Pastaruoju metu dažnai sulaukiama klausimų dėl globos ir turto administravimo, ypač kai notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu dėl abejonių dėl jo veiksnumo. Ką daryti tokiais atvejais? Kaip pasirūpinti neveiksniu pripažinto asmens finansais, pensija ir socialinėmis išmokomis? Šiame straipsnyje atsakysime į šiuos klausimus, aptarsime teisinį reglamentavimą ir pateiksime praktinių patarimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 2.5 straipsnis apibrėžia veiksnumą kaip fizinio asmens galimybę savarankiškai įgyti, įgyvendinti savo teises, prisiimti pareigas ir atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, gali būti taikomi neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutai. LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Svarbu pabrėžti, kad asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo tokiu visose srityse. Teismas sprendime nurodo konkretų sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.
Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas nustatomi teismo civilinio proceso tvarka. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai:
Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą.
Pagal teisės aktus, neveiksnaus asmens turtui valdyti ir tvarkyti gali būti skiriamas turto administratorius. Juo gali būti paskiriamas oficialus globėjas (globos institucija) arba kitas asmuo. Vadinasi, nebūtinai globėjas ir turto administratorius yra vienas ir tas pats asmuo. Skirtumas vienas - jeigu turto administratoriumi paskiriamas sergančiojo šeimos narys, jam atlyginimas nenustatomas. Paprastai turto administratorių paskiria teismas, skirdamas neveiksnaus asmens globėją. Teismų praktika rodo, kad daugeliu atvejų globėjas paskiriamas ir turto administratoriumi.
Administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais. Jis turi laikytis LR CK 3.244 straipsnio 2-3 dalyse nustatytų veiklos ribojimų sudarant sandorius. Visi sandoriai, susiję su neveiksnaus asmens nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, taip pat su kitu neveiksnaus asmens turtu, jeigu sudarius sandorį, jo turtas sumažėtų ar kitais būtų suvaržytos daiktinės teisės į jį, administratorius gali sudaryti tik išankstiniu teismo leidimu.

| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Veiksnumas | Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo. |
| Privalomoji dalis | Neįgalūs vaikai turi teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant testamento. |
| Globėjas | Palikimą neveiksnaus asmens vardu priima globėjas su teismo leidimu. |
| Teismo leidimas | Reikalingas norint priimti ar atsisakyti palikimo neveiksnaus asmens vardu. |
| Terminas | Palikimą reikia priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. |
Kai dėl vienų ar ketų aplinkybių iškyla poreikis disponuoti neveiksnaus žmogaus turtu, paskirtasis turto administratorius kiekvieną kartą turi kreiptis į teismą ir pateikti prašymą leisti jam tai daryti. Išankstinį teismo leidimą privaloma gauti bet kokiems sandoriams, kurių vertė viršija 1500 eurų, taip pat sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto nuoma, perleidimas ar įkeitimas.
Įgaliojimas, išankstinis nurodymas, veiksnumo tam tikroje srityje apribojimas ir neveiksnumo nustatymas - tai teisinės priemonės, galinčios padėti užtikrinti asmens teises, kai jo galimybės priimti su sveikata, turtu ir santykiais susijusius sprendimus pasikeičia dėl progresuojančio demencijos sindromo. Įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, fizinio asmens (įgaliotojo) duodamas kitam fiziniui asmeniui (įgaliotiniui), atstovauti jam, vykdant jo konkrečius su sveikata, finansais, turtu susijusius pavedimus. Asmuo gali duoti įgaliojimą kitam asmeniui tik tuomet, kai sąmoningai suvokia savo sprendimą.
tags: #globa #ir #turto #administravimas