ir praranda racionalų elgesį. Alkoholis atima savikontrolę. Tada atsiskleidžia tai, kas yra žmogaus viduje. Jeigu jame slypi kažkoks „vidinis gerumas“, žmogus išgėręs tampa „geras“. O jeigu viduje yra pasąmoninės agresijos, tie agresyvūs momentai ir išlenda. Ne alkoholis juos sukuria, jis tik blokuoja savikontrolę.

Kaip alkoholis veikia smegenis ir elgesį: Greita santrauka

Pyktis ir agresija

Pyktis yra normali emocija, tačiau ji nebūtinai veda prie smurto. Kita vertus, kiekvienas smurto aktas yra susijęs su pykčiu. Svarbu atskirti pyktį kaip emociją nuo agresijos kaip elgesio. Psichologas Marius Daugelavičius teigia, kad pyktis, be abejo, yra normali emocija, ir jokiu būdu nereiškia, kad supykęs žmogus puls smurtauti. Čia kaip toje patarlėje - kiekviena silkė yra žuvis, bet ne kiekviena žuvis yra silkė. Pykčio buvimas nereiškia, kad žmogus smurtaus, bet jeigu žmogus nejaučia pykčio, jis nesmurtaus.

Nuslopintas pyktis ir agresija gali būti ypač pavojingi. Žmogus išoriškai gali atrodyti ramus, tačiau viduje kaupiasi pyktis, kuris gali išsiveržti netikėtai ir stipriai. Tokie žmonės dažnai tampa smurtautojais šeimoje. Labai dažnai pasitaikantis atvejis - nuslopintas pyktis ir agresija. Ramūs, iš pažiūros kultūringi žmonės šeimoje tampa smurtautojais. Savyje užgniaužtos emocijos laikui bėgant prasiveržia ir pasirodo ne pačiomis gražiausiomis formomis: alkoholizmu, smurtu ar depresija.

Socialiniai veiksniai: visuomenės įtaka

Visuomenėje vyraujantis nusivylimas, susipriešinimas ir ekonominės problemos gali padidinti smurto tikimybę tarp artimų žmonių. Ekonominis nestabilumas, karantinas ir apribojimai kelia žmonėms stresą, kuris gali išprovokuoti vidinį pyktį. Tai gali sukelti trintį šeimose ir padidinti smurto riziką. Karantinas ir apribojimai, tai, kad žmonės turi mažiau laisvės keliauti, kažką daryti, išsilieti, ypač, kai buvo griežtesni ribojimai, be abejo, veikė žmones, šeimose atsirado trinties.

Už smurtą visų pirma atsakinga šeima, kurioje žmogus augo. Jei žmogus turi stabilią psichiką ir nėra patyręs traumų vaikystėje, dabartinė ekonominė situacija jo neprives prie smurto. Atsakomybę turėtų prisiimti visų pirma šeima, kurioje žmogus augo. Dabartinė ekonominė situacija nėra pagrindinė priežastis - o tai, kas vyko jo šeimoje, artimoje aplinkoje. Jeigu žmogus turi stabilią, sveiką psichiką, vaikystėje nėra patyręs didelių vidinių traumų, nesaugumo, smurto - esami apribojimai ir kiti nepatogumai jo neprives prie smurto.

Lyčių stereotipai ir smurtas

Nors statistiškai vyrai dažniau naudoja fizinį smurtą, svarbu pabrėžti, kad smurtas neturi lyties. Vyrai dažniau linkę į fizinį smurtą, o psichologinis smurtas pasiskirsto tarp lyčių tolygiau. Būna ramių, švelnių vyrų, būna agresyvių, dominuojančių moterų. Bet žvelgiant statistiškai, į fizinį smurtą, mojavimą kumščiais visgi labiau linkę vyrai. Psichologinis smurtas pasiskirsto tarp lyčių tolygiau. Moterys dažnai turi aštresnį, kandesnį liežuvį ir labiau naudojasi tuo ginklu.

Lyčių stereotipai, teigiantys, kad vyras turi būti stiprus ir karys, o moteris - nuolaidi, vargiai gali pastūmėti žmogų smurtauti. Svarbiausia yra žmogaus vaikystės patirtis ir aplinka, kurioje jis augo. Tradicinis vyriškumo modelis sulaukia vis daugiau kritikos, o tai sukelia norminio vyro tapatybės neužtikrintumą ir trapumą. Vyrai jaučia nerimą dėl vyriškumo praradimo grėsmės, kuris dažnai pasireiškia agresija. Pajutę grėsmę vyrai labiau jaudinasi dėl to, kaip juos mato kiti, ir bando atstatyti savo norminio vyriškumo statusą pykčiu paremtais veiksmais. Tai gali pasireikšti palaikymu moteris žeminančioms ideologijoms, seksistiniais ir homofobiškais komentarais.

Griežti norminio vyriškumo standartai pavojingi ne tik moterims ir marginalizuotoms visuomenės grupėms, bet ir patiems vyrams. Lietuvoje vyrai nusižudo 5 kartus dažniau nei moterys. Vyrai nemoka kalbėti apie jausmus ir nesijaučia saugiai tai darydami, bijo parodyti emocinį artumą kitiems vyrams. Tai blogina jų psichologinę sveikatą.

Smurto artimoje aplinkoje tipologijos ir formos

Smurtas artimoje aplinkoje yra opi visuomenės problema. Pirmiausia aptartina užsienio tyrėjų diskusija dėl pačios problemos įvardinimo, kuri kartais vadinama smurtu artimoje aplinkoje, kartais smurtu šeimoje, kartais akcentuojama kaip genderizuotas smurtas prieš moteris priklausomai nuo tyrėjų teorinės ir pasaulėžiūrinės orientacijos.

Nuo tada, kai pasirodė pirmieji įstatymai, nukreipti prieš smurtą šeimoje, dominavo feministinis požiūris į problemą, pagal kurį smurtas artimoje aplinkoje buvo suvokiamas kaip didžiąja dalimi vyrų atliekamas smurtas prieš moteris ir vaikus. Feministinei tyrėjų krypčiai oponavo įtakinga tyrėjų mokykla (M. Straus, 1980), apibrėžianti smurto artimoj aplinkoje problemą kaip smurtą šeimoje. Jų požiūriu, smurtas šeimoje yra lyties požiūriu simetriškas, abipusiškas ar net kad moterys smurtauja daugiau.

Sociologas M. Jhonson (1995) išsprendė šį prieštaravimą tarp minėtų dviejų konfrontuojančių tyrėjų krypčių atskleisdamas, jog smurto šeimoje krypties tyrėjai yra teisūs dėl simetrijos lyties požiūriu smurtaujant šeimoje, kai tai yra situacinis smurtas, kuris pasireiškia, kai smurtas šeimoje naudojamas atsakant į situacijos atžvilgiu specifinius stresorius, išreiškiant nuoskaudas ar kitus jausmus, siekiant išspręsti ginčus. O kriminalinė ir pagalbos aukoms centrų statistika apima visai kito pobūdžio smurtą, kurį M. Jhonson įvardino kaip „artimojo terorizmą“. Tai smurtinio elgesio būdas, apimantis mentalinio kankinimo taktikų įvairovę, skirtų kontroliuoti, izoliuoti, paveikti auką bauginimais kaip ir fiziniais sužalojimais.

E. Stark išplėtojo šias įžvalgas, pasiūlydamas „pavergiančios kontrolės“ (coercive control) terminą. Pavergianti kontrolė apima piktavališką elgesio modelį, kuris subordinuoja moteris svetimai valiai pažeidžiant jos teisę į kūno neliečiamumą ir vientisumą (smurtas artimoje aplinkoje), orumą ir autonomiją (įbauginimas), socialinius ryšius (izoliacija) ir uzurpuojant ar paneigiant moters priėjimą prie resursų, reikalingų asmeniškumui ir pilietiškumui (kontrolė).

Svarbu skirti šeimynines kovas, kuriose smurtas naudojamas konfliktams spręsti tarp sąlyginai lygių partnerių, nuo smurtinių išpuolių ar pavergiančios kontrolės. Atakos atveju dominavimas pasiekiamas grynai jėga. Pavergiančios kontrolės atveju vyrai naudoja izoliavimo, įbauginimo, bendravimo su draugais apribojimo, savininkiškumo, moters seksualumo suvaržymų, vertimo atsiskaityti už tai, kaip ji leidžia laiką ir kitas partnerio kontrolės taktikas - dauguma iš jų apskritai nenaudoja tiesioginio fizinio smurto.

Vyrų psichologija: mitai ir tikrovė

Nors knygos teigia, kad vyrai ir moterys yra iš skirtingų planetų, psichologai pabrėžia, kad skirtumai tarp asmenybių yra didesni nei tarp lyčių. Vis dėlto, yra tam tikrų skirtumų tarp vyrų ir moterų. Vyrai pasąmoningai ieško moterų, kurios galėtų pagimdyti kuo daugiau ir kuo sveikesnių vaikų, todėl jiems svarbi išvaizda. Vyrai dažniau domisi neįpareigojančiais santykiais ir greičiau nori suartėti fiziškai. Vyrai dažniau masturbuojasi nei moterys ir dažniau jaučiasi laimingesni santuokoje, net jei ji nėra sėkminga. Konfliktų metu vyrai dažniau atsiriboja.

Vyrai dažniau išreiškia fizinę agresiją, o tai siejama su auklėjimu ir testosterono kiekiu organizme. Tačiau svarbu pabrėžti, kad agresyvumas priklauso ir nuo kultūros. Psichologas Marius Daugelavičius tikina: nekaltinkite dėl agresijos testosterono. Nors vyriškas hormonas turi įtakos emocinėms reakcijoms, agresyvus elgesys kyla visai ne iš jo, o dažniausiai - iš vaikystės nuoskaudų, psichologinių traumų ir būna nulemtas socialinės aplinkos bei kažkada turėtų neigiamų patirčių. Jeigu žmogus neturi vaikystės traumų, testosteronas nesuveiks tokiu būdu. Vyrai - mažiau subtilūs, primityvesni, nemoka derėtis, todėl dažniau naudoja fizinę agresiją.

Vyrai dažniau galvoja, kad į juos visuomenė žiūrės neigiamai, jei jie kreipsis pagalbos pas psichologą. Todėl svarbu skatinti vyrus rūpintis savo psichine sveikata.

Biologiniai ir psichologiniai veiksniai

Agresiją gali skatinti įvairūs psichologiniai veiksniai: asmenybės sutrikimai (narcisizmas ar antisocialinis asmenybės sutrikimas), depresija ir nerimas, žema savivertė, trauminės patirtys. Taip pat nereikėtų pamiršti ir biologinių veiksnių: genetika, hormonų disbalansas (pvz., testosteronas), smegenų pažeidimai ar funkcijos sutrikimai gali padidinti agresyvų elgesį. Sveikatos problemos, tokios kaip nuovargis, miego režimo sutrikimas ir poilsio trūkumas, patiriamas fizinis diskomfortas (skausmas, karščiavimas, liga ar vidurių užkietėjimas), neigiamas šalutinis vaistų poveikis ar nusilpusi rega ar klausa, gali lemti dirglumą ir agresiją.

Pagalba smurtautojams ir aukoms

Svarbu suprasti, kad smurtas nėra atsitiktinumas. Jei žmogus pakėlė ranką vieną kartą, tikėtina, kad tai pasikartos. Atsitiktinumo čia nebūna. Būna tik taip, kad žmogus suvokia, ką padarė, ir imasi su tuo dirbti. Tada tai gali pasikeisti. Bet jeigu viskas nurašoma atsitiktinumui, alkoholiui ar dar kam nors - tada tai kartosis.

Jei žmogus supranta, kad agresija yra problema, jis turėtų kreiptis į terapiją. Tai padės jam gilintis į savo problemas ir išmokti valdyti savo reakcijas. Jei žmogus agresyvus tampa tik išgėręs, jis gali sau padėti atsisakydamas alkoholio. Svarbu suvokti, kad problemos sprendimas prasideda nuo pripažinimo, kad ji egzistuoja. Žmogui pačiam išspręsti gilumines psichologines problemas yra labai sunku. Tai prilygsta bandymui pačiam išsigydyti dantį. Todėl būtina kreiptis į profesionalus. Toksiškuose santykiuose įstrigęs žmogus, priklausomai nuo situacijos, gali elgtis kaip gelbėtojas, kaip auka arba kaip agresorius. Svarbu šalinti ne pasekmes, o priežastis.

Kauno apskrities vyrų krizių centras teikia pagalbą vyrams ir jų šeimų nariams, patiriantiems įvairias psichologines-emocines krizes. Pagrindinės problemos, su kuriomis kreipiasi vyrai, yra santykių problemos, skyrybos, savižudiškos mintys ir sunkumai kontroliuojant emocijas. Pastebima priklausomybių virtinė: nusivylimai arba traumos - alkoholis - agresija - savižudiškos mintys. Alkoholis neretai tampa raminimosi priemone, tačiau jis nesprendžia problemų, o jas gilina. Likę su savo skauduliais vieni, vyrai dažniau linkę savo problemas spręsti žalojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, alkoholio vartojimu. Didžiausios rizikos grupėje atsiduria vyrai, patyrę smurtą ar psichologines traumas, išgyvenantys netektis, skyrybas, vieniši, stokojantys socialinės paramos, negebantys įveikti streso ir keliantys pernelyg didelius lūkesčius sau ir kitiems.

Vyrai dažnai kontroliuoja emocijas, tačiau tai gali baigtis tragiškai. Svarbu leisti sau tiesiog išgyventi jausmus ir apie juos kalbėti. Jei kyla jausmai, reikia leisti sau juos išgyventi. Jei bandau juos užslopinti, kartais iš to susikuria dar didesnės problemos.

tags: #globos #namuose #gyvenanciu #vyru #agresyvaus #elgesio

• Motinystės svarba ir iššūkiai
• Kaip šešėlių teatras lavina kūrybiškumą
• Saugumas ir komfortas su Rodi XP
• sužinokite, kada gimė Lina Petrenienė
• Penicilinai ir gimdymas: ką reikia žinoti