Socialinė Globa ir Rūpyba Lietuvoje: Išsami Apžvalga

Socialinė globa ir rūpyba yra esminės socialinės politikos sritys, skirtos užtikrinti asmenų, negalinčių savarankiškai pasirūpinti savimi, gerovę. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama socialinės globos ir rūpybos samprata, jos formos, teisiniai aspektai ir su tuo susiję iššūkiai.

Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir kitais šaltiniais, siekiant pateikti išsamią analizę. Lietuvoje socialinė globa laikoma specialiąja socialine paslauga.

Socialinės Globos Samprata ir Teisiniai Aspektai

Socialinė globa yra reikšminga socialinės politikos dalis, kuriai skiriama nemažai lėšų (dažniausiai apie 0,5-3 % šalies BVP, iš jų daugiau nei pusė - viešosios lėšos). Socialinės globos sistema, jos sankloda, pagrindiniai įgyvendintojai, jų atsakomybės ir funkcijos, socialinės globos poreikio nustatymas ir paslaugų teikimo būdai reglamentuojami teisės aktais.

Socialinės globos terminas vartojamas slaugoje, sociologijoje, socialiniame darbe, socialinėje politikoje. Slaugos srityje socialinė globa reiškia holistinį požiūrį į žmogaus sveikatą ir jam reikalingą ne tik medicininę, bet ir socialinę pagalbą. Socialinės globos terminas plačiai vartojamas gerovės valstybės tyrimuose pabrėžiant, kad socialinė globa yra tam tikra valstybės, šeimos ir rinkos sąveika, jų santykių tinklas.

Socialinė globa socialinės politikos kontekste reiškia valstybės teikiamą ar garantuojamą pagalbą asmenims ar šeimoms, turinčioms socialinių problemų ir negalinčioms savarankiškai pasirūpinti savo kasdieniu gyvenimu. Socialinė globa gali būti teikiama vaikams, pagyvenusiems asmenims, neįgaliesiems ir kitų socialinių grupių asmenims socialines paslaugas teikiančiose specialiose įstaigose. Socialinė globa apima ir šeimos narių tarpusavio pagalbos teikimą seniems, neįgaliems jos nariams.

Socialinės globos įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas (2006). Socialinei globai specialioje įstaigoje arba asmens namuose teikti įmonei, įstaigai ar šeimynai išduodamos specialios licencijos.Socialinės globos sistemos schema

Dienos socialinė pagalba namuose

Dienos socialinė pagalba namuose - tai kasdienė pagalba senjorams bei suaugusiems asmenims su negalia, užtikrinanti jų savarankiškumą, gyvenimo kokybę ir saugumą namų aplinkoje. Dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose teikiamos tiems, kuriems dėl sveikatos ar kitų priežasčių savarankiškai pasirūpinti savimi ar atlikti kasdienius darbus būtų sunku arba neįmanoma.

Paslaugos gali būti teikiamos nuo 11 iki 40 valandų per savaitę, išimties tvarka paslaugos gali būti teikiamos ir 70 valandų per savaitę. Nuo 11 iki 25 valandų per savaitę - įprasta paslaugų trukmė. Nuo 11 iki 40 valandų per savaitę paslaugos skiriamos asmenims su negalia, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dalyvumo lygio pažyma, išduota Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba pažyma apie nustatytus individualiuosius pagalbos poreikius, išduota Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros).

Mokėjimas už dienos socialinę globą

Kaip skaičiuojamas mokestis už socialines paslaugas? Jeigu asmuo gauna individualios pagalbos išlaidų kompensaciją arba iki 2023 m. gruodžio 31 d. jam buvo paskirta slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija, mokestis už dienos socialinę globą nustatomas atsižvelgiant į šias kompensacijas ir yra:

• 40% šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas I arba II lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
• 60% šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas III arba IV lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

Dienos socialinės globos skyrimo procesas

Proceso eiga pirmiausiai prasideda nuo kreipimosi į savo seniūnijos socialinių paslaugų specialistus, kurie suteiks Jums reikalingą informaciją. Užpildysite prašymą socialinėms paslaugoms gauti (SP-8, SP-1) ir pateiksite reikiamus dokumentus, tai galite padaryti savarankiškai arba su socialinio darbuotojo pagalba. Socialinis darbuotojas atvyks į Jūsų namus, kad įvertintų socialinės globos poreikį pagal jūsų savarankiškumo lygį.

Savivaldybė išnagrinės Jūsų prašymą ir poreikius, o jei sprendimas bus teigiamas, Jums bus paskirta dienos socialinė globa namuose. Paslaugų trukmė nustatoma individualiai vertinant poreikį, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, socialinį ir fizinį savarankiškumą, gyvenimo ir buities sąlygas bei šeimos narių galimybes padėti. Dienos globa gali būti paskirta nuo 11 iki 25 valandų per savaitę, nuo 11 iki 40 valandų per savaitę asmeniui su negalia, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos poreikis).

Išimtiniais atvejais, kai asmeniui, atsižvelgiant į individualius jo poreikius ir savarankiškumą (asmeniui, iš šeimos narių negaunančiam pagalbos ir (ar) priežiūros, vienam gyvenančiam asmeniui ir kitiems asmenims savivaldybės mero nustatytais atvejais), reikia ilgesnės trukmės paslaugos, gali būti skiriama nuo 11 iki 70 valandų per savaitę trukmės paslauga. Gavus Socialinės globos skyrimo komisijos sprendimą dėl dienos socialinės globos asmens namuose paslaugų skyrimo, susieksime su Jumis ir susitarsime dėl susitikimo. Susitikimo metu aptarsime dienos socialinės globos asmens namuose teikimo ir mokėjimo už ją sutarties pasirašymą. Tai įvyks per trumpiausią įmanomą laiką, bet ne ilgiau negu 10 darbo dienų.

Vaiko Globa (Rūpyba): Esminiai Aspektai

Vaiko globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.

Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko. Vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas. Vyresniems negu 14 metų vaikams, steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės.

Lietuvoje rūpybą reglamentuoja Konstitucija (1992), 1961 Hagos konvencija dėl valdžios institucijų teisių ir taikytinos teisės nepilnamečių teisių gynimo srityje (Lietuvoje įsigaliojo 2002), Civilinis (2000, įsigaliojo 2001), Civilinio proceso (2002, įsigaliojo 2003) kodeksai, kiti teisės aktai. Pagal Vyriausybės patvirtintus Vaiko globos organizavimo nuostatus (2002), savivaldybė yra atsakinga už jos teritorijoje likusio be tėvų globos vaiko rūpybą. Vaiko rūpybą savivaldybėje organizuoja ir prižiūri Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pirmenybę teikdama vaiko rūpybai šeimoje arba šeimynoje.

Globos Rūšys

Vaiko globa (rūpyba) gali būti laikinoji ir nuolatinė.

• Vaiko laikinoji globa (rūpyba): Tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu. Vaiko laikinajai rūpybai rūpintoją skiria rajono (miesto) savivaldybės valdyba (meras) savo sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinti Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatai (2007) reglamentuoja Lietuvos teritorijoje likusio be tėvų globos vaiko laikinosios rūpybos skubaus ir planuoto nustatymo, vaiko laikinosios rūpybos tėvų prašymu nustatymo, vykdymo, vietos ir vaiko rūpintojo keitimo ir vaiko laikinosios rūpybos priežiūros tvarką bei vaiko grąžinimą tėvams.
• Vaiko nuolatinė globa (rūpyba): Nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą. Vaiko nuolatinei rūpybai rūpintoją skiria teismas nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą.

Globos Formos

Vaiko globa (rūpyba) gali būti įgyvendinama įvairiomis formomis:

• Globa (rūpyba) šeimoje: Tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) fizinio asmens šeimoje ir globėju (rūpintoju) paskiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai.
• Globa (rūpyba) šeimynoje: Tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja (rūpina) keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
• Globa (rūpyba) globos centre: Tai globos forma, kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra budinčių globotojų ar nuolatinių globotojų šeimoje.
• Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje: Tai atvejis, kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo - socialinės globos įstaiga. Vaikui globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatoma tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.

Globėjas (Rūpintojas): Teisės, Pareigos ir Reikalavimai

Globėjas (rūpintojas) - asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, gebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus. Globėjas yra savo globotinių atstovas ir gina neveiksnių asmenų teises bei teisėtus interesus be specialaus pavedimo. Nustačius rūpybą skiriamas rūpintojas, kuris yra savo globotinio atstovas ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo. Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali savarankiškai sudaryti, padeda jam įgyvendinti kitas jo teises ar vykdyti pareigas, saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo.

Reikalavimai globėjui (rūpintojui)

Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas asmuo:

• ne jaunesnis negu dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis;
• nepripažintas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje;
• nuo kurio nėra atskirtas vaikas;
• kuriam nėra ar nebuvo apribota tėvų valdžia;
• neturintis psichikos ir elgesio sutrikimų ir ar nesergantis kitomis ligomis (kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės ar jos įgaliota institucija).

Rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo esant jo rašytiniam sutikimui.

Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos

• Užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą.
• Rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi.
• Auklėti vaiką.
• Spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis.
• Netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
• Palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais.
• Rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius.
• Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Žingsniai norint tapti globėju (rūpintoju)

1. Sprendimo priėmimas.
2. Informacijos surinkimas, konsultacijos.
3. Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046/a formos gavimo.
4. Dokumentų pateikimas. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra. Pateikiami dokumentai: prašymas; sveikatos pažyma 046/a formos; vyresnio kaip 16 metų asmens sutikimo dėl fizinio asmens arba sutuoktinių tapimo vaiko globėju (-ais) (rūpintoju (-ais)), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju ar šeimynos steigėju forma.
5. Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą.
6. Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai. Tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti (rūpinti) vaiką. Jeigu mokymai artimiausiu metu nevyks jūsų mieste ar rajone, Jums gali būti pasiūlyta juos išklausyti artimiausioje savivaldybėje.
7. Išvados globai (rūpybai) gavimas. Asmeniui, norinčiam globoti (rūpinti) vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai).
8. Laukimas ir sprendimo priėmimas.

Budintis globotojas

Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą, vykdo kitas teises ir pareigas, numatytas Socialinių paslaugų įstatyme.

Budintis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir pagal globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kurioje konkrečiai įvardijama, kiek, kokio amžiaus ir kokių poreikių vaiką (-us) budintis globotojas yra pasirengęs prižiūrėti. Prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras. Vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai bei seserys ir tai suderinta su globos centru. Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tuomet bendras galimas maksimalus vaikų skaičius - 6.

Nuolatinis globotojas

Nuolatinis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį.

Nuolatinis globotojas sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su globos centru ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė. Nuolatinis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai ir seserys arba prižiūrimas vienas ir nepilnamečių tėvų su vaiku (-ais).

Nuolatinio globotojo prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras. Nuolatinio globotojo veikla yra ypatingai svarbi mūsų šalies vyresnio amžiaus, individualių poreikių bei įvairių sunkumų ir patirčių turintiems tėvų globos netekusiems vaikams, kurie dažnu atveju auga globos institucijose, nes fizinių asmenų, pasirengusių globoti šiuos vaikus, labai trūksta. Siekiant, kad visi vaikai gyventų šeimos aplinkoje, nuolatinis globotojas atlieka labai prasmingą ir kilnų darbą, jo veikla yra apmokama, tam, kad jis galėtų nedirbti kito darbo ir visą dėmesį skirti vaikui. Svarbu tai, kad būsimas nuolatinis globotojas turi įgyti specialiųjų žinių ir nuolat jas atnaujinti.

Nuolatinis globotojas savo šeimoje prižiūri:

• Vaikus, turinčius nesėkmingos laikinosios priežiūros, globos ar įvaikinimo patirties.
• Vyresnius nei 10 metų amžiaus vaikus.
• Vaikus, turinčius du ar daugiau brolius, seseris.
• Vaikus, turinčius nepilnametį tėvą ir (ar) motiną.
• Vaikus, turinčius sunkiai išgydomus ir (ar) nepagydomus raidos, psichikos sutrikimus, negalių.
• Vaikus, turinčius funkcionavimo sunkumų (neadaptyvus elgesys, socialinis nusišalinimas, prisitaikymo mokykloje sunkumai ir mokyklos nelankymas, polinkis į savižudybę ir pan.).
• Vaikus, kurie piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis arba turi priklausomybių.

Šeimyna

Šeimyna - teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Šeimyna yra vaikų globėjas (rūpintojas) užtikrinantis šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų teisių ir interesų įgyvendinimą bei apsaugą, teikiantis vaikams socialinę globą, reikiamą pagalbą pagal individualius vaikų poreikius šeimos aplinkoje.

Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje - globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.

Globėjų (rūpintojų) gaunamos išmokos ir atlygis (nuo 2026 m. sausio 1 d.)

Globa ir rūpyba suaugusiems neveiksniems ar ribotai veiksniems asmenims

Globa nustatoma tada, kai žmogus dėl psichinės negalios (psichikos ligos, kitų psichikos sutrikimų) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse. Rūpyba nustatoma tada, kai žmogaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę yra susilpnėję, tačiau visiškai neišnykę. Tokiais atvejais asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikrose srityse.

Svarbu žinoti, kad sprendimą dėl globos ar rūpybos, dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo - visais atvejais priima tik teismas. Į jį gali kreiptis asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, sutuoktinis, tėvai ar pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija ar prokuroras.

Proceso eiga

Norint nustatyti globą ar rūpybą suaugusiam asmeniui, reikia pateikti dokumentus teismui. Rekomenduojama rašant pareiškimą pasikonsultuoti su teisininku, ypač jei situacija sudėtinga. Vienas esminių etapų - teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertizės metu analizuojami medicininiai dokumentai, kalbamasi su pačiu žmogumi ir, jei reikia, jo artimaisiais. Socialinio darbuotojo išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus taip pat yra reikalinga.

Sprendimas dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo įsiteisėja per 30 dienų, jei nėra apskundžiamas. Vėliau teismas sprendžia globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo klausimą. Prieš priimdamas sprendimą, teismas kreipiasi į savivaldybę, kuri įvertina kandidato gyvenimo sąlygas, asmenines savybes ir galimybes globoti, rūpintis.

Globėjo (rūpintojo) pareigos ir teisės

Įstatymai numato, kad globėju ar rūpintoju gali būti tik pilnametis, veiksnus, geros reputacijos ir aukštų moralinių savybių (dorumas, sąžiningumas ir kt.) žmogus, neturintis interesų konflikto su globotiniu.

Globėjas rūpinasi globotinio sveikatos priežiūros organizavimu (užrašo pas gydytojus, užtikrina, kad būtų vartojami paskirti vaistai ir pan.), finansais (apmokamokesčius, valdo banko sąskaitas, gauna globotinio pensiją ar kitas išmokas), sudaro didesnės vertės sandorius, bet parduoti nekilnojamąjį turtą, priimti paveldėjimą, gali tik gavęs išankstinį teismo leidimą. Globėjas taip pat turi užtikrinti globotiniui tinkamas gyvenimo sąlygas, atstovauti jam institucijose. Rūpyba apima ir tokio asmens turto rūpybą, bet prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius.

Jei aplinkybės keičiasi ir žmogus gali vėl savarankiškai veikti, globėjas turi kreiptis į teismą dėl veiksnumo atstatymo. Netinkamai pareigas atliekantis globėjas gali būti nušalintas ir privalo atlyginti padarytą žalą. Nepilnamečio asmens rūpyba pasibaigia jam sulaukus 18 metų ar kai jis įgyja visišką veiksnumą iki 18 metų. Ribotai veiksnaus rūpyba panaikinama rūpintojo, globos ir rūpybos įstaigos ar prokuroro prašymu išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo pripažintas ribotai veiksniu.

Mitai apie Globą

Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose.

Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai.

Kitos Socialinės Paslaugos

Socialinė globa yra viena iš socialinių paslaugų rūšių. Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam gebėjimų ar galimybių rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Socialinių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal atskiras socialinių paslaugų rūšis bei socialinių paslaugų įstaigų tipus apibrėžia socialinių paslaugų katalogas.

Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias socialines paslaugas ir specialiąsias socialines paslaugas.

Savivaldybėje teikiamos socialinės paslaugos

• Bendrosios socialinės paslaugos: informavimo; konsultavimo; tarpininkavimo ir atstovavimo; aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne; specialaus transporto organizavimo; sociokultūrinės paslaugos; asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimo.
• Specialiosios socialinės paslaugos: socialinės priežiūros paslaugos; socialinės globos paslaugos.

Kreipimosi dėl socialinių paslaugų tvarka

Pageidaujantiems gauti socialinės priežiūros ir socialinės globos paslaugas, asmuo gali kreiptis į seniūniją, pagal gyvenamąją vietą arba į Švenčionių rajono socialinių paslaugų centrą. Prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms, kurių teikimą finansuoja savivaldybė, gauti raštu pateikia asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) arba jo globėjas, rūpintojas. Asmuo dėl atitinkamos socialinės paslaugos gali kreiptis elektroniniu būdu. Pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Dėl bendrųjų socialinių paslaugų gavimo asmens prašymas nebūtinas. Asmenys dėl šių paslaugų gavimo gali tiesiogiai kreiptis ir į Švenčionių rajono socialinių paslaugų centrą. Asmeniui socialinės globos paslaugos skiriamos tiktai tada, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, dienos socialinės priežiūros asmeniui jo namuose nepakanka. Apie priimtą sprendimą asmuo yra informuojamas raštu.

Nukreipimo į socialinės globos įstaigą tvarka

Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens pageidavimą. Apgyvendinant asmenis specializuotuose globos namuose, pirmenybė teikiama tikslinių grupių, kurioms šie globos namai yra skirti, asmenims. Prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, yra išrašomas asmeniui siuntimas į globos namus (toliau vadinama-siuntimas). Siuntimą išrašo savivaldybė, priėmusi sprendimą dėl socialinės globos skyrimo, kai socialinių globos namų steigėjas yra savivaldybė, o kai priimtas sprendimas dėl socialinės globos valstybiniuose globos namuose, siuntimą apsigyventi išduoda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Dėl informacijos apie vaikų globą (rūpybą) galite kreiptis į VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro Globos centrą, esantį Vytauto g. 32, Biržuose (III aukštas).

tags: #globa #ir #rupyba

• Viskas apie obuolių sultis kūdikiams vienoje vietoje
• Kaip sudominti vaiką dantų valymu su Kake Make?
• Ką žinoti tėvams prieš išvežant vaiką į užsienį?
• Nėščiųjų diabeto svarba
• Susipažinkite su finansininku ir signataru Jonu Vailokaičiu