Ginekologinės ligos ir motinos bei vaisiaus priežiūra nėštumo metu

Perinatalinės pagalbos pagrindinis tikslas - sveika motina ir sveikas naujagimis. Lietuvoje pagalba nėščiosioms yra pakankamai aukšto lygio, o per pastaruosius metus smarkiai sumažėjo naujagimių ir kūdikių mirtingumas. Nepaisant to, išlieka problemų, susijusių su nėščiųjų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūra. Sveika motina ir sveikas naujagimis: kaip tinkamai prižiūrėti lėtinėmis ligomis sergančias nėščiąsias - tai dažniausi ir aktualiausi klausimai, kuriuos sprendžia tiek šeimos gydytojai, tiek kitų specialybių gydytojai.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje 40-42 proc. nėščiųjų turi nėštumo patologiją ar serga bendrąja liga. Nėštumo rizikos veiksniai skirstomi į penkias grupes: nepalanki akušerinė anamnezė, nepalanki nėščiosios anamnezė, nėštumo patologija, vaisiaus patologija ir nėščiosios ligos.

Lėtinės ligos ir nėštumas

Pagrindinės ir svarbiausios lėtinės ligos, kurios kelia didžiausią nerimą moteriai pastojus, yra bendrosios moters ligos: lėtinės infekcinės ligos, inkstų, plaučių, širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, virškinimo organų ligos ir kitų organų ligos. Be bendrųjų ligų, nėščiosios gali sirgti ir liga, kuri būdinga tik nėštumui. Neretai nėštumas sužadina remisijos fazėje esančios bendrosios ligos požymius ir patologinius pokyčius, kurie turi neigiamos įtakos vaisiaus vystymuisi, jo fizinei būklei, naujagimio ir, galima sakyti, ateities kartų sveikatai.

Didelės rizikos nėštumą prižiūri gydytojas akušeris-ginekologas. Nėščiosios ligos yra ta ligų grupė, kai šeimos gydytojas, akušeris-ginekologas ir gydytojas specialistas (pagal nėščiosios ligos pobūdį) sudaro komandą, kuri kartu bendradarbiauja ir prižiūri nėščiąją. Nustatytas didelės rizikos veiksnys įrašomas atitinkamuose nėščiosios medicininiuose dokumentuose. Gydytojas akušeris-ginekologas kartu su gydytoju specialistu (vidaus ligų, kardiologu, gastroenterologu ir t.t.) kartu numato nėščiosios priežiūrą, suderina gydymą, gimdymo būdą ir laiką.

Ginekologinės ligos

Endometriozė

Sergant endometrioze gimdos audinys išveša už gimdos ribų. Tikslios endometriozės priežastys nežinomos, tačiau labiausiai tikėtina, kad šį susirgimą sukelia hormonų disbalansas.

Gimdos mioma

Gimdos mioma yra gerybinis lygiųjų gimdos raumenų navikas, kuris susiformuoja iš gimdos sienelės raumeninių skaidulų. Mioma, priklausomai nuo lokalizacijos, gali nesukelti jokių simptomų. Miomos gydomos chirurginiu būdu - dariniai gali būti pašalinami nuo gimdos sienelių arba, jeigu moters vaisingasis amžius jau praėjęs arba ji nebeplanuoja turėti daugiau vaikų, chirurginiu būdu šalinama gimda.

Kiaušidžių cistos

Cistos yra patologinis darinys kiaušidėje, susidarantis, kada kiaušidės aplinkoje susikaupia sekretas. Kiaušidžių cistos būna kelių rūšių: folikulinės cistos, geltonkūnio cistos, tekaliuteininės cistos, priekiaušidinės cistos, intraligamentinės cistos, dermoidinės cistos, endometriodinės cistos.

Dažniausiai kiaušidžių cistos nesukelia jokių simptomų, tačiau kartais cistos lemia nereguliarias, skausmingas menstruacijas, prieš menstruacijas ir jų metų juntamas stiprus skausmas papilvėje. Dalis cistų išnyksta savaime. Jeigu cista didelė, kelia nemalonius simptomus, ji gali būti šalinama chirurginiu būdu, esant daugybinėms cistoms gali būti pašalinta visa kiaušidė. Nustačius, kad cista yra vėžinės kilmės, rekomenduojama pašalinti abi kiaušides ir gimdą.

Kiaušidžių cistų paplitimas nėštumo metu svyruoja nuo 0,3 iki 5,4% visų nėštumų, o dermoidinės cistos sudaro apie trečdalį. Dauguma diagnozuotų cistų yra gerybinės ir besimptomės, tačiau ūminės komplikacijos, tokios kaip torsija, plyšimas ar kraujavimas, nors ir retos, reikalauja skubios pagalbos. Priedų torsija dėl kiaušidžių cistų dažniausiai pasireiškia pirmuoju ir antruoju nėštumo trimestrais, o pogimdyminės torsijos priežastis gali būti fiziologinė gimdos involiucija ir atpalaiduotų raiščių mobilumas. Priedų torsijos atveju chirurginis kraujo tėkmės atkūrimas yra būtinas kiaušidžių funkcijai, audinių vientisumui ir pacientės vaisingumui išsaugoti.

Gimdos polipai

Neretai gimdos polipai nesukelia jokių simptomų ir tiek atsiranda, tiek ir išnyksta nepastebėti, savaime. Jei jaunų, dar negimdžiusių merginų gimdoje randama mažai ir (arba) smulkių polipų, gydytojas juos kurį laiką gali tik stebėti. Tačiau dažniausiai aptikus gimdos polipų skiriamas chirurginis gydymas, kuomet polipai atsargiai pašalinami.

Gimdos kaklelio uždegimas

Gimdos kaklelio uždegimas pasireiškia perštėjimo, niežėjimo jausmu makštyje. Taip pat gali padaugėti išskyrų, jos būna žalsvos, gelsvos, turi blogą kvapą. Uždegimą sukelia bakterijos, virusai, pirmuonys. Dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, kuomet nesilaikoma asmens higienos, nenaudojamas prezervatyvas.

Onkologinės ligos

Pirmosiomis stadijomis gimdos kaklelio vėžys visiškai nejuntamas, nėra jokių simptomų. Vėlesnėse stadijose gimdos kaklelio vėžys pasireiškia kraujavimu, kraujas pasirodo po lytinių santykių ar savaime, atrodytų, be jokios priežasties, ilgainiui kraujavimas intensyvėja. Vėžiui peraugus šlapimo pūslę ar tiesiąją žarną, sutrinka šalinimo sistemų darbas. Gimdos kaklelio vėžį sukelia ląstelių (dažniausiai epitelio) supiktybėjimas, kurį, manoma, lemia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Prevencijai 25-60 metų moterys kartą per 3 metus gali profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio.

Ligos pradžioje makšties vėžys nesukelia jokių simptomų. Pirmiausia, atsiranda makšties gleivinės pakitimai, gleivinėje matomos baltos dėmės, kurių moterys dažniausiai nepastebi. Palaipsniui atsiranda balkšvų, vandeningų, su kraujo priemaišomis išskyrų. Maži navikai dažniausiai gydomi chirurginiu būdu - šalinama makštis, gimda, šalia esantys limfmazgiai.

Kiaušidžių vėžys, kaip ir kiti onkologiniai susirgimai, ligos pradžioje nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Vėlyvose kiaušidžių vėžio stadijose juntamas tempimas pilvo apačioje, trumpas bukas skausmas, atsiranda kraujavimas ne menstruacijų metu, padidėja pilvo apimtis. Progresuojantis kiaušidžių vėžys gali lemti virškinimo, šlapinimosi sutrikimus, svorio kritimą. Kiaušidžių vėžio priežastys nėra aiškios. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, kurio metu pašalinama pažeista kiaušidė ar jos dalis, pašalintas audinys tiriamas ir, jeigu diagnozė pasitvirtina, randama naviko požymių, šalinama ir sveika kiaušidė, kiaušintakiai ir gimda.

Infekcijos nėštumo metu

Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek ir vaisiui. Lytinių organų infekcijomis moterys nėštumo metu dažnai serga dėl pasikeitusios lytinių hormonų pusiausvyros, susilpnėjusio imuniteto (ypač trečiajame nėštumo trimestre) bei dažnesnio šlapinimosi. Daugelis lytiškai plintančių ligų (ypač užsikrėtimo pradžioje) gali nesukelti jokių simptomų ar simptomai gali būti nežymūs.

Lytiniu keliu plintančias ligas dažniausiai sukelia bakterijos, tačiau taip pat ir virusai, grybeliai. Gydymas priklauso nuo konkrečios ligos priežasties ir ją sukeliančių patogenų. Pajutus nerimą keliančius simptomus, gydytis privalo kiekviena. Makšties uždegimas gali sukelti tiek pasikartojančių savaiminių persileidimų, tiek priešlaikinį gimdymą ar šlapimo takų uždegimų.

Visos nėščiosios pirmojo apsilankymo pas akušerį-ginekologą metu tiriamos dėl galimo makšties uždegimo, o moterims, kurios nėštumo metu jau skundžiasi pagausėjusiomis ar nemalonaus kvapo išskyromis, infekcija turi būti diagnozuojama ir privalomai gydoma.

Paprastai į makštį patekus infekcijai, pajuntami gana aiškūs simptomai - pasikeičia išskyrų kiekis, konsistencija, kvapas, atsiranda vulvos niežėjimas, ima perštėti, deginti, lytiniai santykiai su partneriu tampa skausmingi, atsiranda skausmas šlapinantis, skausmas pilvo apačioje, makštis gali patinti ar išsausėti. Makšties uždegimas nėštumo metu dažnai painiojamas su vaisiaus vandenų tekėjimu, tačiau svarbu suprasti, kad makšties uždegimui būdingos nemalonaus kvapo ir pobūdžio gausios išskyros. Tuo metu vaisiaus vandenų tekėjimo metu išskyros būna bekvapės, skaidrios, o skysčiai teka ypač gausiai.

Bakterinė vaginozė

Bakterine vaginoze susergama, kai makšties terpė iš įprastos rūgštinės tampa šarminė ir dėl to intensyviai pradeda daugintis „blogosios“ anaerobinės bakterijos. Bakterinė vaginozė - viena dažniausiai užklumpančių vaginalinių infekcijų nėštumo metu ir diagnozuojama maždaug 25 proc. nėščiųjų moterų. Prasideda tuomet, kai makštyje sumažėja laktobacilų ir padaugėja kitų bakterijų.

Dažniausias bakterinės vaginozės simptomas yra nemalonaus kvapo makšties išskyros. Gydymui dažniausiai skiriama medikamentų, slopinančių anaerobinių mikroorganizmų augimą (t. y. žvakutės, kremas į makštį arba geriamosios tabletės, priklausomai nuo nėštumo laikotarpio). Labai svarbu nustatyti bakterinę vaginozę sukėlusias priežastis ir jas pašalinti. Partnerio gydyti nereikia, nebent liga kartojasi.

Kadangi ši infekcija didina persileidimo ir naujagimio sveikatos komplikacijų riziką, į ją nevertėtų žiūrėti aplaidžiai. Jeigu delsiama arba liga gydoma netinkamai, padidėja persileidimo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir priešlaikinio gimdymo bei pogimdyvinių ir pooperacinių infekcijų rizika.

Grybelinė infekcija (kandidozė, pienligė)

Grybelinė infekcija pasireiškia sutrikus normaliai, natūraliai makšties mikroflorai. Nėštumo metu padidėjęs hormonų estrogeno ir progesterono kiekis sudaro palankias sąlygas grybeliams daugintis. Grybelinė infekcija nėštumo laikotarpiu maždaug nuo 2 iki 10 kartų dažnesnė nei įprastai.

Gausios, balkšvos ar žalsvos, varškę primenančios iškyros yra vienas iš simptomų. Dažniausi grybelinės infekcijos simptomai yra šie: deginimo ir niežėjimo pojūtis vaginoje, makšties paraudimas ir patinimas, tirštos, gelsvai balkšvos spalvos makšties išskyros, kurių kvapas gali priminti kepamą duoną. Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir makšties tepinėliu.

Infekcija gydoma žvakutėmis, tepalais, labai retai, esant komplikuotai ligos formai, skiriami leidžiami vaistai. Paprastai ši infekcija gydoma kremais arba makšties žvakutėmis. Gydytojas taip pat gali skirti priešgrybelinių vaistų. Partnerį rekomenduojama gydyti tik esant pasikartojančiai makšties grybelinei infekcijai. Kandidozė vaisiui nekenkia. Jei ši problema išliks gimdymo metu, yra nedidelė tikimybė, kad kūdikis susirgs pienlige. Ja sergančio kūdikio burnytėje atsiranda balkšvų lopinėlių.

B grupės streptokokai (BGS)

B grupės streptokokai (BGS) - tai bakterijos, kurias žarnyne ir/ar makštyje turi apie 10-40 proc. moterų. Tai viena iš naujagimiams pavojingiausių infekcijų, galinti padaryti daug žalos ir pačiai motinai. Daugelio nėščiųjų organizme BGS infekcija gali sukelti šlapimo pūslės uždegimą, endometritą (gimdos gleivinės uždegimą) ir pražudyti naujagimį.

Dažniausiai ši infekcija nėščiosioms nesukelia jokių simptomų, todėl 35-37 nėštumo savaitę visos moterys profilaktiškai tikrinamos dėl šių bakterijų. Jei tyrimo rezultatai teigiami, nėščioji gimdymo metu gydoma antibiotikais. Gali būti, kad jūsų organizme yra B grupės streptokokų, jei jums prasidėjo priešlaikinis gimdymas, anksti nubėgo vaisiaus vandenys ar gimdymo metu pradėjote karščiuoti.

Jei nėštumo pradžioje nustatoma, kad moters organizme yra BGS, skiriama antibiotikų. Jų aptikus 35-38 nėštumo savaitę, gimdymo metu vaisiui gresia užsikrėtimas bakterija, kuri gali sukelti sepsį ar meningitą.

Chlamidiozė

Chlamidiozė - lytiniu keliu plintanti infekcija, kuri nėštumo metu gali sukelti daug komplikacijų. Dažniausi chlamidiozės simptomai - žalsvai gelsvos ir nemalonaus kvapo makšties išskyros, skausmas ir deginimas lytinių santykių metu. Chlamidijos nėščiosioms gali sukelti cervicitą (gimdos kaklelio uždegimą), pogimdinį endometritą ir kraujavimą nėštumo metu.

Antruoju gimdymo etapu chlamidijomis gali užsikrėsti ir vaisius. Skiriamas gydymas antibiotikais tiek moteriai, tiek jos partneriui. Kyla didesnė priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus dangalų ankstyvojo plyšimo, cervicito (gimdos kaklelio uždegimo), pogimdyvinio endometrito (gimdos gleivinės uždegimo) rizika.

Trichomonozė

Trichomonozė yra lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią būtina gydyti nėštumo metu. Skiriamas gydymas antibiotikais abiem partneriams.

Herpetinė infekcija (pūslelinė)

Lyties organų infekciją (apie 80 proc.) sukelia antrojo tipo Herpes simplex virusas (HSV). Užsikrečiama tiesioginio kontakto metu, lytinių santykių metu. Vaisius gali būti užkrėstas ir gimdant. Liga pasireiškia niežuliu ir graužimu lyties organų srityje, pūslelių pavidalo herpetiniu bėrimu išorinių lytinių organų, makšties, gimdos kaklelio srityje. Gali būti padidėję kirkšnies limfmazgiai, pakilti temperatūra, galite pradėti jausti skausmą šlapinantis.

HSV infekcija gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus vystymosi gimdoje atsilikimą ir net žūtį, yra rizika, jog naujagimis gims infekuotas šiuo virusu. Naujagimių, užsikrėtusių šia infekcija gimstant, mirštamumas - net 60 proc., todėl, atsiradus šios ligos požymiams, labai svarbu kreiptis į gydytoją. Siekiant neužsikrėsti reikia vengti kontakto su sergančiu žmogumi. Lytinių organų pūsleline serganti ir pūslelių ant lytinių organų turinti nėščioji šį virusą gimdymo metu gali perduoti naujagimiui, todėl jai gali būti atliekama cezario pjūvio operacija. Virusas yra pavojingas, jeigu moteris juo pirmą kartą užsikrečia nėštumo metu.

Cistitas ir inkstų uždegimas

Cistito priežastys: paprastai bakterijos iš išangės patenka į šlaplę ir nukeliauja aukštyn į šlapimo pūslę, kur toliau dauginasi. Nėštumo metu cistito rizika didesnė dėl padidėjusio progesterono kiekio. Gydomas cistitas antibiotikais. Kartais visiškai sveikai, iki tol neturėjusiai jokių inkstų ligų moteriai gali prasidėti inkstų uždegimas, nes augant gimdai pablogėja šlapimo nutekėjimas iš inkstų, ir susidaro sąlygos atsirasti uždegiminėms komplikacijoms. Jeigu moteriai skauda dešinio inksto vietoje (nugaros dešinėje pusėje), strėnose, vėliau atsiranda karščiavimas, tai rimtas požymis ir reikia nedelsiant kreiptis į medikus. Sergant inkstų uždegimu labai svarbu vartoti kuo daug skysčių - nuo 2,5-3 litrų per dieną.

Peršalimas ir gripas

Peršalimo priežastys: virusai, plintantys oro lašeliniu būdu. Peršalimo prevencija ir gydymas: kruopšti rankų higiena, imuniteto stiprinimas (sveika mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis, kuo mažiau streso). Peršalimas nėštumo metu nėra pavojingas, išskyrus atvejus, kuomet temperatūra pakyla iki 38°C ir daugiau.

Gripo priežastys: gripo virusai plinta oro lašeliniu būdu. Patikimiausia prevencijos priemonė yra skiepai. Nėščiosios nuo gripo yra skiepijamos nemokamai. Nėščiosioms gripo eiga dažniau yra sunkesnė, didesnė gripo komplikacijų (plaučių uždegimo, sinusito, ūmaus bronchito ir kt.) rizika. Gripo infekcija ir jos sukeliamas karščiavimas nėštumo metu yra siejamas su didesne persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ir kt. rizika.

Koronavirusas (COVID-19)

Koronaviruso (COVID-19) simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, raumenų skausmas, kosulys, dusulys. Kol kas nėra patvirtintų, patikimų ir pakankamų tyrimų apie koronaviruso (COVID-19) poveikį nėščiosioms.

Vėjaraupiai ir raudonukė

Vėjaraupių priežastys: ligą sukelia Varicella zoster virusas. Prevencija ir gydymas: planuojant nėštumą (bent 1 mėn. iki pastojant) nesirgusioms vėjaraupiais moterims reikėtų pasiskiepyti. Nėščiajai susirgus vėjaraupiais gali įvykti persileidimas, taip pat didesnė priešlaikinio gimdymo, negyvagimio rizika. Susirgus vėjaraupiais nėštumo pradžioje galimi vaisiaus apsigimimai (tikimybė - apie 2-3 proc.), naujagimis gali gimti mažesnio svorio, galimi raidos sutrikimai.

Raudonukės poveikis nėštumui, vaisiui ir kūdikiui: ši infekcija - ypač pavojinga dėl apsigimimų, dar vadinamų įgimtos raudonukės sindromu ir dažniausiai susijusi su šiomis komplikacijomis kūdikiui: širdies ydomis, kurtumu, aklumu, smegenų ir kitų organų pažeidimais. Kuo anksčiau nėštumo metu (t. y. pirmoje nėštumo pusėje) susergama raudonuke, tuo apsigimimai sunkesni, tad dažnai tai būna ir savaiminio persileidimo priežastis. Susirgus taikomas tik simptominis gydymas.

Vaisiaus dangalų chorioamnionitas

Vaisiaus dangalų chorioamnionito priežastys, gydymas ir poveikis nėštumui, vaisiui ar kūdikiui turi būti atidžiai stebimi.

CMV infekcija

CMV infekcija plinta per kūno skysčius (kraują, seiles, šlapimą, spermą, motinos pieną). Užsikrėtus dažnai nejuntami jokie simptomai. Pagrindinė prevencijos priemonė yra geri higienos įgūdžiai. Virusą motina gali perduoti nėštumo, gimdymo arba žindymo metu. Rizika užkrėsti vaisių yra didesnė, jeigu moteris CMV nėštumo metu užsikrečia pirmą kartą. Infekcija naujagimiams yra pavojinga.

Parvovirusinė infekcija

Infekciją sukelia B19 parvovirusas. Gali būti besimptomė arba pasireikšti nespecifiniais, peršalimą primenančiais simptomais. Vaikams virusas sukelia bėrimą ant veido, išplintantį po visą kūną. Nėščiosioms reikėtų vengti kontakto su sergančiaisiais ir rūpintis higiena. Egzistuoja apie 30% rizika, kad infekcija užsikrėtusi nėščioji virusą perduos vaisiui. 5-10% atvejų vaisius žūva.

Toksoplazmozė

Infekciją sukelia parazitiniai pirmuonys - toksoplazmos (Toxoplasma gondii). Sergant toksoplazmoze paprastai nėra jokių simptomų, tačiau kraujyje aptinkama antikūnų prieš toksoplazmas. Nėštumo metu labai svarbu neturėti kontakto su kačių išmatomis, t.y. kiti šeimos nariai kačių kraiko dėžutę turėtų kasdien valyti ir dezinfekuoti aktyviojo chloro turinčiomis valymo priemonėmis arba verdančiu vandeniu. Infekcija labai pavojinga vaisiui. Didžiausia tikimybė, kad vaisius užsikrės, kyla, jeigu moteris 3 mėn. iki pastojimo arba pirmajame nėštumo trimestre susirgo ūmia toksoplazmoze.

Hepatitas B

Hepatitas B plinta per kūno skysčius, ypač per kraują ir skysčius su kraujo priemaiša. Simptomai dažnai nėra juntami arba yra nespecifiniai, t.y. silpnumas, sąnarių skausmas, pykinimas ir kt. Pagrindinė apsaugos priemonė yra skiepai nuo hepatito B. Motina gali perduoti virusą vaisiui. Užsikrėtę kūdikiai turi didžiausią tikimybę susirgti lėtiniu hepatitu B, galinčiu negrįžtamai pažeisti kepenis, todėl naujagimius rekomenduojama per 24 val. paskiepyti.

ŽIV

ŽIV liga turi kelias stadijas. Po besimptomio inkubacinio periodo gali pasireikšti gripą primenantys simptomai, vėliau vidutiniškai 5-8 metus nėra juntami jokie simptomai. Pagrindinės ŽIV prevencijos priemonės yra prezervatyvų naudojimas, dalyvavimas adatų ir švirkštų keitimo programose, gydymasis nuo priklausomybės švirkščiamiesiems narkotikams. ŽIV gydoma antiretrovirusiniais (ARV) vaistais. ŽIV nėščioji gali perduoti vaisiui, taip pat naujagimiui gimdymo bei žindymo metu. Didžiausia tikimybė perduoti infekciją (apie 60-70 proc.) - gimdymo metu. 10-15 proc. atvejų infekcija perduodama žindant. Taikant rekomenduojamas priemones tikimybė, kad infekcija bus perduota ir kūdikiui - apie 1 proc. Lietuvoje dėl ŽIV privalomai tiriama kiekviena nėščioji.

Nėščiųjų priežiūra ir tyrimai

Nėščiosios ambulatorinę priežiūrą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas Nr. V-1135 (2006 m. gruodžio 29 d.). Mažos rizikos nėštumas sudaro apie 60 proc. visų nėštumų. Nėščioji turėtų kreiptis į šeimos gydytoją iki 12 nėštumo savaitės. Jau pirmojo apsilankymo metu šeimos gydytojas turi surinkti anamnezę, skirti odontologo konsultaciją, įvertinti arterinį kraujo spaudimą, kūno masės indeksą ir skirti atlikti kraujo tyrimą (Hb, leukocitai, trombocitai, hematokritas), nustatyti kraujo grupę ir Rh faktorių. Svarbu yra nustatyti Rh antikūnus netiesioginiu Kumbso metodu, kai nėščiosios Rh (-), o vyro Rh (+).

Jau pirmojo apsilankymo metu nėščioji ištiriama dėl sifilio (RPR), ŽIV, atliekamas šlapimo tyrimas (baltymas, leukocitai, eritrocitai, gliukozė, ketonai, nitritai, santykinis svoris). Po 10-14 dienų aptariami tyrimų rezultatai, pradedama pildyti 113/a forma. Jei nėščioji lankosi pas pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) komandos akušerį-ginekologą, ją turi apžiūrėti PASP vidaus ligų gydytojas.

Pirmą nėštumo trimestrą moteriai skiriama folio rūgšties, po 0,4 mg/p. Nėščiųjų anemija I ir III nėštumo trečdaliais yra konstatuojama, kai Hb yra mažiau 110 g/l, o II trečdaliu - mažiau 105 g/l. Nėščiosios geležies atsargas galima vertinti tik ištyrus kraujo serumo feritino kiekį. Esant indikacijų, įtariant tuberkuliozę, kartu gyvenantys šeimos nariai siunčiami atlikti rentgenologinio plaučių tyrimo.

Sveika nėščioji gali lankytis nėštumo laikotarpiu pas pasirinktą gydytoją - šeimos arba akušerį-ginekologą. Jei nėščioji lankosi pas šeimos gydytoją, jis pirmą kartą turi nusiųsti pas akušerį-ginekologą 12-14 nėštumo savaitę. Gydytojas akušeris-ginekologas privalo įvertinti rizikos veiksnius.

13-28 nėštumo savaitę moteris apsilanko pas pasirinktą šeimos gydytoją ar akušerį-ginekologą du kartus. Kiekvieno apsilankymo metu matuojamas arterinis kraujo spaudimas, atliekamas šlapimo tyrimas. Nuo 20 nėštumo savaitės reikia pradėti matuoti gimdos dugno aukštį ir vertinti vaisiaus širdies tonus. 18-20 nėštumo savaitę nėščioji siunčiama pas akušerį-ginekologą, atliekamas ultragarsinis tyrimas. 27-28 nėštumo savaitę būtina nustatyti Rh antikūnus moteriai, kurios Rh (-), o vyro Rh (+). Jei randama antikūnų, nėščioji privalo būti siunčiama į Vilniaus arba Kauno perinatologijos centrą. Jei antikūnų nerandama, 28-32 nėštumo savaitę reikia suleisti anti D imunoglobulino. Po šios injekcijos antikūnai netiriami.

24-28 nėštumo savaitę reikia atlikti gliukozės toleravimo mėginį, jei yra gestacinio diabeto rizikos veiksnių. 29-40 nėštumo savaitę sveika nėščioji apsilanko pas šeimos gydytoją arba pas akušerį-ginekologą 2-3 kartus. Esant indikacijų, apsilankymų skaičius neribojamas. Matuojamas arterinis kraujospūdis, gimdos dugno aukštis, vertinami vaisiaus širdies tonai. 32 nėštumo savaitę kartojamas kraujo tyrimas, tiriama lues (RPR) ir ŽIV tikimybė.

Patyręs šeimos gydytojas pirmasis turi susipažinti su nėščiąja, gerai išsiaiškinti bendrąją anamnezę, įvertinti elementariausius laboratorinius tyrimus, įtarti patologiją ir kviestis į pagalbą specialistus.

Sveiką nėščiąją šeimos gydytojas pas akušerį-ginekologą turi nusiųsti 36-tą nėštumo savaitę. Aptariama vaisiaus judesių skaičiavimo svarba, nėščioji rengiama gimdymui ir žindymui. Šiuo metu įvertinama vaisiaus padėtis ir pirmeiga. Jei yra sėdmenų pirmeiga, 37-tą nėštumo savaitę siūloma vaisiaus apgrąža. Šio apsilankymo metu akušeris-ginekologas įvertina naujagimių B grupės streptokoko (BGS) infekcijos rizikos veiksnius. Akušeris-ginekologas vertina vaisiaus intrauterinę būklę, atlieka ultragarsinį tyrimą ir, suėjus 41 nėštumo savaitei, nutaria hospitalizavimo ar kito apsilankymo datą.

Pavojingos nėštumo būklės: kada kreiptis į gydytoją?

Nėštumo metu moteris pas ginekologą lankosi kas 4 savaites. Per pirmąjį susitikimą su nėščia moterimi ginekologas turi papasakoti apie visas būkles, simptomus, negalavimus, kurie gali atsirasti nėštumo metu, kad moteris žinotų, kada kreiptis jau nebelaukiant skirto kito vizito laiko. Jeigu nėštumas yra mažos rizikos, o tai reiškia, kad moteris yra sveika ir iki nėštumo nesirgo jokia liga, užtenka apsilankyti pas ginekologą 6-7 kartus per visą nėštumą. Tokie terminai numatyti antenatalinės priežiūros protokole. Kiekviena būna skaičiusi apie nėštumą, girdėjusi iš draugių, juk šiais laikais dauguma nėštumų yra planuoti.

Kraujavimas nėštumo metu

Normalu, jei pirmais mėnesiais moteriai kiek maudžia pilvo apačią, pykina, ji vemia, padidėja jautrumas, sumažėja kraujospūdis, kuris sukelia bendrą silpnumą ir energijos trūkumą. Jei nėštumo pradžioje (iki 14 nėštumo savaitės) atsiranda kraujingų išskyrų, nelaukiant skirto vizito laiko reikia eiti pas gydytoją ir išsiaiškinti, ar nėštumas vystosi normaliai. Jei kraujavimas nėra gausus, ne gausesnis nei per mėnesines, jei išskyros rudos ir tepančios, neverta išsigąsti, galima laukti kitos dienos ir nueiti pas savo ginekologą. Moteriai tuomet rekomenduojama daugiau poilsio, nėštumą palaikantis režimas. Jei moteris sunkiai dirbanti, jai skiriamas nedarbingumo lapelis, kad ji pabūtų namuose.

Bet kokios kraujingos išskyros antrą-trečią nėštumo trimestrą (nuo 14 savaičių) yra priežastis nedelsiant vykti į gydymo stacionarą nelaukiant ryto ar kitos dienos.

Kraujospūdis ir preeklampsija

Nėštumo metu pati pavojingiausia būsena yra preeklampsija, kuri gali prasidėti jau nuo 20 nėštumo savaitės. Ši būklė kartais labai greitai progresuoja. Taigi, jei skauda galvą, nėščia moteris turi pasimatuoti spaudimą. Jei nėščioji neturi namie kraujospūdžio aparato, tokie stacionarūs aparatai yra kai kuriose vaistinėse. Įsigyti ar pasiskolinti aparatą nėščiajai siūlome tik tada, kai įtariama, jog kraujospūdis gali didėti. Matydami aparato parodymus, nurodome ribas, kokiam spaudimui esant moteris turi kreiptis į medikus. Anksčiau preeklampsija buvo vadinama vėlyvąja toksikoze ar nėščiųjų gestoze. Trečiąjį trimestrą ginekologas turi labai aiškiai moteriai nusakyti, ir ne vieną kartą, šiuos preeklampsijos požymius. Ypač reikia stebėti ir informuoti moteris, kurioms kraujospūdis per nėštumą po truputį kyla.

Tinimai ir svorio augimas

Preeklampsijos požymis yra ir tinimai, pabrinkimai, vadinamosios edemos. Dažnai nėščiai moteriai paskutiniais nėštumo mėnesiais pabrinksta kojos, tačiau paprastai vakarais jos būna sunkesnės, o ryte tinimai nuslūgsta. Jei kraujospūdis normalus, šlapime nėra baltymo, tinimai nelaikomi pavojinga būkle, jie pasitaiko net 70 proc. nėščiųjų. O jei kojų tinimai iš vakaro būna akivaizdžiai pastebimi ir nepraeina ryte, jei pradėjo tinti rankos, veidas - galima įtarti, kad tai dėl preeklampsijos. Tuomet moteris pas ginekologą turėtų ateiti anksčiau, nelaukdama jai skirto laiko.

Dabar griežtų rekomendacijų dėl svorio augimo nėra, tačiau reikia stengtis per nėštumą nepriauginti antsvorio, nes nutukimas labai apsunkina pačią gimdymo eigą. Jei svoris auga tolygiai, panikuoti nereikia, bet jei svoris greitai padidėja dėl susikaupusių organizme skysčių - situacija pavojinga. Preeklampsiją lydi ir skausmas duobutės, skrandžio srityje, po dešiniuoju šonkaulių lanku (kepenų srityje), pykinimas, kartais net vėmimas. Nėščiųjų hipertenzinės būklės neretai būna vaisiaus augimo sulėtėjimo priežastimi. Dauguma autorių, tyrusių nėščiųjų kūno masės prieaugį per nėštumą, teigia, kad didesnė moterų dalis (50-60 proc.) pagal KMI rodiklius neatitinka šio prieaugio rekomendacijų. Tiek normalios kūno masės, tiek nutukusios moterys, priaugdamos daugiau negu rekomenduojama, daug dažniau pagimdo didelės kūno masės naujagimius (>4000 g).

Gimdos susitraukimai ir vaisiaus judesiai

Daug neaiškumų moterims kelia gimdos susitraukimai. Jos jaučia, kad gimda sukietėja tarsi akmenukas, pradeda mausti pilvo apačią, strėnas. Jei taip nutinka po sunkesnio fizinio krūvio, įtemptos darbo dienos, o grįžus namo ir ramiai pagulėjus praeina, tai normalu, tokia būklė nepavojinga. Gimda yra raumuo, o raumuo turi savybę susitraukinėti. Apie tai reikėtų pasakyti gydytojui planinio vizito metu - gydytojas ultragarsu patikrins gimdos kaklelio ilgį ir vidinių žiomenų būklę. Jei kaklelis yra pakankamo ilgio, būklė nepavojinga, tai reikia vertinti kaip normalią nėštumo eigą. Jokio gydymo nereikia, magnio irgi nereikia (magnį nėštumo metu reikia gerti tada, kai jo trūksta - kamuoja mėšlungis, skauda dubens kaulus). Gimdos susitraukimams slopinti magnis neskiriamas.

Moterims rekomenduojama skaičiuoti vaisiaus judesius, tačiau ne anksčiau kaip nuo 34-36 nėštumo savaičių. Iki tol pakanka tiesiog savistabos - vakare pagalvoti, kaip vaikutis judėjo, ar judesius jaučiau? Tai objektyvūs tyrimai, kuriais galime įvertinti situaciją, kai įtariame, kad vaisiui gresia pavojus. Vaisiaus judesių skaičiavimas nuo 34-36 savaitės rekomenduojamas dėl to, kad moteris įprastų prie vaisiaus ritmo, pavyzdžiui, suvoktų, kad vaisius daugiau aktyvus vakare arba net naktį. Moteris gana greitai pajunta tuos vaisiaus aktyvumo etapus ir tada gali pastebėti, jei judesių gerokai sumažėja arba jei jie pasidaro itin silpni. Apie vaisiaus elgesio pokyčius moteris turėtų pasakyti ginekologui, tada šis atliks vaisiaus kardiotokogramą. Jei per 30 min. judesių nefiksuojama, bus reikalingas papildomas ištyrimas.

Kiti simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Vaisius pasiima iš mamos tiek maisto medžiagų, kiek jam reikia, tad nėra jokio ryšio tarp mamos mažakraujystės ir vaisiaus mažakraujystės. Jei nėštumo eiga normali, moters mityba visavertiška, ji nėra vegetarė, trečiasis trimestras nesutampa su žiema, ankstyvu pavasariu, moters kraujas neturėtų labai nusilpti. Požymis, į kurį moterys turi atkreipti dėmesį - dažnas širdies plakimas, tai vienas iš pagrindinių simptomų, kai organizmui trūksta kalio ar geležies. Tuomet įsijungia kompensaciniai organizmo mechanizmai, ir padažnėja širdies susitraukimai, pulsas. Apie tai reikia pasakyti gydytojui, jis skirs hemoglobino ar feritino kiekio (geležies atsargų) kraujo tyrimą.

Atsiradęs niežulys rankų, pilvo, padų srityje moterims asocijuojasi su alergija, nėštumo dermatoze (žinoma, tokių dalykų irgi pasitaiko), bet negalima užmiršti ir labai rimtos būklės - nėščiųjų cholestazės, kai sutrinka tulžies nutekėjimas, pažeidžiama kepenų funkcija, didėja kepenų fermentų kiekis kraujyje. Požymis - jau minėtas niežulys. Naktį vykti į ligoninę nebūtina, bet skubos tvarka kreiptis į savo ginekologą reikia. Moteriai ištiriamas kepenų fermentų kiekis kraujyje ir skiriamas vaistas, kuris sujungia fermentus ir nėštumo metu yra saugus.

Gimdymas cezario pjūvio operacijos būdu Lietuvoje

Lietuvoje kasmet vis daugiau gimdymų užbaigiama operacija. Žemiau pateikiami cezario pjūvio operacijų dažnio duomenys per tam tikrą laikotarpį:

Šie duomenys rodo nuolatinį cezario pjūvio operacijų dažnio didėjimą, pasiekusį, kad 2008 m. beveik kas ketvirta-penkta nėščioji Lietuvoje natūraliai pagimdyti jau nebegalėjo. Ši grėsminga situacija tuo dar nesibaigia. Kartotinis gimdymas po praeityje atliktos cezario pjūvio operacijos taip pat dažnai baigiasi operacija. Gimdos plyšimas yra reta, bet sunki akušerinė komplikacija, kelianti grėsmę ir motinai, ir vaisiui, dažnesnė pacientėms, kurioms anksčiau buvo atliktos viena ar kelios gimdos operacijos (cezario pjūvis, miomektomija), ypač toms, kurių sekimo laikotarpis po ankstesnio gimdymo yra trumpesnis nei 12-24 mėnesiai.

Intymi higiena ir mityba nėštumo metu

Nėščiosios dažnai nežino, kaip tinkamai rūpintis intymia higiena nėštumo metu. Infekcijos puola dėl kasdienių įklotų naudojimo, kas sutrikdo oro cirkuliaciją, skatina bakterijų dauginimąsi ir neigiamai veikia makšties mikroflorą. Norint išvengti ištiso sąrašo pavojingų ligų, rekomenduojama atsigręžti į natūralumą - dėvėti orui laidžius apatinius, vengti ankštų kelnių ar pėdkelnių, nenaudoti aromatizuotų muilų, skalbimo priemonių, higienos priemonių, pastarąsias įsigyti tik vaistinėse.

Nėštumo metu rekomenduojama vengti ir ilgų maudynių baseinuose, sūkurinių vonių, stengtis ilgai nevilkėti šlapio maudymosi kostiumėlio, nes tai skatina makšties uždegimų vystymąsi. Mityba - taip pat ne paskutinėje vietoje. Reikėtų vengti saldžių, mielinių produktų, kuriuose gausu angliavandenių, nes šie neigiamai veikia makšties pH ir sudaro puikias sąlygas grybeliui vystytis. Valgykite jogurtus, kurių sudėtyje yra Lactobacillus acidophilus bakterijų, kadangi jos gali padėti atkurti natūralią makšties mikroflorą, vartokite gerąsias bakterijas - tiek vietiškai, tiek geriamąsias, nėščiajai skirtus vitaminus. Užklupus infekcijai patariama nepamiršti ir natūralių kovos būdų - plauti makštį antiuždegiminių savybių turinčių medetkų ar ramunėlių nuoviru.

tags: #ginekologines #ligos #nestumo #metu

• Taktinis šaudymo žaidimas Critical Ops
• Idėjos spalvingam rudeniui su vaikais
• sužinokite viską apie Steveno Seagalo karjeros kelią
• skaitykite apie džiaugsmingą Beatos Nicholson motinystės patirtį
• Lavina, judrus, ugdomasis žaidimai