Vasaris: trumpiausias metų mėnuo, kupinas istorinių įvykių ir iškilių asmenybių

Vasaris - trumpiausias metų mėnuo, tačiau jis išsiskiria savo unikalumu ir svarba pasaulio bei Lietuvos istorijoje. Šis mėnuo nešykšti įvairių sukakčių, kurios apima tiek reikšmingus politinius įvykius, tiek iškilių asmenybių gimimus ir mirtis.

Vasario mėnesio kalendoriaus ypatumai: nuo senovės Romos iki Grigaliaus kalendoriaus

Paradoksalu, kad bene reikšmingiausios šio mėnesio sukaktys kartais susijusios su vasario 29-ąja - diena, kurios keliamaisiais metais nebūna. Atsakymai į klausimą, kodėl būtent vasaris turi 28 (arba 29 per keliamuosius metus) dienas, o visi kiti mėnesiai turi 30 arba 31 dieną, slypi dar senovės Romoje ir romėnų prietaruose.

Sausis ir vasaris yra „jaunesni“ negu kiti mėnesiai. Jie atsirado vėliau. Dabar visame Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje naudojamas kalendorius vadinamas grigališkuoju kalendoriumi, tačiau jis buvo kuriamas ankstesnio Julijaus kalendoriaus pagrindu. Pastarasis, sukurtas Julijaus Cezario, egzistavo dar nuo senovės Romos laikų ir nebuvo pirmasis romėnų kalendorius. Julijus Cezaris kūrė savo kalendoriaus sistemą modifikuodamas jau egzistuojantį kalendorių, o šis savo ruožtu gimė iš dar senesnio.

Apie seniausią kalendorių, naudotą pirmaisiais Romos imperijos metais, žinome mažai. Istoriniai šaltiniai teigia, kad pirmąjį kalendorių sudarė 10 mėnesių. Metai pagal jį prasidėdavo kovą, per pavasario lygiadienį, ir baigdavosi gruodį. Sausio ir vasario tada tiesiog nebuvo. Kiekvienas mėnuo turėjo 30 arba 31 dieną - 4 mėnesiai turėjo po 31 dieną, 6 mėnesiai - po 30 dienų. Pagal šį kalendorių metus sudarė vos 304 dienos.

Senovės Romos laikais pagrindinė kalendoriaus funkcija buvo talkinti žemdirbystei. Pagal kalendorių žemdirbiai skaičiavo, kada sėti ir nuimti derlių. Kadangi žiemą nieko sėti ir nieko nuimti nereikėjo, skaičiuoti tikslaus laiko tiesiog nebuvo prasmės, ir šis laikotarpis buvo vadinamas tiesiog „žiema“.

Maždaug 753 m. pr. Kr. karalius Numa Pompilijus, Romulo įpėdinis ir antrasis iš septynių legendinių Romos karalių, sugalvojo priderinti kalendorių prie Mėnulio ciklų. Prie 10-ies iki tol egzistavusių mėnesių Numa pridėjo dar du - sausį ir vasarį. Jie buvo pridėti metų gale, tad metai prasidėdavo kovą ir baigdavosi vasarį. Numa Pompilijus norėjo, kad būtų kuo mažiau mėnesių, kurie turėtų lyginį skaičių dienų, nes romėnai turėjo prietarą, kad lyginiai skaičiai yra nelaimingi. Pagal jo sukurtą kalendorių penki mėnesiai turėjo po 31 dieną, šeši mėnesiai - po 29 dienas, ir tik vienas mėnuo - būtent vasaris - turėjo 28 dienas. Tikėtina, kad vasaris buvo pasirinktas dėl to, kad jis buvo paskutinis metų mėnuo, o jei jau vienas mėnuo turi būti nelaimingas, geriau tegu jis būna žiemą ir pats trumpiausias.

Naujoji sistema turėjo savų problemų, nes vienas Saulės ciklas (apie 365 dienas) ir 12 Mėnulio ciklų (apie 355 dienas) nesutampa. Romėnai šią problemą spręsdavo kas keletą metų pridėdami papildomą tryliktą mėnesį, vadinamą Merkedonijumi. Jis trukdavo 27 dienas ir būdavo pridedamas būtent po vasario, metų pabaigoje, vasarį sutrumpinant iki 23-24 dienų. Tačiau griežta sistema neegzistavo, ir aukščiausi Romos imperijos šventikai neretai naudodavosi šia galia politiniais tikslais, kas sukeldavo kalendoriaus išsiderinimą.

Julijus Cezaris nutarė, kad vertėtų pereiti prie Saulės ciklu pagrįsto kalendoriaus, pagal kurį kiekvieni metai turėtų labai panašų dienų skaičių - 365 ar 366 dienas. Pirmieji „naujojo kalendoriaus“ metai buvo 46 m. pr. Kr. Julijus Cezaris atsisakė keliamojo 13-o mėnesio, o 10 perteklinių dienų „išdalino“ jau esamiems mėnesiams. Keliamąjį mėnesį jis pakeitė į keliamąją dieną ir nutarė, kad ji turėtų būti pridedama griežtai kas 4 metus. Tradicija keliamąjį dalyką pridėti prie vasario galo liko. Nuo tada taip ir liko, kad vasaris turi 28 dienas. 1582 m. pereinant nuo Julijaus kalendoriaus prie Grigaliaus kalendoriaus, mėnesių ilgiai nebesikeitė, ir vasaris su 28-iomis dienomis liko iki šiol.

Vasario mėnesį gimusios religinės asmenybės

Švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, negalime nepaminėti 1918 m. vasarį gimusių trijų Katalikų Bažnyčios ganytojų, kurie tapo pasipriešinimo simboliais sudėtingais istorijos laikotarpiais.

• Arkivyskupas Ignacijus Tokarčiukas (g. 1918 m. vasario 1 d., m. 2012 m. gruodžio 29 d.) sovietų valdžios metais pelnė nepalaužiamo Pšemyslio vyskupijos ganytojo vardą ir tapo vienu iš Lenkijos pasipriešinimo simbolių. Nepaisydamas saugumo ir valdžios persekiojimo, jis drąsiai priešinosi ateizacijai, rėmė demokratinę opoziciją, veikliai rūpinosi sielovada (jam vadovaujant vyskupijoje pastatyta 430 bažnyčių ir įkurta 220 parapijų).
• Arkivyskupas Edvardas Kisielis (g. 1918 m. vasario 24 d., m. 1993 m. rugsėjo 28 d.) buvo kilęs iš tuometinės Vilniaus arkivyskupijos (gimė dab. Baltarusijos teritorijoje). Jis studijavo Vilniaus Stepono Batoro universitete ir Vilniaus kunigų seminarijoje, Vilniuje gavo ir diakono šventimus. Nacių areštuotas ir vežamas darbams į Vokietiją, Varšuvoje sėkmingai pabėgo. Po II pasaulinio karo ėmė darbuotis Lenkijos ribose atsidūrusioje Vilniaus arkivyskupijos teritorijoje. 1976 m. buvo paskirtas Vilniaus arkivyskupijos dalies apaštaliniu administratoriumi, reziduojančiu Balstogėje; Jonui Pauliui II pertvarkius regiono bažnytinę administraciją, tapo pirmuoju Balstogės vyskupu (1991) ir pirmuoju Balstogės arkivyskupu metropolitu (1992).
• Arkivyskupas Franas Ilia (g. 1918 m. vasario 21 d., m. 1997 m. spalio 22 d.) patyrė komunistinio Albanijos režimo persekiojimą. Paskelbus Albaniją ateistine valstybe, jis, kaip kunigas, 1967 m. buvo areštuotas ir nuteistas mirties bausme. Ją pakeitus 25 metais kalėjimo, kunigas Ilia į laisvę išėjo tik po 20 metų (1988 m.), o 1992 m. buvo įšventintas vyskupu.

Kitos reikšmingos religinės asmenybės, gimusios ar mirusios vasario 29 dieną, kuri yra ypač unikali kalendoriaus diena, nors šių metų kalendoriuje jos nėra:

• Prieš 1450 metų, 468 m. vasario 29 d., mirė popiežius šv. Hiliaras. Jis buvo kilęs iš Sardinijos. Hiliaras kaip arkidiakonas tarnavo savo pirmtakui Romos vyskupo soste šv. Leonui Didžiajam. Jo pontifikatas pasižymėjo siekiu stiprinti Romos vyskupo, kaip arbitro, autoritetą: popiežiui teko ne kartą spręsti klausimus, susijusius su Galijos ir Ispanijos vyskupų bei metropolitų teisėtumu bei jurisdikcija. Romos mieste Hiliaras rūpinosi tiek sakralinių (koplyčių, vienuolynų), tiek pasaulietinių (bibliotekų, viešųjų pirčių) objektų statyba.
• Prieš 450 metų, 1468 m. vasario 29 d., gimė popiežius Paulius III (Alesandras Farnezė). Jis iškėlė Farnezių giminę į pačias didžiausias aukštumas. 1534 m. konklavos dalyviai su kardinolų kolegijos dekano, Laterano bazilikos arkikunigo, Parmos vyskupo Alesandro Farnezės asmeniu siejo Reformacijos krizės akivaizdoje labai reikalingų ir neatidėliotinų visuotinės Bažnyčios reformų viltis. Paulių III galima laikyti pirmuoju katalikiškosios Reformos popiežiumi. Svarbi Pauliaus III gyvenimo pusė susijusi su menų globa. Kaip tikras Renesanso popiežius, negailintis lėšų grožiui, šis Romos vyskupas atliko nemaža dailės ir architektūros užsakymų. Su jo vardu sietina Farnezių rūmų ir vilos Kapraroloje statyba. Paulius III, kurio bene garsiausią portretą nutapė Ticianas, pavedė Mikelandželui vadovauti Vatikano Šv. Petro bazilikos statybai ir užsakė jam nutapyti „Šv. Petro nukryžiavimo“ ir „Šv. Pauliaus atsivertimo“ freskas naujai pastatytoje Pauliaus koplyčioje (Cappella Paolina) Vatikano Apaštališkuosiuose rūmuose.

• 1536 m. vasario 2 d. gimė Petras Skarga, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų teologas ir jėzuitas.
• 1884 m. vasario 5 d. gimė Mečislovas Reinys, katalikų dvasininkas, arkivyskupas, filosofas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, paskelbtas kankiniu. 1944 m. sovietai bandė M. Reinį priversti Bažnyčios vyresnybės vardu pasirašyti kreipimąsi į Lietuvos partizanus, kviečiantį juos legalizuotis, bet arkivyskupas atsisakė. 1947 m. raštu sovietų valdžiai protestavo prieš Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių varžymą, tais pačiais metais buvo suimtas.
• 1801 m. vasario 28 d. gimė Motiejus Valančius, Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, liaudies švietėjas ir visuomenės veikėjas.

Iškilios vasario mėnesį gimusios asmenybės

Vasaris - tai ir daugelio istorinių, politinių, kultūros veikėjų gimimo mėnuo. Prieš 650 metų, 1368 m. vasario 14 ar 15 d., gimė Šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis. Bažnyčios istorijoje jis pasižymėjo kaip kovotojas su husitais; reikšmingas buvo ir jo vaidmuo Konstanco visuotiniame susirinkime. Lietuviai gali prisiminti ne vien karūną, kurią šis imperatorius siūlė didžiajam kunigaikščiui Vytautui, bet ir Zigmanto Liuksemburgiečio džiaugsmo ašaras, ištryškusias Konstanco katedroje jam beklausant pranešimo apie sėkmingai atliktą Susirinkimo legatų misiją Žemaitijoje ir šio krašto gyventojų krikštą.

Lietuvoje vasario mėnesį gimė daugybė iškilių asmenybių, kurios paliko ryškų pėdsaką šalies istorijoje, kultūroje, moksle ir politikoje. Tarp jų - Lietuvos valstybės atkūrimo signatarai, kultūros veikėjai, menininkai, mokslininkai, sportininkai ir politikai.

Lietuvos valstybės veikėjai ir diplomatas:

• Kazys Bizauskas (g. 1893 m. vasario 14 d.), Lietuvos valstybės veikėjas, diplomatas, Vasario 16 Akto signataras.
• Petras Klimas (g. 1891 m. vasario 23 d.), Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, Vasario 16 Akto signataras.
• Aleksandras Stulginskis (g. 1885 m. vasario 26 d.), Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, Vasario 16 Akto signataras, antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1922-1926 m.).
• Jonas Smilgevičius (g. 1870 m. vasario 12 d.), lietuvių visuomenės veikėjas, ekonomistas, Vasario 16 Akto signataras.
• Stasys Antanas Bačkis (g. 1906 m. vasario 10 d.), Lietuvos diplomatas, ilgametis diplomatinės tarnybos vadovas užsienyje.
• Anicetas Simutis (g. 1909 m. vasario 11 d.), Lietuvos diplomatas, ilgiausiai tarnavęs tarpukario diplomatas.
• Dalia Grybauskaitė (g. 1956 m. vasario 1 d.), aštuntoji ir devintoji Lietuvos Respublikos prezidentė (2009-2019 m.).

Kultūros ir mokslo asmenybės:

• Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (g. 1852 m. vasario 2 d.), lietuvių dramaturgijos vienas pradininkų, rašytojas, teatro veikėjas.
• Balys Sruoga (g. 1896 m. vasario 2 d.), Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas.
• Mikalojus Radvila Juodasis (g. 1515 m. vasario 4 d.), LDK valstybės ir karinis veikėjas, žymiausias reformacijos LDK veikėjas.
• Sigitas Geda (g. 1943 m. vasario 4 d.), žymus lietuvių poetas, vertėjas.
• Vytautas Petras Bložė (g. 1930 m. vasario 9 d.), lietuvių poetas.
• Antanas Miškinis (g. 1905 m. vasario 11 d.), Lietuvos poetas, vertėjas, prozininkas.
• Algimantas Mackus (g. 1932 m. vasario 11 d.), žymiausias bežemių kartos atstovas, lietuvių išeivijos poetas ir literatūros kritikas.
• Adolfas Šapoka (g. 1906 m. vasario 13 d.), Lietuvos istorikas, pedagogas.
• Bernardas Brazdžionis (g. 1907 m. vasario 14 d.), žymus lietuvių poetas.
• Albinas Rimka (g. 1886 m. vasario 16 d.), lietuvių ekonomistas, statistikas, spaudos, visuomenės, politinis veikėjas, statistikos mokslo pradininkas Lietuvoje.
• Napoleonas Orda (g. 1807 m. vasario 19 d.), Lietuvos ir Lenkijos dailininkas, muzikas ir literatas.
• Julius Juzeliūnas (g. 1916 m. vasario 20 d.), lietuvių kompozitorius, muzikos teoretikas, pedagogas.
• Petras Dirgėla (g. 1947 m. vasario 21 d.), Lietuvos rašytojas, istorinių romanų autorius.
• Kanutas Ruseckas (g. 1800 m. vasario 22 d.), Lietuvos tapytojas.
• Motiejus Kazimieras Sarbievijus (g. 1595 m. vasario 24 d.), Lietuvos poetas, literatūros teoretikas, baroko epochos atstovas.
• Kazys Varnelis (g. 1917 m. vasario 25 d.), dailininkas, vėlyvojo modernizmo atstovas, kolekcininkas ir bibliofilas.
• Pranas Skardžius (g. 1899 m. vasario 26 d.), lietuvių kalbininkas, Lietuvių kalbos draugijos vienas steigėjų.
• Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (g. 1861 m. vasario 30 d.), Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja.
• Petras Kalpokas (g. 1880 m. vasario 31 d.), vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. pirmosios pusės lietuvių tapytojų.

Karinės ir pasipriešinimo judėjimo asmenybės:

• Adolfas Ramanauskas-Vanagas (g. 1918 m. vasario 6 d.), vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų.
• Antanas Terleckas (g. 1928 m. vasario 9 d.), vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų, Lietuvos laisvės lygos vadovas.
• Romas Kalanta (g. 1953 m. vasario 22 d.), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis.
• Balys Gajauskas (g. 1926 m. vasario 24 d.), Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas.
• Jonas Žemaitis (g. 1909 m. vasario 15 d.), vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų.

Lietuvos asmenybės, gimusios vasario mėnesį

Reikšmingi istoriniai įvykiai vasario mėnesį

Vasario mėnuo kupinas Lietuvos ir pasaulio istorijai reikšmingų įvykių.

• 1411 m. vasario 1 d. Didysis karas, prasidėjęs 1409 m. rugpjūčio 14 d., pasibaigė Torūnės taikos sutartimi, kuria Žemaitija buvo pripažinta Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
• 1863 m. vasario 1 d. Lietuvos provincijos komitetas pasiskelbė įvedąs savo valdžią ir taip palaikė Lenkijoje jau prasidėjusią kovą: Lietuvoje prasidėjo 1863-1864 m. sukilimas.
• 1919 m. vasario 8-10 d. įvyko Kėdainių kautynės - vienos pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės kautynių su į Lietuvą įsiveržusia Sovietų Rusijos kariuomene. Lietuvių kariuomenė sėkmingai atlaikė priešo puolimą, perėmė iniciatyvą ir privertė priešą pasitraukti.
• 1919 m. vasario 12-15 d. vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovojo su Raudonąja armija. Nepaisant pradinio atsitraukimo, lietuviai ir vokiečiai atsiėmė miestą, ir Raudonosios armijos strateginis planas užimti Kauną iš pietų žlugo.
• 1918 m. vasario 16 d. paskelbtas Vasario 16 Aktas. Tai Lietuvos Tarybos aktas, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė. Aktu buvo kreiptasi į Rusiją ir Vokietiją, kitas valstybes, jas informuojant apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir bet kokių buvusių valstybinių ryšių nutraukimą. Vasario 16 Aktas buvo pasirašytas Vilniuje, vadinamajame Štralio name (dabar Pilies gatvė 26, Signatarų namai). Jį pasirašė 20 signatarų.

• 1949 m. vasario 2-22 d. netoli Radviliškio įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuris buvo itin svarbus pasipriešinimo sovietiniam režimui koordinavimui.
• 1949 m. vasario 25 d. prasidėjo masiškiausia sovietų vykdyta Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ („Bangų mūša“), per kurią į Krasnojarsko kraštą, Irkutsko, Novosibirsko, Omsko, Tomsko ir Amūro sritis išvežta daugiau kaip 90 tūkst. žmonių, tarp jų beveik 29 tūkst. lietuvių.
• 1990 m. vasario 24 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rinkimus laimėjo Sąjūdis, kas atvėrė kelią Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo aktui.

Vasario mėnesį gimusiųjų charakteristikos: Astrologija ir Numerologija

Vasario mėnesį gimusieji pasižymi tam tikromis savybėmis, kurios susijusios su šiuo laikotarpiu. Ką apie juos sako astrologija, numerologija ir psichologija?

Astrologija: Žuvys ir Vandeniai

Vasaris - mėnuo, per kurį galima gimti dviem skirtingais zodiako ženklais: Vandeniais ir Žuvimis. Kiekvienas iš jų atneša savitų bruožų.

• Vandeniai (gimę nuo sausio 20 d. iki vasario 18 d.) dažnai būna originalūs, intelektualūs ir nepriklausomi. Jie mėgsta mąstyti išskirtiniu būdu, turi aukštus idealus ir siekia keisti pasaulį. Nors jų emocinis pasaulis gali būti paslėptas po racionalumu, jie labai vertina laisvę ir individualumą. Vandeniai, nors ir labiau racionalūs, taip pat gali turėti kūrybinių gabumų, tik jų kūrybiškumas dažniau pasireiškia ne per meną, o per inovacijas ir originalius idėjų sprendimus.
• Žuvys (gimę nuo vasario 19 d. iki kovo 20 d.) yra žinomos dėl savo jautrumo, empatijos ir kūrybiškumo. Jie linkę į gilias emocijas ir yra labai įžvalgūs, gebantys suprasti kitų žmonių jausmus. Žuvys dažnai yra meniškos, svajingos ir turi stiprią intuityvią jėgą, kuri padeda joms atrasti gilų ryšį su pasauliu ir žmonėmis aplink.

Numerologija: skaičius 2

Vasaris pagal numerologiją atitinka skaičių 2, nes jis yra antras metų mėnuo. Skaičius 2 siejamas su harmonija, pusiausvyra ir bendravimu. Taigi, vaikai, gimę vasarį, dažnai yra draugiški, jautrūs ir geba užmegzti stiprius ryšius su aplinkiniais. Jie taip pat gali būti labai diplomatiški ir siekti užmegzti taiką ir harmoniją, vengdami konfliktų. Numerologiškai, dvyniai ir dvigubos reikšmės - ypač svarbios vasarį gimusiems vaikams. Jie gali turėti didelį norą pasiekti pusiausvyrą tarp vidinio pasaulio ir išorinio gyvenimo.

Psichologija: kūrybiškumas ir jautrumas

Vaikai, gimę vasario mėnesį, dažnai pasižymi didele kūrybine energija ir gebėjimu išreikšti save įvairiais būdais. Žuvų zodiako ženklo atstovai dažnai yra menininkai ar turintys gilų interesą menui ir kūrybai. Jų emocinis pasaulis gali būti labai sudėtingas, o jų jautrumas aplinkai - didelis. Tai gali padėti jiems tapti empatiškais ir supratingais draugais bei partneriais. Kadangi vasarį gimę vaikai gali būti labai jautrūs, jie kartais gali pasijausti pažeidžiami pasaulio arba per daug pasitikintys kitais žmonėmis.

Vasaris civilinės metrikacijos duomenyse

Pavyzdžiui, vienoje savivaldybėje šių metų vasaris buvo reikšmingas gimimų ir mirčių statistika. Lietuvos valstybės 100-mečio jubiliejiniai metai gimimo dokumentuose buvo įrašyti 11 vasario mėnesį gimusių vaikučių: 4 mergaitės ir 7 berniukai. Sausio mėnesį buvo užregistruota 15 naujagimių. Deja, vasario mėnesį mirė 16 vyrų ir 14 moterų. Vyriausias amžiumi buvo 93-ejų sulaukęs vyriškis. Mirties ranka aktyviausiai darbavosi tarp 1931-1935 metais gimusiųjų - mirė 6 asmenys, perkopę 80 metų amžiaus ribą. Vasario 15-17 dienomis, kai buvo švenčiamas valstybės atkūrimo 100-metis, mirtis išsivedė 5 asmenis.

tags: #gimei #vasario #menesi

• Sveikata ir ligų prevencija laukiantis
• išsamus vadovas, kaip numegzti kojinytes kūdikiui
• "Taip gimė žvaigždė" filmo apžvalga
• Nuo institucinės globos prie šeimai artimos aplinkos
• Skaitykite apie Natalijos Dapšienės muzikinę karjerą