Glitimo netoleravimas kūdikiams ir kitos virškinimo problemos

Kūdikių virškinimo sutrikimai yra dažna problema, kelianti nerimą tėvams. Pilvo diegliai (kolika), vidurių pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir maisto atpylinėjimas yra negalavimai, kurie gali pasireikšti 10-15 proc. kūdikių ir dažniausiai išnyksta su amžiumi. Tačiau už šių bendrų simptomų gali slypėti specifinės ligos, tokios kaip glitimo ar laktozės netoleravimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad žarnyno dieglius ir pilvo pūtimą gali sukelti ne tik laktazės stoka, bet ir kitos priežastys.

Kas yra glitimas ir kokį poveikį jis turi?

Glitimas - pagrindinis kviečių baltymas, kuris yra sudėtinių, tarpusavyje susijusių, bet skirtingų baltymų, daugiausia gliadino ir glutenino, mišinys. Panašūs baltymai randami ir kituose grūduose: sekalinas rugiuose, hordeinas miežiuose, aveninas avižose. Glitimo turi kuskusas, manų kruopos, perlinės kruopos, džiovintų kviečių kruopos. Šis baltymas gali būti aptiktas kai kuriuose padažuose, sausuose pusryčiuose ir kitų rūšių maisto produktuose.

Visi šie baltymai prasiskverbia pro žarnyno sienelę ir yra suskaidomi iki aminorūgščių. Aveninas, avižų baltymas, irgi yra panašus į glitimą, todėl praeityje buvo daug diskusijų dėl jų vartojimo. Tačiau pastaruoju metu teigiama, kad net ir sergantys celiakija gali avižų vartoti iki 50 gramų per dieną, skaičiuojamas sausas grūdų svoris. Svarbu pažymėti, kad su avižomis ir grikiais yra problema, nes gali būti atsitiktinis užsiteršimas kviečiais.

Celiakija: genetinė autoimuninė liga

Celiakija - tai lėtinė plonosios žarnos liga, kuriai būdingas kviečių baltymo gliuteno (glitimo) bei į jį panašių miežių, rugių baltymų lemtas gleivinės pažeidimas bei dėl to sutrikęs maisto medžiagų pasisavinimas genetinį polinkį turintiems žmonėms. Tai genetinė autoimuninė liga, įgimtas maisto medžiagų pasisavinimo bei žarnyno veiklos sutrikimas, kurio būdingiausias požymis - gliuteno (glitimo) netoleravimas. Sergant celiakija vartojamas gliutenas plonajame žarnyne sukelia imuninį atsaką į gliuteno baltymą. Dėl to atsiranda žarnų gaurelių pažeidimų ir jie neretai pradeda nykti. Per plonosios žarnos gleivinę žmogaus organizmas pasisavina reikalingas maisto medžiagas. Kai plonoji žarna yra pažeista, žmogaus organizme atsiranda maisto medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas.

Celiakija yra genetiškai paveldima liga, todėl dažniausiai serga keletas šeimos narių. Celiakijos paplitimas bendroje populiacijoje yra apie 1 proc., tačiau kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Italijoje, jis gali siekti 2-3 proc. Mokslinėje literatūroje aprašytas atvejis, kai liga prasidėjo 94 metų močiutei. Anksčiau buvo manoma, kad celiakija - tai tik genetiškai paveldima liga, kuri pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau dabar žinoma, kad ji gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms.

Celiakijos pasireiškimas kūdikiams ir vaikams

Celiakija dažniausia pasireiškia kūdikiams nuo 6 mėn. Iki 6 mėn. kūdikius auginantys tėvai gali būti ramūs: per motinos pieną gliutenas neperduodamas, jo nėra ir daugelio pieno mišinių sudėtyje. Net jeigu šeimoje yra sergančiųjų, vien tik motinos pienu maitinami kūdikiai celiakija nesuserga. Taip, glitimas patenka į motinos pieną, bet jo kiekis toks mažas, kad negali sukelti žarnyno pažeidimo. Celiakija vaikas gali susirgti tik tada, kai pats pradeda valgyti glitimo turinčių produktų.

Įprastai celiakija „išlenda“ kūdikį pradėjus primaitinti kietu maistu - grūdų košėmis, užkandžiais (sausainiais, trapučiais) ir kitais gliuteno turinčiais produktais (t. y. maistu, kurio sudėtyje yra kviečių, rugių ir miežių). Klasikinė celiakijos forma dažniausiai pasireiškia kūdikiams nuo 6 iki 24 mėn. Mažiems vaikams ilgesnį laiką nediagnozuota liga gali sukelti sunkius virškinimo, augimo ir vystymosi sutrikimus.

Celiakijos simptomai

Celiakija gali išryškėti bet kokiame amžiuje. Kūdikiams ir mažiems vaikams ligos pradžia pirmiausia pasireiškia virškinimo sutrikimais, vidurių pūtimu, pilvo skausmais, vėmimu, kūdikiai nepriauga reikiamo svorio. Kiti būdingi simptomai apima: pilvo pūtimą, skausmus, vėmimus, viduriavimus ar vidurių užkietėjimą, svorio netekimą, lėtinį nuovargį, irzlumą, mažakraujystę, anoreksiją, atsiliekantį ūgį, svorį, vėluojantį lytinį brendimą. Būdingas tuštinimasis šviesiomis, riebiomis blogo kvapo išmatomis, vaikas tuštinasi 2-3 kartus per dieną, dažniausiai 1 kartą, tačiau labai gausiai. Šie požymiai ryškiausi iki 2-4 metų. Ligai progresuojant, be virškinamojo trakto sutrikimų, atsiranda kitų simptomų. Angliavandenių ir riebalų malabsorbcija lemia svorio mažėjimą, bendrą nuovargį ir energijos trūkumą. Dėl geležies, folio rūgšties ar vitamino B12 malabsorbcijos gali pasireikšti mažakraujystė ir hemoglobino lygio mažėjimas, dėl B grupės vitaminų trūkumo - neurologiniai sutrikimai. Kalcio ir vitamino D malabsorbcija sukelia kaulų retėjimą. Trūkstant magnio ir kalcio padažnėja raumenų mėšlungiai. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti vitamino K trūkumas, dėl kurio gali atsirasti kraujo krešėjimo sutrikimų, kartais prasidėti kraujavimas.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie celiakijos simptomai nebūtinai yra susiję su virškinimo sistema. Pavyzdžiui, atipinė forma pasireiškia bėrimais, skausmais sąnariuose, alergija. Yra ir tylioji celiakija, kuri nerodo jokių simptomų, bet nustatoma atsitiktinai, tiriant kitas ligas. Dėl celiakijos galimas autoimuninis žarnų, odos, kepenų, sąnarių, gimdos, širdies, smegenų ir kitų organų pažeidimas.

Celiakijos diagnostika ir gydymas

Atsiradus tokiems simptomams, reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė. Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas, kuris nurodo - ar verta tirti toliau. Iš kraujo galima aptikti antikūnus prieš gliadiną IgA arba IgG klasės (AGA IgA ir AGA IgG), endomiziumo antikūnus (EMA) ir antikūnus prieš audinių transgliutaminazę (anti-TG). Jei kraujo tyrimas parodo, kad yra celiakijos rizika, tiriant endoskopu paimama biopsija iš plonojo žarnyno. Gydytojas ramina, kad vaikams tokio invazinio tyrimo niekas nepuls daryti, pakaks kraujo tyrimo ir anamnezės, kurią pasakys mama. Galima atlikti ir genetinį polinkio į celiakiją tyrimą. Beveik 95 proc. celiakija sergančių ligonių genetiniai tyrimai yra teigiami. Jeigu žmogus turi vieną ar kitą tipišką genotipą, vadinasi, jis serga celiakija arba turi polinkį. Jeigu to nerandama, tada gyvenime galite daug kuo sirgti, bet celiakija tikrai nesirgsite. Prieš pradedant taikyti begliutenę dietą, pirmiausia reikia pasitarti su specialistais. Beje, iki tyrimo reikėtų maitintis įprastai: kasdieniame racione nesumažinkite gliuteno turinčių produktų kiekio ar apskritai neatsisakykite šių produktų.

Vienintelis celiakijos gydymo būdas yra visiškas produktų, turinčių glitimo, atsisakymas. Pažeistas žarnynas, priklausomai nuo pažeidimo laipsnio, atsistato per 6-12 mėnesių, tačiau ligos paūmėjimus gali sukelti net ir glitimo pėdsakai. Vaistų, padedančių kovoti su celiakija ar ją įveikti, nėra. Tai reiškia, kad racione turės nelikti jokių produktų, kurių sudėtyje yra kviečių, miežių ar rugių. Sergant celiakija suprastėja įvairių maisto medžiagų įsisavinimas, tad vertėtų periodiškai atlikti tyrimus ir įsitikinti ar nestokojate svarbių maisto medžiagų.

Gliuteno netoleravimas (neceliakinis jautrumas gliutenui)

Celiakija kartais painiojama su gliuteno netoleravimu, tačiau tai nėra tas pats. Gliuteno netoleravimas medikų yra vadinamas neceliakiniu jautrumu gliutenui. Gliuteno netoleravimas yra dažnesnis nei celiakija. Celiakijos ir gliuteno netoleravimo simptomai yra panašūs, t.y. tiek sergantieji celiakija, tiek ir kenčiantys nuo neceliakinio jautrumo gliutenui jautriai reaguoja į gliuteną. Gliuteno netoleruojantys arba turintys neceliakinį jautrumą gliutenui pavartoję gliuteno turinčių produktų skundžiasi virškinimo sutrikimais: viduriavimu, pykinimu, pilvo pūtimu, dujų susikaupimu, vidurių užkietėjimu, nuovargiu ir kt.

Gliuteno netoleravimo, skirtingai nei celiakijos, negalima nustatyti atliekant serologinį kraujo tyrimą ar plonosios žarnos gleivinės biopsiją, nes netoleruojant glitimo antikūnai nesusidaro ir gleivinė nėra pažeidžiama. Gliuteno netoleruojantiems žmonėms, kaip ir serganiems celiakija, tenka laikytis begliutenės dietos, tačiau dažniausiai nebūtina to daryti labai griežtai.

Kiti kūdikių virškinimo sutrikimai ir jų sąsajos su maistu

Laktozės netoleravimas

Svarbiausias kūdikio maistas yra pienas, tačiau kai kurie mažyliai, išgėrę pienuko, nuolat pasijunta blogai. Viena iš priežasčių gali būti, kad jie netoleruoja piene esančios laktozės. Pagrindinis pieno angliavandenis laktozė (pieno cukrus) patenkina apie 40 procentų kūdikio energijos poreikių. Laktozės yra motinos piene, taip pat - karvės, ožkos ir pieno mišiniuose. Laktozės skaldymui yra būtinas fermentas laktazė, kuris paverčia ją gliukoze ir galaktoze, o šios medžiagos absorbuojamos į kraują. Sparčiai besivystančiam kūdikiui jos yra labai svarbios - būtinos smegenų, visos nervų sistemos vystymuisi. Be to, laktozė reikalinga kalcio, magnio, geležies pasisavinimui.

Jeigu plonojoje žarnoje nepasigamina pakankamai fermento laktazės, kad galėtų susivirškinti pieno angliavandeniai, atsiranda laktozės netoleravimas. Nesuskaldyta plonajame žarnyne laktozė kartu su maistu patenka į storąjį žarnyną, kuriame ją veikia šios žarnos bakterijos. Jos ima skaldyti laktozę fermentacijos būdu, o jai vykstant atsiranda rūgimas. Pagrindiniai laktozės netoleravimo požymiai: dujų kaupimasis, pilvo pūtimas ir skausmas, diegliai, atpylimai ir viduriavimas. Po maitinimo kūdikis pasidaro neramus, nervingas, verkia, jo pilvukas išsipučia ir sukietėja.

Laktozės netoleravimas gali būti pirminis (įgimtas), kurį lemia genetiškai paveldimas fermento laktazės trūkumas. Antrinį laktozės netoleravimą lemia vėliau atsirandantys veiksniai. Jo priežastis gali būti žarnyno infekcijos ar alergija karvės pieno baltymams, pažeidžianti žarnyno gleivinės epitelį. Ši problema išnyksta pasveikus po infekcijos ar pašalinus alergeną. Neišnešioti naujagimiai dažnai patiria laikiną laktazės trūkumą, susijusį su virškinimo sistemos nebrandumu ir silpnu šio fermento aktyvumu.

Laktazės trūkumas gali atsirasti tiek krūtimi, tiek dirbtinai maitinamam kūdikiui. Jeigu stiprūs laktozės netoleravimo simptomai kamuoja mišinuku maitinamą mažylį, gydytojas gali rekomenduoti mišinį be laktozės. Beje, žindomiems kūdikiams pilvuką dažniausiai pučia ne dėl laktozės netoleravimo, bet dėl jos pertekliaus mamos piene. Mat pradiniame piene yra mažiau riebalų, bet daug pieno cukraus. Jeigu vaikui nustatomas laktazės trūkumas, laktozės ne visada būtina visiškai pašalinti iš jo mitybos raciono. Dažnai toleruojamas tik tam tikras pieno cukraus kiekis. Laktozės netoleruojantys kūdikiai gali vartoti pieno mišinius su mažesniu laktozės kiekiu. Įgimtą laktozės netoleravimą turintys kūdikiai negali gerti ne tik motinos pieno, bet ir karvės bei ožkos pieno.

Pilvo diegliai (kolika)

Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kas sukelia pilvo dieglius, todėl nėra vieno tinkamiausio gydymo būdo. Įtarti, kad kūdikį vargina diegliai, galima, kai jis kasdien be aiškios priežasties ima verkti, riesti kojytes prie pilvo ir net kelias valandas nepavyksta jo nuraminti. Tačiau, ne kiekvienas pilvo skausmas yra diegliai, gali būti ir rimtesnių problemų, kurias nustatyti gali tik gydytojas. Dieglius gali lemti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, organizmo reakcija į netinkamą maistą. Po tyrimų gali paaiškėti, kad kūdikis yra alergiškas kai kuriems produktams, galintiems sukelti ne tik odos bėrimus, bet ir skausmus pilvo srityje.

Gydymas: Mamos mitybos koregavimas: Kai aptinkama, kokių produktų netoleruoja kūdikis, paprastai maitinančiai mamai skiriama dieta. Tačiau ją reikia parinkti itin atsargiai. Pilvo diegliai praeina maždaug per šimtą dienų nuo jų atsiradimo. Palengvinti pilvuko dieglius gali padėti paprastos priemonės. Prieš valgymą paguldykite mažylį ant pilvo. Kad pilvuke susikaupusios dujos greičiau pasišalintų, pamaitintą kūdikį palaikykite vertikaliai, taip jis galės atsirūgti. Kenčiančiam pilvukui gali padėti lengvas masažas.

Vidurių pūtimas

Vidurių pūtimas - tai negalavimas, kurio metu dujos kaupiasi žarnyne. Dažniausiai pilvuką pučia dėl to, kad kokia nors maisto medžiaga lieka nesuvirškinta iki galo ir viduje rūgsta, pūva, dėl to žarnyne susikaupia dujų. Vieniems tos dujos išeina be didelių problemų, kitiems - užsilieka ir dėl to išpučia pilvą, o tai jau kelia diskomfortą, gal net skausmą. Maitinančios krūtimi mamos mityba turi reikšmės šiam kūdikio negalavimui, todėl kartais maisto racioną tenka koreguoti. Manoma, kad dažniausiai pilvo pūtimą sukelia pieno produktai, vaisiai, medus, egzotiniai augalai.

Gydymas: Esant pilvo pūtimui, patartina pagal laikrodžio rodyklę švelniai pamasažuoti kūdikio pilvuką, panešioti jį ant rankų vertikalioje padėtyje. Norint sumažinti pilvo pūtimo keliamą diskomfortą ar skausmą, galima vartoti žarnyno sienelių judesius skatinančių preparatų, kurių sudėtyje yra kmynų, pankolių, krapų ir pipirmėčių.

Viduriavimas

Viduriavimas - tuštinimasis skystomis ar vandeningomis išmatomis kelis kartus per dieną. Viena dažniausių viduriavimo priežasčių - virškinamojo trakto infekcija, plintanti per maistą, vandenį, kontakto metu. Infekciją sukelia įvairūs mikroorganizmai - virusai, bakterijos, parazitai. Priežasčių taip pat yra aibė: buvęs gydymas antibiotikais, higienos trūkumas, kelionės į egzotines šalis. Į gydytoją reikia kreiptis esant ūmiam viduriavimui, negerėjant būklei per 48 valandas, o jei vaikas mažas (0 - 2 metų amžiaus) ir tampa vangus, atsisako gerti, reikia kreiptis ir anksčiau. Taip pat būtina kreiptis į gydytoją, jei ligonis viduriuoja su krauju, atsiranda stiprus pilvo skausmas. Gydant viduriavimą svarbu atkurti prarastų skysčių ir elektrolitų kiekį.

Vidurių užkietėjimas (obstipacija)

Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, jei vaikas tuštinasi labai skausmingai, daug steni, jaučia tuštinimosi baimę. Dažniausiai mažiems vaikams (iki 10 metų amžiaus) obstipacija atsiranda dėl baimės tuštintis. Norėdamas išvengti patirto skausmo, kitą kartą vaikas pats valingai sulaiko išmatas, o tai dar labiau apsunkina tuštinimąsi. Gydymui 1-12 mėnesių ar kelių metų laikotarpiui gali būti skiriami peroraliniai laisvinamieji vaistai. Vaikams geriausiai tinka polietilenglikolis (makrogolis), mažiau efektyvi laktuliozė. Užkietėjus viduriams padeda judėjimas, pilvuko masažas. Masažuojama švelniais judesiais pagal žarnyno eigą - darant pusračius iš dešinės žarnyno pusės apie bambą į kairę.

Maisto atpylinėjimas

Maždaug 50-60 proc. kūdikių iki 6 mėn. bent kartą per parą atpila pieno arba pieno mišinio. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti.

Begliutenės dietos ypatumai ir patarimai tėvams

„Grūdų produktai yra svarbus skaidulų, baltymų bei amino rūgščių, B grupės vitaminų, folio rūgšties ir mineralų, tokių kaip kalis, magnis, fosforas, geležis, cinkas, šaltinis. Nors per didelis jų suvartojimas apsunkina organizmą, kasdien grūdinių produktų neturėtų vartoti tik tie žmonės, kuriems yra diagnozuota liga, vadinama celiakija arba glitimo netoleravimas“, - teigia specialistė. Pasiskaičius straipsnius žiniasklaidoje gali atrodyti, kad glitimo netoleravimas atsakingas vos ne už visų ligų atsiradimą. Dažnai žmonės patys nusistato glitimo netoleravimą be tyrimų ar gydytojo konsultacijos ir be reikalo jį išbraukia iš raciono.

Ar verta atsisakyti glitimo be diagnozės?

Glitimo turi atsisakyti asmenys, kuriems yra diagnozuota celiakija, alergiški glitimui, kviečiams ar rugiams arba turintys neceliakinį jautrumą šiam baltymui. Jei manote, nors nėra nustatyta, kad glitimas jums kenkia, kitaip sakant jus kankina „glitimo netoleravimas” - eliminuokite jį iš raciono, nekeisdami nieko kito (!), 4-6 savaitėms. Tuo pačiu veskite mitybos ir savijautos dienoraštį. Jei matysite aiškius savijautos pokyčius - tada galima manyti, kad jums ir toliau jo reikia vengti. Prieš atsisakant glitimo rekomenduojama išbandyti perlines ir miežines kruopas bei savo reakciją į jas, nes galbūt jums pasireiškę negalavimai yra ne dėl glitimo netolerancijos, o dėl to, kad organizmas sunkiai išgyvena didelio greitai pasisavinamų angliavandenių kiekį. Tokiu atveju atsisakyti glitimo nereikia, o tik vengti greitai skylančių angliavandenių. Visgi, tiksliausiai jautrumą glitimui nustatyti gali tik specialistai, atlikę tyrimus. Taigi, nenusistatykime sau diagnozės, o išsitirkime.

Kaip gyventi su begliutene dieta?

Dieta be gliuteno gali pasirodyti tikrai sudėtinga, tačiau sveikata yra svarbesnė. Lėtas augimas, pilvo pūtimai, vėmimas, viduriavimas bei vidurių užkietėjimas, geležies trūkumas, pažeista dantų emalė, besikeičianti nuotaika - tai tik keletas simptomų, galinčių signalizuoti apie tai, kad vaikas gali netoleruoti gliuteno. Kaip žinoma, gydymo nėra. Vienintelė išeitis - laikytis dietos be gliuteno. Sveikata jau per keletą savaičių turėtų žymiai pagerėti.

Renkantis produktus be glitimo rekomenduoju atkreipti dėmesį į jų vertingumą. Kviečių miltų pakaitalai gali būti vertingi, bet gali būti greitai skylantys angliavandeniai arba stipriai perdirbti produktai, kurių reikėtų vengti. Sergantys celiakija ar turintys stiprią alergiją glitimui bei kviečiams būtinai turi atidžiai skaityti pakuotes. Privalomai pagal įstatymą būna pažymėta ar produkte yra glitimo ar jo pėdsakų. Leidžiami maisto produktai yra grikiai, kukurūzai, soros, ryžiai bei be glitimo pagaminti kepiniai, duonos traškučiai ir sausainiai. Galima vartoti sūrį, varškę, kefyrą, kiaulieną, jautieną, žuvį, kepenis, kiaušinius, bulves, morkas ir kitas daržoves. Taip pat leidžiama vartoti uogas ir vaisius.

Neskubėkite pakeisti maisto begliuteniais pakaitalais (makaronais, duona ir pan be gliuteno), geriau būtų, kad vaikas priprastų valgyti daugiau vaisių, daržovių, mėsos, riešutų, bei kruopų natūraliai esančių be gliuteno. Šiuolaikinės technologijos leidžia rasti vertingų alternatyvų. Pavyzdžiui, makaronų be glitimo pasirinkimas dabar yra didesnis, vertingiausi yra ankštinių (pupelių, lęšių, avinžirnių, žirnių) makaronai, kurie ne tik neturi glitimo, yra lėčiau pasisavinami bei turi daug skaidulų ir baltymų. Šios medžiagos suteikia daug sotumo jausmo ir teigiamai veikia mūsų sveikatą.

Tėvams būtina pasikalbėti apie gliuteną ir vaiko dietą su artimiausiais žmonėmis. Tai reikėtų aptarti su mokyklos sesele, mokytojais, treneriais, vaiko draugais ir jų tėvais, kad būtų kuo labiau apsaugotas ir suprastas. Labai svarbu, kad ligą nustačius vaikui, „begliuteninį gyvenimą“ gyventų visa šeima. Mistika, kad kepsime dvi keptuves blynų - vienų su gliutenu sau, o kitą be gliuteno vaikui, juolab kad net gliuteno pėdsakai gali išprovokuoti simptomus. Sužinoję, kad jūsų keliametis vaikas netoleruoja gliuteno, palaikykite jį su visa šeima, valgydami maistą be gliuteno bent keletą pirmųjų mėnesių. Pasirūpinkite, kad vaikas visuomet turėtų savo specialaus maisto išeidamas iš namų. Reikalinga griežta dieta visą gyvenimą.

Patarimai kūdikių tėvams

Jauniems tėvams gydytojas turi dvi rekomendacijas: turėkite vaiko augimo diagramą, nuo gimimo iki 2 metų. Jei sulėtėja augimas, reikia analizuoti, kokie tada buvo valgomi produktai. Vaiko primaitinimą pradėkite ne nuo 6 mėn., o nuo 4 mėn. Tai yra naujiena pasaulyje, nes pagaliau suvokta, jog kuo vėliau įtrauki naują produktą, tuo didesnė tikimybė, kad bus alergija. Tačiau Vyriausybės mokslo patarėjų mitybos klausimais ir Chemikalų toksiškumo maiste, vartojimo prekėse ir aplinkoje komitetai tvirtina, kad šiuo metu turimi duomenys neleidžia apibendrintai nurodyti laiko, nuo kada būtų tikslinga į mitybą įvesti gliutenio turinčius produktus nei sveikiems kūdikiams, nei kūdikiams, kuriems nustatyta didesnė celiakijos išsivystymo rizika.

tags: #glitimo #netoleravimas #kudikiams

• Jo gyvenimo kelias
• Smurto įtaka vaiko psichologinei savijautai
• Receptai ir patarimai: kaip iškepti kiaušinį
• Vaiko globa: išsamus gidas
• viskas apie darželį „Mažylis“ Baltupiuose