Vaikų raida globos namuose ir jų integracija į visuomenę

Institucinės vaikų globos pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė sako, kad pagrindinis pertvarkos tikslas - tėvų globos netekusius vaikus sugrąžinti į šeimas.

„Jeigu vaikui nėra galimybių grįžti į biologinę šeimą, tada visos pastangos dedamos tam, kad jis galėtų gyventi įtėvių ar globėjų šeimoje, nes šeimos modelis iš visų globos formų yra palankiausia forma vaiko asmenybės vystymuisi.

Šiuo metu šalies globos įstaigose auga 1600 vaikų ir jaunuolių.

Institucinės globos pertvarkos tikslai ir iššūkiai

Dar nuo sovietmečio mūsų šalyje užsilikusiuose vaikų globos namuose tėvų globos netekę vaikai augo atskirti nuo visuomenės, kartu gyveno po keliasdešimt ir net šimtas vaikų.

Lemiamą postūmį įgyvendinant institucinių vaikų globos namų pertvarką padarė 2017 metų gegužės mėnesį ministro įsakymu patvirtinti globos normų pakeitimai, kuriuose numatyta, jog nuo 2019 metų sausio mėnesio vaikų globos namuose negali gyventi daugiau kaip 30 vaikų.

Radviliškio rajone vaikų globos namų pertvarka šiek tiek atsilieka nuo grafiko.

Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie planus po kelerių metų uždaryti vaikų globos namus, savo pareigas paliko Radviliškio vaikų globos namų „Nykštukas“ vadovas, kuris nevengė kritikos būsimai reformai.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys pateikia skaičius, kurie rodo, kaip tirpsta globos namuose augančių vaikų gretos: „Prieš pusantrų metų vaikų globos namuose „Nykštukas“ augo 65 globotiniai, o šiai dienai yra likę 35 vaikai.

Jis tikisi, kad nuo ateinančių metų sausio 1-osios globos namuose gyvens ne daugiau kaip 30 globotinių.

Kaip būsimai pertvarkai pasiruošusi Radviliškio rajono savivaldybė, juk iki lemtingos sausio 1-osios liko vos keletas savaičių?

Globos centro ir bendruomeninių šeimos namų vaidmuo

Globos centre dirba du tarnybos atestuoti darbuotojai, 5 globos koordinatoriai, 2 psichologai, yra vaikų dienos centras, kurį lanko globojami vaikai.

Globos centras organizuoja pagrindinius mokymus visiems, norintiems tapti globėjais.

Mokymai trunka 7 savaites ir dar dvi savaites rengiamos išvados apie šeimų pasirengimą.

„Globėjai žino, kad susidūrę su sunkumais visada gali kreiptis į savo globos koordinatorių.

Jei žmogus prašo ir kreipiasi, vadinasi, jis yra tikrai geras globėjas ir jam nuoširdžiai rūpi tas problemas įveikti ir išspręsti.

Visada stengiamės skatinti drąsiai kreiptis, nes globos centro tikslas ir yra padėti šeimoms, jas pastiprinti, palaikyti, pamotyvuoti, išklausyti, patarti, padėti atrasti sprendimus ir įveikti problemas“, - sako direktorė R. P.

Pagalbos gali sulaukti ne tik svetimus vaikus globojančios šeimos, bet ir savo vaikus auginantys tėvai.

Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre yra įsikūrę Radviliškio rajono bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose teikiamos kompleksinės paslaugos šeimoms.

Smurtinio elgesio asmenų šeimos nariams teikiama psichosocialinė pagalba, padedama ugdyti šeimos įgūdžius, organizuojami pozityvios tėvystės mokymui, o kol tėvai dalyvauja mokymuose, jų 3-6 metų vaikai yra nemokamai prižiūrimi.

Globėjų rengimas ir parama

Pasak direktorės R. P. Vilimaitės, globėjai dažnai baiminasi, ar jiems pavyks svetimus vaikus mylėti kaip savo, ar užteks kantrybės, ar gebės susitvarkyti su kylančiais sunkumais.

„Mūsų rengiamų mokymų tikslas ir yra ne tik supažindinti su tuo, kas gali laukti ar su kuo gali tekti susidurti, bet ir leisti šeimoms pasimatuoti globėjų ir įtėvių vaidmenis, pasitikrinti save, kad jie galėtų priimti tvirtus sprendimus ir visas baimes ar abejones nuvyti į šalį.

Žmogus visada bijo, kol dar kažko nėra patyręs ar išbandęs.

Ir tai yra natūralu.

Kai vaikai apsigyvena šeimose, adaptuojasi, pripranta, pasijunta saugūs ir pradeda pasitikėti globėjais.

Akivaizdu, jog gyventojai vis palankiau žiūri į globėjus ir jų sunkų darbą, todėl rajone auga globėjų skaičius.

P. Vilimaitės žodžiais, šiuo metu Radviliškio rajone iš viso yra 108 globėjai, iš jų vaikus globoja 53 artimieji giminaičiai.

Šeimose globojama 170 vaikų.

Laikinojoje globoje yra 34 vaikai, nuolatinėje - 136 vaikai.

Radviliškio rajono savivaldybė labai skatina ir padeda globėjams bei šeimynoms įsikurti.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjo D. Kurį laiką Radviliškio rajonas buvo likęs be budinčių globotojų, nes anksčiau šį darbą atlikusios moterys šiemet įsteigė šeimynas ir tapo nuolatinėmis globėjomis.

Teko skubiai ieškoti naujų budinčių globotojų, nes nuo kitų metų sausio 1-osios be jų išsiversti bus neįmanoma.

„Nesvarbu, koks motyvas paskatina tapti globėjais - nori save realizuoti, myli vaikus, turi tam galimybes ir nori tuo, ką sukūrė, pasidalinti, neturi savo vaikučių, bet nori auginti kitus kaip savo - ar vedini kitų tikslų, žmonės atlieka kilnią ir prasmingą misiją.

Laikinasis vaiko svečiavimas ir jo reikšmė raidai

Ekspertės patarimai norintiems pakviesti globos namuose gyvenantį vaiką laikinai svečiuotis pas save.

Nuolatiniai trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, per šventes ar atostogas, globos įstaigoje augančiam vaikui yra neįkainojami.

Tai vadinama laikinu vaiko svečiavimusi.

Vaiko teisių gynėjai sako, kad per artimą ryšį atsiveria naujos vaiko psichikos ir raidos galimybės, išsiskiria laimės hormonas.

Tokia draugystė jauną žmogų išmoko pasitikėti kitais ir pačiu savimi, gydo nutrūkusių ryšių su tėvais ir artimaisiais žaizdas.

Neretai baiminamasi, kad trumpalaikiai susitikimai vaikui sukels nepagrįstų lūkesčių, bet taip nėra.

Bendrystei atsakingai paruošiamos abi pusės, tarp jų sudaroma tarsi savotiška sutartis ir vietos neaiškumams nepaliekama.

Žmogus, kuris pakvies į savo namus, pakvies santykiui ir gali tapti pačiu svarbiausiu vaiku“, - sako Ilma Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Globos ir įvaikinimo ekspertė Rugilė Ladauskienė atkreipia dėmesį, kad pakviesti laikinai svečiuotis galima ne jaunesnį nei septynerių metų amžiaus vaiką.

1200 globos namuose dabar augančiųjų vaikų yra vyresni nei dvylikos, tai, greičiausiai, jūsų svečias galėtų būti ūgtelėjęs vaikas arba jaunuolis.

Vyresniems vaikams kaip ir mažiesiems, itin svarbus artimas žmogaus ryšys, jis ne tik padeda išgyventi emociškai sudėtingą laikotarpį iki pilnametystės, bet dažnai tęsiasi ir uždarius globos įstaigos duris.

„Per ryšį su kitais tampame tokiais žmonėmis, kokie esame, nes atspindime juos kaip veidrodžiai.

Ir tai, ką iš globos namų atvykęs pas asmenį ar į šeimą vaikas gauna, išlieka jo gyvenimo dalimi - bendrystė suformuoja emocinį ryšį, atskleidžia realų socialinį gyvenimą“, - kalba R. Ladauskienė.

Globos namų atstovas pakvietusiam draugystei asmeniui pateikia informaciją apie vaiko ar jaunuolio poreikius, įpročius, mitybą, režimą, taip pat ir neliečiamas temas ar bet kokius kitus vidinį skausmą keliančius dalykus.

O asmuo arba šeima į šią veiklą gali įsitraukti tik priėmusi labai aiškų atsakingą sprendimą dėl bendravimo formos - svečiavimosi ir, žinodami, kad šiai dienai dar nėra pasirengęs/usi arba iš viso neturi ketinimų dėl globos.

„Jeigu jūs tikite, kad svarbiausia gyvenime yra žmogaus ryšys su žmogumi ar žmogaus pagalba žmogui, tačiau nesate apsisprendę dėl nuolatinės vaiko globos arba šiuo metu aplinkybės jums neleidžia žengti tokio žingsnio, laikinasis svečiavimasis, suaugusio ir vaiko, jaunuolio draugystė yra nuostabi forma įgyvendinti savo misiją“, - teigia R. Ladauskienė.

Ekspertė paaiškina, kad svečiavimasis yra kaip savanorystė: „Kartu dėliojame kontraktą, pavyzdžiui: mes susitiksime kartą per mėnesį metus laiko, mano gyvenimo vieta po metų gali pasikeisti, todėl galiu dabar pažadėti, kad ateinu į tavo gyvenimą metams.

Susitikimų dažnumą ir numatomą draugystės trukmę įvardyti būtina.

Sutariame, ką mes kartu veiksime: pasiimsiu tave namo ar pasiimsiu į gamtą, bendrausime tik gyvai ar ir per ryšio priemones.

Išsiaiškiname, kad mūsų tikslas yra draugystė ir pasitariame, kaip leisime laiką: kokie mano pomėgiai, ko galiu išmokyti, kas tave domina.

Suaugusiojo užduotis yra kuo aiškiau prisistatyti vaikui.

Jam reikia aiškumo ir plano, tik taip vaikas jausis saugus“.

Globos ekspertė sako, kad ryšio mezgimas yra buvimas su vaiku: „Tai - individualus laikas, bendras laikas su artimaisiais, pokalbiai, žaidimai, diskusijos, atsakomybės, ribos, pagarba, pagalba.

Todėl labai svarbu, jog suaugęs asmuo, jaunas ar vyresnis, vienas, pora ar šeima įsivertintų galimybes skirti savo laiką vaikui.

Laikinas svečiavimas nėra vienkartinė pramoga įspūdžių parke“.

Pagrindinė taisyklė: laikytis susitarimų

Taisyklė laikytis susitarimų yra viena pagrindinių auginant vaikus ir mezgant santykį per svečiavimąsi: jokiu būdu negalima žadėti, ko ištesėti negalėsite.

Jeigu jaunąjį svečią pakvietėte į savo namus ir sutarėte susitikti kartą per mėnesį bei šventes, tą ir turite padaryti.

„Jeigu ryšys nutrūks ir nepaaiškinsite kodėl, galite sukelti vaikui emocinę traumą.

Vaikas gali kaltę prisiimti sau, manyti, kad neatitiko jūsų lūkesčių ar buvo blogas ir dėl to jį metėte.

Vaikai linkę kaltinti save.

Netekusieji tėvų globos yra patyrę daugybines emocines traumas.

Žmonėms yra nelengva atsisveikinti, tačiau jeigu turėsite susitarimą, atsisveikinsite iš lėto, fiziškai nebesusitikdami atsiųsite žinutę ar laišką, atsisveikinimas bus daug lengvesnis emociškai“, - akcentuoja R. Ladauskienė.

Ekspertė sako, kad globos ir įvaikinimo tema globos namuose labai atvira, net mažiausieji žino, kokio amžiaus gali būti įvaikinti ir pageidaujami globėjų.

Dirbantiems su vaikais tenka nugirsti tarpusavio pokalbius, kai pasiekusiam tam tikrą amžiaus tarpsnį, draugai paaiškina, kad „tu jau per didelis, tavęs niekas nebeims“.

Anot R. Ladauskienės, kiekviename asmenyje neretai jie mato galimą globėją, draugą: „Šito nežinodami, mes rizikuojame vaiką sutrikdyti neatsargiu žodžiu ar neapgalvotu poelgiu.

Net jeigu nepasakys garsiai, bet tikrai išgyvens“.

Svečiavimosi peraugimas į globą ir ilgalaikius ryšius

Svečiavimas kartais perauga į globą.

R.Ladauskienė patvirtina, kad atvejų, kai draugystė perauga į tvirtą ilgalaikį ryšį, pasitaiko, bet jie nėra dažni ir nėra savaime svečiavimosi tikslas.

„Gali būti taip, kad ryšys užsimezgė ir jūsų gyvenime atsiras vietos dar vienam žmogui.

Jeigu santykis užaugs - puiku.

Čia labai natūralus procesas.

Ir tikrai yra tokių atvejų, kai užsimezgęs ryšys motyvuoja žmogų kardinaliai keisti savo gyvenimo planus, būdą, stilių, būstą vien tik dėl to, kad galėtų pakviesti tą jauną žmogų į savo namus“, - kalba R. Ladauskienė.

Pašnekovė teigia, kad puikiais globėjais tampa ir brandūs jauni žmonės, kurių pažinties pradžia su globos įstaigoje gyvenančiu vaiku prasidėjo nuo savanorystės, dalijantis laisvalaikiu, pomėgiais.

Rugilė prisimena neseną atvejį, kai globos namuose savanoriavęs 26 metų vilnietis atrado kelią į gana didelių emocinių sunkumų turinčio penkiolikmečio širdį.

Paaugliui buvo ypač sunku prisitaikyti globos namuose, tad jam reikėjo nuolatinės pagalbos, per kurią buvo atkurtas jo saugumas, pasitikėjimas.

Užmegztas santykis su nedaug vyresniu savanoriu, baigėsi sėkminga globa - globėjas užaugino jaunuolį kaip vyresnį brolį“.

Liudo istorija: nuo globos namų iki savarankiško gyvenimo

O globos namuose užaugęs, dabar dvidešimtmetis Liudas, dalijasi prisiminimais apie savo savaitgalio išvykas į Kauną.

Į svečius veždavosi saksofoną, jautėsi ypatingu.

Liudas gyvenimą sieja su muziko profesija.

Nors šiuo metu dirba, studijų planų neatsisakė.

Nuo vaikystės jis grojo saksofonu, muzikuoti pradėjo būdamas vos septynerių.

Liudas pasakoja, kad gražią jo vaikystę pakeitė skaudi nelaimė - avarijoje žuvo tėveliai, o artimųjų, galinčių pasirūpinti tada vienuolikmečiu, neatsirado.

Iki pilnametystės augti jam teko globos namuose netoli Kauno.

Jaunas vyras atviras: blogai nebuvo, jautėsi mylimas auklėtojų, gerai mokėsi ir dar grojo gimnazijos renginiuose, todėl buvo mėgstamas pedagogų ir bendraklasių.

Pažintis su paauglių grupei mokymus vedusia socialine darbuotoja, Liudo gyvenimą keitė dar kartą.

Su grupelės vadove jis iš karto rado bendrą kalbą, vėliau pradėjo pas ją svečiuotis savaitgaliais, per šventes ir bendrauja iki šiol.

„Iš pradžių tą draugystę priėmiau labiau kaip pramogą.

Labai laukdavau išvykos į Kauną ir nors viešėdamas ten negrojau, kartu tempdavausi instrumentą, buvau įsitikinęs, kad šauniau atrodau.

Dažnai keliavau vienas, auklėtoja palydėdavo iki autobuso, o globėja stotyje sutikdavo.

Pamenu, mėgau įsivaizduoti, kad visi keleiviai į mane žiūri, net pavydi, nes žino, jog manęs laukia Kaune namuose paruošta staigmena.

Tikrąją šio ryšio vertę supratau tik palikęs globos namus.

Dabar aš turiu žmogų, į kurį galiu remtis besąlygiškai.

Gyvenimas būtų kitoks, jeigu nepažinočiau šios moters, nebūtų šeimos švenčių kartu ar visada man atvirų jos namų durų“, - asmenine patirtimi dalijasi Liudas.

Tyrimai apie vaikų raidą globos įstaigose

Tyrimas buvo atliktas 2009 metų gruodžio - 2010 metų kovo mėnesiais Kauno vaikų raidos klinikoje „Lopšelis“ kūdikių namų skyriaus trijose grupėse.

Pirmosios dalies tyrime dalyvavo 38 vaikai: 21 berniukas (55,3 proc.) ir 17 mergaičių (44,7 proc.).

Tiriamųjų amžius buvo nuo 6 iki 45 mėnesių.

Antroje dalyje atlikus gautų duomenų analizę, buvo atrinkta 10 vaikų: 6 berniukai (60 proc.) ir 4 mergaitės (40 proc.), kurių smulkiosios motorikos raida buvo sulėtėjusi arba atsilikusi labiau negu savarankiškumo raida.

Šiems vaikams kūdikių globos namuose buvo taikyta ergoterapija.

Tiriamųjų amžius buvo nuo 11 iki 29 mėnesių.

Rezultatai.

Vertinant smulkiąją motoriką, apskaičiavome, jog 22 vaikai (57,9 proc.) buvo normalios raidos, 13 vaikų (34,2 proc.) nustatėme raidos sulėtėjimą, o 3 vaikams (7,9 proc.) - raidos atsilikimą.

Vertinant vaikų, augančių kūdikių globos namuose, savarankiškumą, nustatėme, jog 25 vaikai (65,8 proc.) buvo normalios raidos, 12 vaikų (31,6 proc.) nustatėme raidos sulėtėjimą, o 1 vaikui (2,6 proc.) - raidos atsilikimą.

Tiek vaiko savarankiškumas, tiek smulkioji motorika priklauso nuo vaiko amžiaus (kinta vaikui augant).

Norint įvertinti pasikeitusių gyvenimo sąlygų įtaką vaiko vystymuisi nepriklausomai nuo amžiaus, sukūrėme naują požymį - kurią dalį savo gyvenimo (procentais) vaikai gyvena kūdikių globos namuose.

Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo ilgiau vaikas gyvena kūdikių globos namuose, tuo jo savarankiškumas ir smulkioji motorika silpnėja.

Išanalizavus sensorinės integracijos sutrikimų vertinimo anketos rezultatus, buvo suskaičiuotas suminis 9 sričių balas.

Jis kito nuo 55 iki 95 balų, suminio balo vidurkis 76,2 balai.

Sensorinės integracijos sutrikimų įverčio (suminio balo) ir laiko, kurį vaikai praleido kūdikių globos namuose koreliacijos koeficientas r=0,35, p=0,08.

Taigi su 90 proc. patikimumu galima tvirtinti, kuo ilgiau vaikas gyveno kūdikių globos namuose, tuo sensorinės integracijos sutrikimai yra ryškesni.

Buvo skaičiuojamas ergoterapijos efektyvumas vaikams, augantiems kūdikių globos namuose, kuriems buvo taikyta ergoterapija.

Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo ilgiau vaikas gyveno kūdikių globos namuose, tuo ergoterpijos poveikis buvo mažesnis: koreliacijos koeficientas r=-0,46, p=0,19 (statistiškai reikšmingo rezultato negavome matomai dėl mažos tyrimo imties).

Kontroliuojant pagal amžių, dalinis koreliacijos koeficientas r=-0,59, p=0,097.

Taigi su 90 proc.

Išvados.

1. Didelei daliai kūdikių (20 (42,1 proc.)), augančių globos namuose, sutrinka smulkiosios motorikos funkcijų raida: 13 vaikų (34,2 proc.) nustatytas smulkiosios motorikos raidos sulėtėjimas, 3 vaikams (7,9 proc.) - raidos atsilikimas.

2. Kūdikiams, augantiems globos namuose, sutrinka savarankiškumo įgūdžių raida.

Nustatyta, jog 12 vaikų (31,6 proc.) būdingas savarankiškumo įgūdžių raidos sulėtėjimas, o 1 vaikui (2,6 proc.) - raidos atsilikimas.

3. Kūdikiai, augantys globos namuose, turi sensorinės integracijos sutrikimų.

Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 9 (35 proc.) respondentai turi nežymių sensorinės integracijos sutrikimų, 10 (38 proc.) tiriamųjų pasižymi vidutinio lygio sensorinės integracijos sutrikimais, o 1 (4 proc.) respondentui sensorinės integracijos sutrikimai yra žymūs.

Socializacijos procesai globos institucijose

Šiame straipsnyje nagrinėjami globos institucijose augančių vaikų socializacijos ypatumai.

Straipsnio tikslas - atskleisti globos namų vaikų socialinių įgūdžių raiškos ypatumus.

Daugiausia dėmesio skiriama šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui.

1. Bendrieji socializacijos pagrindai

1.1. Socializacijos samprata ir esmė

Socializacija yra procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingas sėkmingam funkcionavimui visuomenėje.

Tai nuolatinis procesas, trunkantis visą žmogaus gyvenimą, tačiau vaikystėje jis yra ypač svarbus.

Pozityvioji socializacija - tai procesas, kurio metu asmuo įgyja teigiamų socialinių įgūdžių ir vertybių, leidžiančių jam sėkmingai integruotis į visuomenę ir kurti harmoningus santykius su kitais žmonėmis.

1.2. Adaptacija ir interiorizacija, organizuota ir neorganizuota socializacija

Socializacija apima adaptaciją (prisitaikymą prie aplinkos) ir interiorizaciją (vidinių vertybių ir normų perėmimą).

Socializacija gali būti organizuota (pvz., ugdymas mokykloje) arba neorganizuota (pvz., bendravimas su draugais).

2. Socializacijos esmė vaikystėje

2.1. Socialinis statusas ir vaidmuo

Vaikystėje socializacija yra ypač svarbi, nes vaikas mokosi socialinių vaidmenų ir statusų, kurie vėliau turės įtakos jo gyvenimui.

Socialinis statusas - tai individo padėtis socialinėje sistemoje, o socialinis vaidmuo - tai elgesio modelis, kurio tikimasi iš individo, užimančio tam tikrą statusą.

2.2. Vaiko kaip asmenybės socializacija

Socializacijos procese vaikas tampa asmenybe, įgyjančia individualias savybes, vertybes ir įsitikinimus.

3. Socializacijos procesų vaikystėje specifika

Vaikystėje socializacija vyksta keliais etapais, kurių kiekvienas pasižymi savita specifika.

Kiekviename etape vaikas susiduria su skirtingais socialiniais iššūkiais ir mokosi skirtingų įgūdžių.

• Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.): Šiuo laikotarpiu vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių, tokių kaip bendravimas, bendradarbiavimas ir emocijų reguliavimas.
• Ikimokyklinė vaikystė (3-7 m.): Vaikas plečia savo socialinį ratą, mokosi žaisti su kitais vaikais ir laikytis taisyklių.
• Jaunesnioji mokyklinė vaikystė (7-12 m.): Vaikas įgyja naujų žinių ir įgūdžių mokykloje, mokosi bendrauti su bendraamžiais ir autoritetais.
• Paauglystė (13-18 m.): Paauglys ieško savo tapatybės, eksperimentuoja su skirtingais vaidmenimis ir bando suprasti savo vietą pasaulyje.

4. Vaikų socializacijos ypatumai globos institucijoje

Globos institucijose augančių vaikų socializacija skiriasi nuo vaikų, augančių šeimose, socializacijos.

Globos namų auklėtiniai dažnai patiria emocinį nepriežiūrą, nepastovumą ir socialinės sąveikos trūkumą, o tai gali neigiamai paveikti jų socialinių įgūdžių raidą.

• Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.): Ankstyvoje vaikystėje globos namų vaikai gali patirti sunkumų formuojant saugų prieraišumą su globėjais. Dėl personalo kaitos ir individualaus dėmesio trūkumo vaikai gali jaustis nesaugūs ir nesugebėti pasitikėti kitais.
• Ikimokyklinė vaikystė (3-7 m.): Ikimokykliniame amžiuje globos namų vaikai gali patirti sunkumų bendraujant su bendraamžiais. Dėl ribotos socialinės patirties jie gali nežinoti, kaip užmegzti draugystę, spręsti konfliktus ir dalintis žaislais.
• Jaunesnioji mokyklinė vaikystė (7-12 m.): Jaunesniame mokykliniame amžiuje globos namų vaikai gali patirti sunkumų mokykloje.

4.4. Socialinių įgūdžių ugdymas globos namuose

Siekiant pagerinti globos namuose augančių vaikų socializaciją, svarbu ugdyti jų socialinius įgūdžius.

Socialinių įgūdžių ugdymas gali apimti:

• Bendravimo įgūdžių ugdymą: Mokyti vaikus efektyviai bendrauti, išreikšti savo jausmus ir klausytis kitų.
• Bendradarbiavimo įgūdžių ugdymą: Mokyti vaikus dirbti komandoje, dalintis atsakomybe ir spręsti konfliktus.
• Emocijų reguliavimo įgūdžių ugdymą: Mokyti vaikus atpažinti ir valdyti savo emocijas, įveikti stresą ir nerimą.
• Socialinių problemų sprendimo įgūdžių ugdymą: Mokyti vaikus spręsti socialines problemas, rasti kompromisus ir priimti atsakingus sprendimus.

Tyrimo rezultatai apie socialinius įgūdžius

Atliktas tyrimas parodė, kad globos namų vaikų socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių.

Tyrimas atskleidė globos namų vaikų bendravimo (percepcinių, komunikacinių, interakcinių), veiklos ir bendradarbiavimo (veiklos planavimo, veiklos organizavimo bei vertinimo, dalyvavimo grupės veikloje) įgūdžių ypatumus.

Taip pat išryškinami tie įgūdžiai, kurių daugiausia stokoja tiriamieji.

Faktorinė analizė patvirtino skirtų bendravimo, veiklos ir bendradarbiavimo įgūdžių reikšmingumą.

Tyrimas buvo organizuotas 2008 m. rugsėjo-spalio mėn. ir jame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų.

Globos institucijose augančių vaikų socializacija yra sudėtingas procesas, kurį veikia įvairūs veiksniai.

Šiame straipsnyje analizuojami globos institucijose augančių vaikų socializacijos ypatumai, išskiriant pagrindinius socialinius įgūdžius ir atskleidžiant jų svarbą sėkmingai vaiko integracijai į visuomenę.

Straipsnio tikslas - atskleisti globos namų vaikų socialinių įgūdžių raiškos ypatumus, daugiausia dėmesio skiriant percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams.

Straipsnyje pateikiamas pasirinktų socialinių įgūdžių (bendravimo, veiklos ir bendradarbiavimo) teorinis pagrindimas.

Taip pat išryškinami tie įgūdžiai, kurių daugiausia stokoja tiriamieji.

tags: #globos #namuose #auganciu #vaiku #raida

• Kaip nupiešti drakoną žingsnis po žingsnio
• Kaip pasirinkti šampūną nuo pleiskanų
• saugumo užtikrinimas namuose
• Kaip nustatyti vaisingas dienas: svarbiausi aspektai
• Kaip patekti i darzeli rugsėjo 1-aja