Globos namų plėtra Lietuvoje ir jų reikšmė
Savivaldybės privalo remtis duomenimis, nes jos teikia paslaugas gyventojams, o jų sprendimai daro tiesioginę įtaką gyventojų gyvenimo kokybei, teigia Valstybės duomenų agentūra (VDA).
Viena iš svarbiausių mūsų veiklos krypčių - senjorų globos namai, esantys Taikos pr. 112.
VšĮ „Gerovės šaltinis“ - patikima ir atsidavusi senjorų priežiūros ir sveikatos paslaugų įmonė, siekianti suteikti aukščiausios kokybės priežiūrą ir paramą senyvo amžiaus žmonėms. Mūsų misija - užtikrinti orų, saugų ir kokybišką gyvenimą vyresnio amžiaus asmenims, padedant jiems išlaikyti savarankiškumą, bendrystę ir gyvenimo džiaugsmą.
Nugriovus esamą pastatą, Senasalio kaime iškils vieno aukšto, daugiau nei 2,2 tūkst. kvadratinių metro pastatas beveik 1 hektaro sklype, pritaikytas 40 senyvo amžiaus gyventojų ilgalaikei globai.
Pastate bus įrengti 32 vienviečiai ir keturi dviviečiai kambariai su atskirais sanitariniais mazgais, bendrosios erdvės, valgymo ir universalios salės, kineziterapijos bei masažo patalpos, gydytojo, procedūrinis ir psichologo kabinetai.
Siekiant palaikyti gerą psichologinę ir socialinę būklę, bus įrengta koplytėlė, susitikimų erdvės. Be to, planuojama laisvalaikio salė, kur vyks užimtumo specialisto organizuojama veikla, bus rengiamos bendros gyventojų šventės, koncertai ir parodos, teigiama pranešime.
„Mums svarbu, kad socialinė globa būtų ne tik paslauga, bet ir gyvenimo kokybę kurianti aplinka. Šiuo projektu siekiame sudaryti sąlygas senjorams gyventi saugiai, oriai ir kiek įmanoma savarankiškiau, neatskiriant jų nuo bendruomenės ir pažįstamos aplinkos“, - pranešime sakė Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.
Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Preliminari projekto vertė siekia daugiau nei 3,71 mln. eurų. Globos namus planuojama baigti statyti 2028 metų pabaigoje.
Šiaulių miesto savivaldybės globos namų rėmėjai:
- Asociacija „Vykinto Rotary Klubas”
- Labdaros ir paramos fondas „Laisvės vartai”
- Živilė Šimkutė. Verslininkė. Londonas.
- UAB „Senojo bokšto” klinika
- UAB „CITMA”
- Maisto bankas. Šiaulių skyrius
- UAB Šiaulių implantologijos centras
Šiaulių miesto savivaldybės globos namų socialiniai partneriai:
- Šiaulių Policijos Bendruomenės Pareigūnai
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Lietuvos Raudonasis Kryžius - Šiaulių skyrius
- Šiaulių maltiečiai
- VŠĮ „Šiauliai plius“
- Asociacija „Menų šaltinis”
- Vilniaus universiteto Šiaulių akademija
Prasidėjus vaikų globos sistemos pertvarkai Šiauliuose iš pradžių didelių pokyčių nereikėjo. Maždaug prieš 10 metų K. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė pasakojo, kad nuo šių metų sausio 1 dienos visi vaikai privalėjo gyventi bendruomeniniuose šeimos namuose. „Bet pas mus ir taip gyveno kotedžuose po 8 vaikus su vienu vadovu, socialiniu darbuotoju. Jų daug pertvarkyti nereikėjo. Tačiau Aušros alėjoje įrengus bendruomeninius šeimos namus, dalį vaikų iškėlėme ten. Čia vaikai gyvena iki 18 ar 21 metų, jei mokosi. Siekis - kad jie būtų paruošti gyventi savarankiškai.
Kadangi dveji bendruomeniniai (dabar šeiminiai) šeimos namai atsidarė gegužės mėnesį, vedėja apžvelgė jų patirtį. Čia iš K. Korsako gatvės buvo perkelti labiau padūkę vaikai: apgyvendinti po 6 vaikus vienuose namuose. Jiems vis norėjosi bėgti į parką. Socialinės darbuotojos iš pradžių eidavo kartu, bet paaugliams to visai nesinorėjo. Tuomet su jais kalbėjosi, kvietėsi pareigūnus, Probacijos tarnybos atstovus, aiškino, kokios pasekmės gali laukti už tam tikrus pažeidimus. Tvarkos pažeidimų būna, bet susitvarko.
Vaikų globos institucijoje šiuo metu gyvena apie 30 vaikų. Nors pertvarkos tikslas yra, kad kuo daugiau vaikų gyventų šeimose, vedėja pastebi, kad yra vaikų, kurie šeimose nepritampa. Ypač tai aktualu paaugliams, kurių elgesys kelia daug problemų ir jų globoti niekas nenori.
Dėl iškilusių priežasčių paėmus vaiką iš šeimos, pirmiausia jam globoti ieškoma artimų žmonių, giminaičių. Jei tokių neatsiranda, tuomet vaikas vežamas pas budinčius globotojus. R. Pilypienė vardija, kad Šiauliuose veikia 5 šeimynos. Šiauliuose yra apie 150 nuolatinių globėjų, kurie šiuo metu rūpinasi 148 tėvų globos netekusiais vaikais. Globėjų šeimoje negali augti daugiau nei 5 vaikai, įskaitant ir jų pačių vaikus.
Ištuštėjus vaikų globos namams, ten įsikūrė kitos tarnybos. Kai budintiems globotojams atveža vaikus, kol atliekamos teisinės procedūros, Šeimos centras organizuoja susitikimus su tėvais, veža pas psichologus, tarpininkauja dėl nuvežimo į gydymo įstaigą. Paėmus iš šeimos kūdikį ir atvežus pas budintį globotoją, jis nežino net mažylio sveikatos būklės. Reikia neatidėliotinų sprendimų. Šeimos centre veikia dienos centras, kurį lanko vaikai su socialinio pedagogo ar atvejo vadybininko rekomendacija, iš socialinių įgūdžių stokojančių šeimų. Jei vaikas dienos centre būna ilgiau nei 4 valandas, jam duoda ir pavakarius.
2019-ųjų pabaigoje vaikų globos namus „Šaltinis“, kuriuose gyveno vaikai, turintys psichinę arba intelekto negalią, iš valstybės perėmė Savivaldybė ir įsteigė kompleksinių paslaugų namus „Alka“.
Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą, Šiauliuose buvo pastatyti 4 atskiri namai, juose įrengti 3 grupinio gyvenimo namai ir vieni bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose teikiama ilgalaikė globa vaikams. Sunkią negalią turintys ir slaugomi vaikai iškelti į Slaugos padalinį Vilniaus gatvėje 303, buvusiuose Šiaulių kūdikių namuose.
„Kiek įmanoma, bandome. Tai yra labai brangu, nes prie vieno žmogaus yra pririštas vienas darbuotojas. Buvusiuose kūdikių namuose dabar slaugomas visišką negalią turintis 31 vaikas (suaugę irgi ten lieka), kuris niekuomet nepaliks šių namų. Čia taip pat įrengtas mamos ir vaiko kambarys, kuriame prireikus galės įsikurti neįgali mama, susilaukusi kūdikio. Čia taip pat veikia dienos užimtumo centras, į kurį atvažiuoja asmenys iš grupinio gyvenimo namų ir vykdo įvairias veiklas, bei socialinės dirbtuvės. Tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, teikiamos atokvėpio paslaugos.
Kompleksinių paslaugų namų „Alka“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Punzienė aprodė dar dažais kvepiančias patalpas. Atnaujintos grupės, baldai, pastatytos funkcinės lovos neįgaliems vaikams, įrengti liftai. Tiesa, kieme neliko vaikų žaidimų aikštelių. Neįgalieji, kurie su pagalba gali gyventi savarankiškai, iškelti į tris „Alkos“ grupinius gyvenimo namus, o vaikai - į bendruomeninius šeimos namus. Iš viso čia įsikūrę 23 gyventojai.
Kadangi projektas buvo vykdomas kartu su Ventos socialinės globos namais (Akmenės rajone), pertvarkos procese į grupinio gyvenimo namus Šiauliuose turi pervažiuoti globojami žmonės iš Ventos. Grupinio gyvenimo namai skirti darbingo amžiaus žmonėms, turintiems psichikos negalią. Čia taip pat apsigyvena žmonės, kurie ilgą laiką gyveno su artimaisiais ir lankė dienos centrą „Goda“.
R. Kai aplankėme bendruomeninius šeimos namus Gegužių gatvėje, vaikai buvo pamokose. Socialinė darbuotoja Sanjana Šedovikienė aprodė kambarius, kuriuose po vieną arba po du gyvena 7 vaikai, turintys raidos, intelekto, emocinio elgesio sutrikimų. Vieno aukšto pastato viduryje - virtuvė ir bendra erdvė. Socialinė darbuotoja dirba kartu su padėjėja. Jos su vaikais perka produktus, gamina maistą. „Čia nepalyginamai geresnės sąlygos. Daugiau su vaikais išeiname, keliaujame, vaikai gyvena socialinėje aplinkoje, todėl jaučiasi geriau. Namų aplinka daug ką duoda“, - sako S.
Savarankiško gyvenimo namai buvo įkurti apie 2012 metus prie Rėkyvos ežero už ES lėšas. R. Pilypienė tikino, kad vietų globos namuose labai trūksta, senyvo amžiaus asmenims, žmonėms su sunkia negalia patekti į globos namus eilė yra dveji metai. Tokie žmonės negali gyventi vieni, jiems reikia pagalbos, todėl nustatoma ilgalaikė institucinė globa globos namuose. Savarankiško gyvenimo namuose gyvena žmonės, kurie neturi kur gyventi, tačiau su daline pagalba gali gyventi savarankiškai.
Kelionė į Pabradės vaikų globos namus
Pastaruoju metu šalyje ypač sparčiai statomi privatūs globos namai, kuriuose už senyvo amžiaus ar neįgalių žmonių slaugą didžiąją dalį lėšų skiria valstybė, taip sumažindama laukiančiųjų eiles.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
