Gintauto Pangonio Biografija: Nuo Telekomunikacijų Iššūkių iki „Grigeo“ Imperijos Valdymo

Gintautas Pangonis - žymus Lietuvos verslininkas ir vadybininkas, kuriam priklauso 43,5 proc. „Grigeo“ akcijų. Jo karjera apima platų spektrą veiklų - nuo inžinieriaus iki vadovaujančių pareigų telekomunikacijų sektoriuje ir galiausiai tapo vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės grupių Baltijos šalyse vadovu. Tačiau jo karjera neapsėjo be skandalų ir kontroversijų, įskaitant kaltinimus turto švaistymu ir aplinkos taršos skandalą. Skandalinga „Grigeo“ vadovo G. Pangonio karjera - nuo kaltinimų turto švaistymu iki tariamo fabriko užgrobimo. Žemiau pateikiami svarbiausi Gintauto Pangonio gyvenimo faktai, aprašyti spaudoje.

Ankstyvasis Gyvenimas ir Išsilavinimas

Gintautas Pangonis kilęs iš Alytaus rajono, Krikštonių kaimo. Jo senelis, kaip skelbė portalas naujienos.alfa.lt., buvo pasiturintis ūkininkas, turėjęs apie 40 ha žemės, tačiau po karo buvo ištremtas į Sibirą. Portalo teigimu, Pangonių šeima iš pradžių gyveno nacionalizuotos senelio sodybos tvarte, o vėliau persikėlė į gyvenvietę. Abu būsimo verslininko tėvai dirbo kolūkyje, o pats G. Pangonis dar turėjo tris brolius.

Verslininkas mokėsi Kriokialaukio mokykloje, Kauno politechnikume, o vėliau baigė Kauno politechnikos institutą (Kauno technologijos universitetas), rašė portalas. 1980 metais G. Pangonis baigė Radijo aparatūros gamybos specialybę.

Gintautas Pangonis studijų metais

Karjeros Pradžia ir Telekomunikacijų Sektorius

„Mano išsilavinimas - telekomunikacijos, pradėjau darbą Marijampolėje eiliniu inžinieriumi“, - pats verslininkas 2016 m. liepą apie savo gyvenimą pasakojo Vz.lt. 1985 metais karjerą pradėjo kaip Marijampolės pašto, telefono, telegrafo įmonės inžinierius, 1991 tapo įmonės direktoriumi. Tiesa, vėliau iš Marijampolės jis persikraustė į sostinę.

Nuo 1992-ųjų porą metų buvo „Lietuvos telekomo“ Marijampolės filialo direktoriumi, o 1994-1997 metais - Ryšių ir informatikos ministerijos Ryšių departamento direktoriumi. Vilniuje, kaip skelbė žiniasklaida, jis vadovavo Ryšių departamentui, buvo Ryšių ir susisiekimo ministerijos sekretorius, o 1997 m. tapo vyriausybės konsultantu ryšiams ir informatikai.

1997 metais G. Pangonis gavo to meto premjero G. Vagnoriaus nurodymą padėti privatizuoti „Lietuvos telekomą“, čia jis paskirtas generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku. 1997-1998 m. vadovavo AB „Lietuvos telekomas“, o 1998-1999 m. buvo AB „Lietuvos telekomas“ viceprezidentu. Išėjimo iš šios bendrovės versija iki galo neaiški - būta įtarimų, jog jis atsistatydino dėl nusižengimų darbe. 1999 m. G. Pangonis pasitraukė iš „Lietuvos telekomo“ viceprezidento pareigų. Tuomet neoficialiai žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad G. Pangonio išėjimas gali būti susijęs su „Lietuvos telekomo“ savininkų „Amber Teleholdings“ noru atsisakyti bendrovės turtą švaistančių darbuotojų. Kai kurie VŽ šaltiniai teigia, jog už panašius nusižengimus p. Pangonis buvo priverstas pasitraukti ir iš „Lietuvos telekomo“.

S. Skvernelis įtariamas kyšininkavimu | Panorama | 2026-04-09

Tais pačiais metais verslininkas pradėjo dirbti bendrovėje „Bitė GSM“, kur užėmė generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas. Nuo 1999-ųjų porą metų G. Pangonis buvo „Bitės GSM“ generaliniu direktoriumi. Šioje vadovo pozicijoje jis ilgai neužsibuvo. Po metų, 2000 m. rugsėjo mėnesio Vz.lt straipsnyje buvo skelbiama, kad jis atsistatydino iš šių pareigų nesutapus pozicijoms dėl tolesnės bendrovės strategijos, o dar vėliau pranešta, kad galimai buvo atleistas UAB „Bitė GSM“ akcininko Danijos telekomo „Tele Danmark“. Portalo žiniomis - taip pat dėl bendrovės turto švaistymo.

„Vakar p. Pangonis iš „Bitės GSM“ patalpų buvo išlydėtas su apsauga. VŽ žiniomis, jo atleidimo priežastis buvo įtartinos įvairių pirkimų sutartys. „Bitės“ akcininkams įtarimų kėlė įmonės pastatus statančių ar rekonstruojančių statybos bendrovių parinkimas, automobilių pirkimas, telekomunikacijų ryšių bokštų statybos“, - buvo rašoma Vz.lt 2000 m. rugsėjo straipsnyje.

Vadovavimas „Grigeo“ Įmonių Grupei

Dar po metų, 2001 m. kovą, UAB „Ginvildos investicija“, kurią subūrė pats G. Pangonis, įsigijo 16 proc. AB „Grigiškės“ akcijų. Tada spaudoje buvo teigiama, kad įmonė dar nežino, ką su jomis veiks, tačiau tuo metu tai buvo pirmasis prieš 2 mėnesius įregistruotos bendrovės pirkinys. Tuo metu G. Pangonis Vz.lt sakė, kad artimiausiuose planuose - pažintis su įmonės dokumentais, tačiau drauge su dabartiniais naujaisiais akcininkais bus ieškoma ir šios pramonės šakos perspektyvos, o netrukus per akcininkų susirinkimą naujieji akcininkai siūlys savo kandidatus į stebėtojų tarybą.

Visgi, kaip tada nušvietė žiniasklaida, minėtas akcininkų susirinkimas ir tapo lemtingas. Konfliktas „Grigiškėse“ kilo, kai neeilinio akcininkų susirinkimo metu buvo paleista stebėtojų taryba ir išrinkta nauja. Jame, kaip buvo rašoma, buvo išrinkta naujos sudėties stebėtojų taryba, kuri paskyrė valdybą, o ši sustabdė tuometinio generalinio direktoriaus Romaldo Jadenkaus bei vyriausiojo finansininko įgaliojimus ir paskyrė savo atstovus. „Dalis AB „Grigiškės“ akcininkų pasipriešino naujųjų akcininkų mėginimams perimti įmonės valdymą. Nepaisant jų, 5 iš 9 stebėtojų tarybos narių išrinko naują valdybą, sustabdė bendrovės generalinio direktoriaus įgaliojimus ir paskyrė laikinąjį direktorių“, - situaciją nušvietė Vz.lt.

Naujuoju valdybos pirmininku tada tapo G. Pangonis, taip pat buvo paskirtas laikinai eiti ir „Grigiškių“ generalinio direktoriaus pareigas. „Naujoji AB „Grigiškės“ valdyba drastiškai ima valdžią įmonėje nė neslėpdama, kad nušalina nuo pareigų tuos vadovus, kurie nesutinka parduoti akcijų. Naujieji savininkai iki šiol neturi įmonės veiklos strategijos, tačiau kalba apie ketinimus supirkti kontrolinį akcijų paketą“, - tada mirė spauda. Taip pat buvo pridurta, kad visi nušalintieji bendrovės vadovai dabar į įmonę įleidžiami tik su „Ekskomisarų biuro“ palyda.

G. Pangonis 2001 m. atėjo vadovauti didelių finansinių sunkumų ištiktam „Grigiškių“ popieriaus fabrikui, kurį prikėlė iš pelenų ir sukūrė vieną didžiausių sektoriaus grupių Baltijos šalyse. G. Pangonis AB „Grigiškės“ iš krizės ištempė net du kartus: pirmąsyk ją prikėlė įsigijęs po Rusijos krizės, o pastaraisiais metais vėl rado būdų, kaip atkurti sumenkusią apyvartą, pelną ir atgauti investuotojų pasitikėjimą. Vadovo dėka Vilniaus vertybinių popierių biržoje 2010 m. bendrovės „Grigiškės“ akcijų kaina pakilo beveik tris kartus lyginant su 2009 m.

„Grigeo“ gamyklos ir aplinkos vaizdas

Tiesa, 2010-aisiais G. Pangonis įsigijo tuometinį „Klaipėdos kartoną“ (šiandien - „Grigeo Klaipėda“). Kontrolinį akcijų paketą jis nusipirko iš verslininko ir „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio. Tokią informaciją DELFI patvirtino pats A. Avulis. Jis pasakojo tada įmonę pardavęs dėl staiga užklupusios krizės ir didelių skolų bankams bei pabrėžė, kad tuometinė įmonės akcijų kaina išties buvusi per maža, bet jis neturėjęs kito pasirinkimo. „Buvau priverstas parduoti“, - sakė jis.

2015 m. rugsėjį įmonių grupė „Grigiškės“ pranešė keičiantys savo pavadinimą į „Grigeo“. 2023 m. gegužę G. Pangonis paliko „Grigeo“ generalinio direktoriaus pareigas, tačiau liko valdybos pirmininku. Įmonės vadovu paskirtas Tomas Jozonis.

„Grigeo“ Įmonių Grupės Veikla ir Struktūra

GINTAUTAS PANGONIS per „Ginvildos investiciją“ valdo 43,5 proc. „Grigeo“ akcijų. Bendrovės fabrikai gamina medžio plaušų plokštes, popieriaus gaminius, gofruotą kartoną. „Grigeo“ įmonių grupę sudaro bendrovės „Grigeo“, „Grigeo Packaging“, „Grigeo Baltwood“, „Grigeo Klaipėda“, „Mena Pak“, „Grigeo Recycling“, „Grigeo Recycling“ Latvijoje bei UAB „Grigeo investicijų valdymas“. Įmonių grupėje dirba apie 850 darbuotojų.

AB „Grigiškės“ - brandžią socialinę atsakomybę demonstruojanti įmonių grupė. Jos iniciatyva Lietuvos mokyklose bei darželiuose rengiamos įvairios makulatūros rinkimo akcijos, piešinių ir rašinių konkursai, įmonėje noriai priimamos moksleivių ir studentų ekskursijos.

„Grigeo“ produkcijos asortimentas

„Grigeo“ Įmonių Grupės Finansiniai Rodikliai

Žemiau pateikiami „Grigeo“ įmonių grupės finansiniai rodikliai, kurie atspindi bendrovės veiklos mastą ir sėkmę:

  1. 2022 m. „Grigeo“ įmonių grupės metinė apyvarta siekė 203,2 mln. eurų, 40 mln. eurų daugiau nei prieš metus.
  2. Įmonių grupės pelnas siekė 21,4 mln. eurų.

Gintauto Pangonio Karjeros Etapai

Metai Įvykis / Pareigos Pastabos
1980 Baigė Kauno politechnikos institutą Radijo aparatūros gamybos specialistas
1985 Karjeros pradžia Marijampolės pašto, telefono, telegrafo įmonės inžinierius
1991 Marijampolės pašto, telefono, telegrafo įmonės direktorius
1992-1994 „Lietuvos telekomo“ Marijampolės filialo direktorius
1994-1997 Ryšių ir informatikos ministerijos Ryšių departamento direktorius
1997 „Lietuvos telekomo“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Padėjo privatizuoti įmonę
1998-1999 „Lietuvos telekomo“ viceprezidentas Pasitraukė dėl įtarimų turto švaistymu
1999-2000 „Bitės GSM“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Atleistas dėl įtarimų turto švaistymu
2001 Įsigyja „Grigiškes“ per „Ginvildos investiciją“ AB „Grigiškės“ valdybos pirmininkas ir laikinasis generalinis direktorius
2001 Tragiška autoavarija Žuvo žmona ir sūnus
2010 Įsigyja „Klaipėdos kartoną“
2015 „Grigiškės“ keičia pavadinimą į „Grigeo“
2019 Turtas įvertintas 61 mln. eurų 51 vieta tarp Lietuvos turtingiausiųjų
2020 „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalas Ikiteisminis tyrimas dėl Kuršių marių taršos
2023 Paliko „Grigeo“ generalinio direktoriaus pareigas Likęs valdybos pirmininku

Asmeninis Gyvenimas ir Tragedija

2001-ieji verslininkui G. Pangoniui buvo ne tik tie metai, kada jis stojo už „Grigeo“ bendrovės vairo. Jie buvo pažymėti ir itin skaudžia avarija, kurioje verslininkas per avariją neteko savo žmonos ir mažamečio sūnaus. Nelaimė, kaip liepos pradžioje tada skelbė portalas Tv3.lt, tąkart įvyko penktadienio pavakarę 239-ajame automagistralės Vilnius - Klaipėda kilometre.

G. Pangonio vairuojamas automobilis, kuriuo į pajūrį keliavo visa G. Pangonio šeima - žmona Vilma, trys sūnūs bei žmonos mama, avariją patyrė kelio Vilnius - Klaipėda 240 kilometre, ties Kuodaičių kaimu. Buvo pasakojama, kad Klaipėdos link lanksčiąja vilktimi buvo tempiamas automobilis, tačiau mašinoms pasukus į antrąją eismo juostą staiga nutrūko vilktis, todėl abi mašinos sustojo kairiajame važiuojamosios kelio dalies kelkraštyje.

„Deja, medesedesas liko šiek tiek išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį. Tuo metu antrąja eismo juosta Klaipėdos link skubėjo vilnietis Gintautas Pangonis su šeima. Jo vairuojamas džipas „Opel Frontera“ neišvengė susidūrimo - kairiuoju priekiniu sparnu kliudė dešinįjį galinį „Mercedes- Benz“ sparną. Nuo smūgio džipas vertėsi, ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį“, - rašė portalas. Autoįvykio metu mirė G. Pangonio sūnus ir žmona. Pats verslininkas, kaip buvo rašoma, nukentėjo nesunkiai.

Automagistralė Vilnius-Klaipėda

Skandalai ir Kontroversijos

Įtarimai Turto Švaistymu

1999 m. G. Pangonis pasitraukė iš „Lietuvos telekomo“ viceprezidento pareigų. Tuomet neoficialiai žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad G. Pangonio išėjimas gali būti susijęs su „Lietuvos telekomo“ savininkų „Amber Teleholdings“ noru atsisakyti bendrovės turtą švaistančių darbuotojų. Po metų, 2000 m. rugsėjo mėnesio Vz.lt straipsnyje buvo skelbiama, kad jis atsistatydino iš „Bitė GSM“ pareigų nesutapus pozicijoms dėl tolesnės bendrovės strategijos, o dar vėliau pranešta, kad galimai buvo atleistas UAB „Bitė GSM“ akcininko Danijos telekomo „Tele Danmark“. Portalo žiniomis - taip pat dėl bendrovės turto švaistymo.

„Vakar p. Pangonis iš „Bitės GSM“ patalpų buvo išlydėtas su apsauga. VŽ žiniomis, jo atleidimo priežastis buvo įtartinos įvairių pirkimų sutartys. „Bitės“ akcininkams įtarimų kėlė įmonės pastatus statančių ar rekonstruojančių statybos bendrovių parinkimas, automobilių pirkimas, telekomunikacijų ryšių bokštų statybos. Kai kurie VŽ šaltiniai teigia, jog už panašius nusižengimus p. Pangonis buvo priverstas pasitraukti ir iš „Lietuvos telekomo“, - buvo rašoma Vz.lt 2000 m. rugsėjo straipsnyje.

„Grigeo Klaipėda“ Taršos Skandalas

Redakcija primena, kad prieš daugiau nei dvi savaites Lietuvos teisėsauga paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos galimai nepatenka į valymo įrenginius, o beveik nevalytos išteka tiesiai į Kuršių marias. 2020 m. sausio 7 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įmonės „Grigeo Klaipėda“, kuri įtariama į Kuršių marias ne vienus metus pylusi didžiulius nevalytų gamybinių atliekų kiekius.

Buvo teigiama, kad aplinkai padaryta žala gali siekti ne vieną milijoną eurų, taip pat vis dar neaišku, kiek laiko nuotekos galėjo būti leidžiamos į marias. Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, Kuršių marios galėjo būti teršiamos nuo 2012 metų. Paviešinę informaciją prokurorai teigė, kad įtaria, jog gamtai padaryta žala yra tyčinė, galimai vykdyta siekiant išvengti mokesčių ir kitų turtinių nuostolių, o vėliau apie tai pasisakė ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko teigimu, tai - tyčinė veikla.

Skaičiuojama, kad gamtai padaryta žala gali siekti ir 120 mln. eurų, o į Kuršių marias nukeliavusios nuotekos nustatytas taršos normas gali viršyti 100-130 kartų. Popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas G. Pangonis vėliau suorganizavęs spaudos konferenciją teigė į ją atėjęs atsiprašyti Lietuvos ir tikino apie teršiamą aplinką nieko nežinojęs. Jis pažadėjo, kad bus kuriamas fondas Kuršių marioms padarytai žalai atlyginti, kurį administruos su bendrove nesusiję asmenys. Vadovas taip pat patvirtino, kad sklendes, ko gero, naktį atsukdavo budintys valymo įrenginių operatoriai.

Tiesa, į paviešintą situaciją netrukus sureagavo ir prekybininkai bei patys pirkėjai. Socialiniuose tinkluose pasirodė raginimai nebepirkti bendrovės produkcijos, o „IKI“, „Norfa“, „Rimi“, „Kesko Senukai“ bei kai kurie „Ikea“ partneriai taip pat teigė nebebendradarbiausiantys su šia įmone. Bet skandalą visi greitai pamiršo, 2021 m. rudenį „Grigeo“ akcijos kaina net buvo pasiekusi vieną eurą.

S. Skvernelis įtariamas kyšininkavimu | Panorama | 2026-04-09

Turtas ir Pripažinimas

2019 metų DELFI tyrimo „Lietuvos turtingiausieji“ duomenimis, G. Pangonis tarp verslininkų užima 51 vietą, jo turtas įvertintas 61 mln. eurų.

Dar prieš paaiškėjant, kad įmonė į Kuršių marias galimai leido nevalytas nuotekas, verslininkas 2019-ųjų gruodį buvo kalbintas DELFI TV laidoje „Atsakingas požiūris". Kaip tada kalbėjo, verslai yra ekonomikos variklis ir, priešingai nei valdžia, privačios įmonės savo darbuotojus kiekvienais metais užtikrintai skatina vis didėjančia alga. Paklaustas, kokie metai bendrovei buvo 2019-ieji, jis sakė, kad jie buvę vieni geresnių. „Šie metai buvo vieni iš geresnių, nors pernai buvo rekordiniai - daliai įmonei, kitos sukosi šiek tiek sunkiau. Šie metai tikrai baigsis gerai rezultatais“, - teigė jis.

Laidos vedėjas G. Pangonio klausė ir ką jis galėtų patarti jaunam žmogui Lietuvoje, kuris skundžiasi, kad šiandien neturi pinigų. „Jei šiuo metu žmogus, gyvenantis Lietuvoje, sako, kad neturi pinigų, tai turbūt pas jį abi rankos kairės, nes dirbti nemoka. Jei vienoj vietoj mažai uždirba, tai tegul užsidirba papildomai kitame darbe. Bet kad ir koks darbas bebūtų - tobulėk, padaryk daugiau ir geriau nei kiti, pasistenk ir tave pastebės. Politikai sako, kad įmonės atleis darbuotojus - nei viena įmonė, nei vieno vadovo nežinau, kuris būtų atleidęs gerą darbuotoją. Jei kas nors pasakys, kad atleidžia gerą darbuotoją, tegul pasako - aš pribėgsiu ir paimsiu. Mums ir šiandien reikia profesionalių, gerų darbuotojų, kad valdytų techniką. Mūsų įmonėj niekam nemokama minimali alga, visur - aukštesnė, ir be abejo, visur reikia išmokti valdyti techniką“, - teigė verslininkas.

Verslininko patarimai jaunimui apima ir šią mintį: „Rekomenduočiau pirmiausia pasimokyti ant svetimų pinigų. Jeigu jaunuolis tik ką pabaigęs mokslus, siūlyčiau nueiti į kokią įmonę, pažiūrėti kaip dirba struktūros, palipti karjeros laiptais. Tada jau galvoti apie savo verslą. Nes tik vienetai nematę kaip viskas vyksta iš vidaus sugebės išplaukti.“

tags: #gintautas #pangonis #gime



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems