Lietuvos gimstamumo statistika: gilėjanti demografinė krizė
Lietuva susiduria su itin gilia demografine krize - gimstamumas šalyje pasiekė istoriškai žemą lygį. Šalies ekonomikos augimą vis labiau riboja ne investicijų ar idėjų stoka, o mažėjantis žmonių skaičius. Akivaizdu, kad demografinė situacija šalyje yra krizinė, ir daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų ją vertina blogai arba labai blogai, rodo „Auginu Lietuvą“ užsakymu atlikta apklausa.
Dabartinė situacija ir pastarųjų metų tendencijos
Valstybės duomenų agentūros (VDA) generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė teigia, kad natūrali Lietuvos gyventojų kaita 2024 m. išliko neigiama - 18,8 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė. Anot jos, 2024 m. kūdikių gimė rekordiškai mažai - 18,7 tūkst., arba apie 9,5 proc. „Praeitais metais turėjome rekordiškai mažą gimusių kūdikių skaičių“, - teigė J. Petrauskienė. VDA duomenimis, 2024 m. mirė 37,4 tūkst. žmonių, kas yra 439 arba 1,2 proc. daugiau negu 2023 m. J. Petrauskienė pabrėžė, jog „jei norėtume, kad natūralios gyventojų kaitos rodiklis būtų subalansuotas, mums reikėtų dvigubai daugiau gimusių vaikų“. Ji taip pat atkreipė dėmesį: „Negalime neatkreipti dėmesio į gilėjančią demografinę duobę. (...) Tai temdo ir ateities ekonomines prognozes“.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas naujausius duomenis vadina demografine savižudybe. Anot jo, 2025 metais Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkst. vaikų, kai prieš dešimtmetį šis skaičius siekė 30 tūkst., o suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0. Per pernai metus, išankstiniais duomenimis, gimė 17 460 gyvų kūdikių, tačiau mirė dvigubai daugiau - net 36 869 asmenys. Akušeris ginekologas Gediminas Mečėjus pastebi, kad gimdančių moterų srautai ligoninėse mažėja: „Matome, kad praktiškai kartais per parą, per dvi, per tris mes turime po vieną, po du, po tris gimdymus, kai anksčiau būdavo nuo 10 iki 14-os“. Per pirmus 10 šių metų mėnesių Lietuvoje gimė virš 14 tūkstančių 700 vaikų. Nors iki metų pabaigos liko vos du mėnesiai, panašu, kad gimstamumas ir toliau mažės.
Nuo 1990-ųjų gimusių kūdikių skaičius nuolat krito - tada gimė apie 57 tūkstančiai kūdikių. Palyginus, 2020-aisiais gimusių buvo kone perpus mažiau, o štai pernai naujagimių skaičius jau sumažėjo iki 19 tūkstančių. Demografė Aušra Maslauskaitė konstatuoja liūdną statistiką: „Praėjusiais metais pasiekėme tokį lygį, kokio dar nebuvo niekada fiksuota - tai yra 1,1 - kas reiškia, kad vidutiniškai susilauktų vaikų skaičius vienai moteriai yra vienas vaikas. Tokią gimstamumo duobę turėjome tik 2000 metų pradžioje“.
Gimstamumas mažėja visose šalies vietovėse, tačiau ryškiausias nuosmukis fiksuojamas kaimiškose teritorijose. Dar prieš dešimtmetį kaime gimstamumo rodiklis buvo pakilęs iki 1,8, o Žemaitijos regionuose - Tauragės ir Telšių apskrityse - siekė beveik 1,9, tačiau per pastaruosius penkerius metus smuko iki 1,0. Nerimą kelia ir didžiųjų miestų padėtis, ypač Vilnius. Sostinėje, kur gyvena daugiausia jaunų ir finansiškai stipresnių žmonių, gimstamumo rodiklis per dešimtmetį taip pat sumažėjo nuo 1,5 iki 1,0.
„Dienos klausimas“: Demografijos krizė. Ar reikalingas mokestis viengungiams?
Migracijos įtaka gyventojų skaičiui
VDA duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 890,2 tūkst. nuolatinių gyventojų - 4,3 tūkst. (0,1 proc.) daugiau negu prieš metus. Kaip aiškino agentūros direktorė, nors imigracijos srautas sumažėjo, gyventojų skaičiaus didėjimą ir toliau lėmė teigiama neto tarptautinė migracija, kuriai įtakos turėjo karo pabėgėlių iš Ukrainos ir atvykusiųjų iš Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano, Kirgizstano, Tadžikistano bei Indijos skaičius. VDA duomenimis, 2024 m. Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama, t. y. į šalį grįžo 9,4 tūkst. Lietuvos piliečių daugiau negu jų išvyko, kai 2023 m. - 7,3 tūkst. 2024 m. į Lietuvą imigravo 51,8 tūkst. žmonių - 14,9 tūkst. (22,4 proc.) mažiau negu 2023 m., bet 23,1 tūkst. daugiau, negu iš jos išvyko. Tuo metu 2024 m. iš Lietuvos emigravo 28,7 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų: 19,1 tūkst. užsieniečių ir 9,5 tūkst. Lietuvos piliečių. 2024 m. 63,4 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio piliečiai, 36,6 proc. - Lietuvos piliečiai. Didžioji dalis užsienio piliečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos. Palyginti su 2023 m., emigravusiųjų skaičius padidėjo 7 tūkst. (32,1 proc.). Agentūros duomenimis, ankstesniais metais į Lietuvą atvykę imigrantai grįžta į savo kilmės šalis, todėl pagrindinės nuolatinių šalies gyventojų emigracijos kryptys išliko tos pačios: Baltarusija (5,7 tūkst.), Ukraina (5,5 tūkst.), Jungtinė Karalystė (1,9 tūkst.), išaugo grįžtančiųjų į Kirgizstaną (1,3 tūkst.) ir Uzbekistaną (1,2 tūkst.) skaičius.
Priežastys, lemiančios gimstamumo mažėjimą
Gyventojai mano, kad sprendimą susilaukti vaikų stabdo finansinis nesaugumas, noras siekti karjeros, įtempta geopolitinė situacija ir jaunuolių noras gyventi patogiai, be rūpesčių. Jauna kaunietė svarstė: „Aš manau, kad dabar jaunimas ieško finansinių stabilumo galimybių ir manau, kad labiau apsvarsto, kiek kainuoja vaiką išlaikyti“. Kita kalbinta kaunietė samprotavo: „Dabar moteris nori būti lygiareikšmės su vyrais, tada atsakomybės vaikams mažiau kyla“. Kaunietis, įžvelgdamas bėdą, teigė, kad „įstatyminė bazė, sakyčiau, nesutvarkyta, racionaliai kad būtų lėšos paskirstytos jaunoms šeimoms“.
Ekonomistas Ž. Mauricas svarsto, kodėl net ir palankesnėmis sąlygomis gyvenantys gyventojai vis rečiau ryžtasi turėti vaikų - galimą įtaką gali daryti brangus būstas, vaikų ugdymo įstaigų trūkumas, pasikeitę prioritetai ar didėjantis nesaugumo jausmas. Pasak demografų, bene dažniausias veiksnys, dėl ko poros atidėlioja šeimos planavimą, tai nesaugumas, susijęs su geopolitine situacija. Asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Radzevičienė priduria: „Finansinių iššūkių turi jaunos šeimos, kurios turi paskolas, kurios skaičiuoja ir planuoja“.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pabrėžia, kad „gimstamumo problemą paaštrino COVID pandemija, kuri neigiamai pasireiškė Pietų Europos šalyse“. Mažėjantis gimstamumas neramina ir D. Nausėdienę. Demografė A. Maslauskaitė įsitikinusi, kad „tai yra kultūriniai idealai, kurie labai daug atsakomybės uždeda tėvams už vaikų gyvenimo sėkmę ir neretai juos užpildyti motinai, dirbančiai motinai, dviejų dirbančių šeimai tampa gana sudėtinga“. Naujosios kartos atstovai turi kiek kitokį požiūrį į šeimos kūrimą - nenori iššūkių, nori daugiau laiko skirti sau, kelionėms, siekti karjeros. Paradoksalu, tačiau žmonės gyvena geriau, bet kažkodėl nesusilaukia vaikų arba atideda tuos vaikus, nekuria santuokų.
Apie asmenines patirtis kalba ir jaunos mamos. Ieva, tapusi daugiavaike mama, pasakojo apie savo trečiąjį vaikutį Margirį: „Čia mano trečias vaikutis - Margiris - gimė 3,5 kilogramų svorio“. 35-erių vilnietė atvira: „Įsiprasmino gyvenimas, iš tikrųjų, vaikams atsiradus - visai kitaip. Aš labai norėjau apskritai vaikų ir didelės šeimos, tai džiaugiuosi, kad sutikau tokį vyrą, kuris to irgi norėjo“. Ieva pirmosios dukters susilaukė vos 23-ejų metų, dabar ji taip pat turi 12-os metų dukrą bei 10-ties metų sūnų. 30-metė Roberta džiaugiasi savo pirmagimiu, 3 kilogramų 100 gramų svorio Rugile: „Labai lauktas stebuklas - gimtadienio dovana savotiška“. Tiesa, Roberta tikina, kad susilaukti vaiko neskubėjo: „Pradžioje norėjom kaip ir visi draugai, pažįstami, kad turėtumėm stogą, kur gyventi, kad turėtumėm pastovias pajamas, o tada planuoji pagausėjimą“.
Demografinės krizės padariniai ir ateities perspektyvos
Lietuvos ekonomikos potencialo tyrimo pirmojoje sesijoje skirtingų sričių lyderiai pabrėžė, kad darbo jėgos trūkumas, emigracija ir senėjanti visuomenė tampa esminėmis kliūtimis šalies raidai. Advokatų kontoros „Tegos“ vykdomasis partneris Vilius Bernatonis atkreipė dėmesį, jog prognozuojama, kad 2050 metais Lietuvoje gyvens apie 2,2 mln. žmonių, o tai reiškia, kad ateityje gali nebebūti kam kurti ir prižiūrėti net pažangiausių technologijų, paslaugų ar socialinės infrastruktūros. Diskusijos dalyviai sutarė, kad tradicinis ekonomikos augimo modelis, paremtas pigia darbo jėga ar ilgesnėmis darbo valandomis, Lietuvai nebeveikia. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas pabrėžė, jog optimistinės šalies ateities vizijos susiduria su demografine krize, geopolitinėmis rizikomis ir mažėjančiu produktyvumu, todėl būtina ieškoti naujų sprendimų.
Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, gimstamumo mažėjimas yra pasaulinė tendencija - rodikliai sparčiai krenta tiek Europoje, tiek Azijoje, o dėl to pasaulio gyventojų skaičius šiame šimtmetyje gali pradėti mažėti. Lietuvai teks rinktis tarp mažėjančio gyventojų skaičiaus, didėjančios imigracijos arba bandyti rasti subalansuotą sprendimą. Todėl jau dabar būtina kurti aiškią ir tvarią imigracijos bei demografinę strategiją, kad ateityje būtų išvengta ekonominės stagnacijos ir visuomenės senėjimo naštos. D. Nausėdienė mano: „Svarbu grįžti prie šeimos vertybių ir normų, „pro life“ politikos, kurie per amžius buvo Lietuvos DNR“.
Santuokų ir skyrybų statistika Lietuvoje (2025 m., išankstiniai VDA duomenys)
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Sudarytos santuokos | 13 157 |
| Skyrybos | 7 291 |
Moterų amžius ir gimdymo statistika
Statistika rodo, jog vidutinis amžius, kada moteris nusprendžia susilaukti vaiko Lietuvoje, siekia 30-imt metų. Tačiau, istoriniai duomenys rodo, kad anksčiau padėtis buvo kitokia. Pavyzdžiui, Lietuvoje gimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 27,3 metų. Tuo metu daugiausia gimdė 20-29 metų moterys, jų buvo 17 662 (60,3 proc.).
Gimdymų ir kūdikių sveikata
Absoliutus gyventojų prieaugis 1991-1993 m. buvo minus 22,6 tūkst. 1993 m. mirė 403 naujagimiai, t.y. 0,9% gimusių kūdikių. Kalbant apie gimdymo patologijas, 1992 m. užfiksuoti atvejai dėl siauro dubens, o gimdymo operacijų procentas augo: 2001 metais - 13,8 proc., 2004 metais - 17,3 proc.
Nesantuokinių vaikų tendencijos
Nesantuokiniai gimę vaikai taip pat sudaro reikšmingą dalį gimstamumo statistikos. 1990 m. jų buvo 4 213 (7,9%), 1993 m. - 4 189 (9%). Ši tendencija toliau augo ir 2005 m. Lietuvoje pasiekė 23 proc.
tags: #gimusiu #vaiku #statistika
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
