Ketvirti-penkti gyvenimo metai yra itin dinamiškas vaiko kalbos raidos etapas. Tai laikas, kai iš paprastų sakinių ir riboto žodyno vaikas pereina prie sudėtingesnės, turiningesnės ir aiškesnės kalbos. Šiuo laikotarpiu sparčiai turtėja žodynas, tobulėja gramatinė sandara ir žymiai pagerėja garsų tarimas.

Penkerių metų vaikas yra mažasis smalsuolis, kuris noriai tyrinėja pasaulį, lavina savo savarankiškumą ir ruošiasi įžengti į mokyklinio amžiaus etapą. Kalba tokiam vaikui tampa pagrindine bendravimo priemone. Jis gali pasakoti istorijas, kalbėti apie savo patirtį, klausti ir atsakyti.
Šiame amžiuje vaikas ne tik įsimena didelį kiekį naujų žodžių, bet ir pradeda giliau suprasti jų reikšmes bei sąryšius. Jis jau geba atskirti konkrečius žodžius ir supranta abstrakčias sąvokas. Pavyzdžiui, vaikas jau gerai suvokia laiko sąvokas, tokias kaip rytoj, šiandien, vakar, ir naudoja jas kasdieniame bendravime. Vaikas kalba vis sudėtingesniais, išsamiais sakiniais (8 ir daugiau žodžių), susikalba tiek su panašaus amžiaus vaikais, tiek su suaugusiais.
Šiame amžiuje dauguma vaikų jau gerokai patobulina garsų tarimą ir taisyklingai taria didžiąją dalį kalbos garsų. Tačiau kai kurie sudėtingesni garsai, tokie kaip š, ž, č, dž ir r, vis dar gali būti tariami netaisyklingai, ir tai yra normalu iki maždaug penkerių su puse, o kartais ir šešerių metų amžiaus.
Pasak logopedų, sudėtingesniųjų garsų tarimo mokymasis gali kiek užsitęsti. Priežastys gali būti įvairios: nuo sulėtėjusios vaiko garsų tarimo raidos ar kalbėjimo sutrikimų, iki tėvų žinių stokos mokant tarti pirmuosius žodžius.
| Sutrikimas | Priežastys |
|---|---|
| Dislalija | Nepakankamai išlavėję ar netikslūs liežuvio, lūpų judesiai, netaisyklingas sąkandis, trumpas poliežuvinis raištis. |
| Dizartija | Neurologinės kilmės priežastys, artikuliacinio aparato raumenų įtampos pakitimai, netaisyklingas kvėpavimas. |
Pastebėjus, kad mažyliui natūraliai nepavyksta taisyklingai pakartoti garso, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į logopedą. Bendraujant su artikuliacijos sutrikimų turinčiu vaiku, bene svarbiausia analizuoti jo tarties ypatumus ir atkreipti dėmesį į pasikartojančias klaidas.
Skatindami taisyklingą kalbėjimą, tėvai turėtų daugiau dėmesio kreipti kalbėjimo modeliavimui, t.y. net jeigu ir vaikas netaisyklingai ištaria žodį, tėveliai turėtų patys tarsi neutraliai jį pakartoti taisyklingai. Prašyti taisyklingai ištarti rekomenduojama tik tuos garsus, kurių tarimo vaiką moko logopedas.

Nepriklausomai nuo to, kiek jums yra suprantamas vaiko kalbėjimas, visada atsakykite į jo klausimą ar kreipimąsi. Jeigu nesupratote, ką vaikas sako, perklauskite ar pakartokite tą vaiko sakinio dalį, kurios nesupratote. Akcentuojant vaiko gebėjimus ir giriant už pastangas, stiprinamas jo pasitikėjimas savimi.
tags: #5 #metu #vaiko #artikuliacija