Gyvenimas su vienu inkstu: ką svarbu žinoti
Inkstai yra gyvybiškai svarbūs organai, atliekantys daugybę funkcijų, įskaitant medžiagų apykaitos atliekų šalinimą, skysčių ir elektrolitų pusiausvyros reguliavimą bei hormonų gamybą. Tai maždaug kumščio dydžio pupelių formos organai, esantys nugaros dalyje šalia stuburo, žemiau diafragmos.
Daugelis žmonių turi du inkstus, tačiau normaliai galima gyventi ir su vienu inkstu. Pasaulinė patirtis rodo, kad jeigu visiškai sveikiems žmonėms pašalinamas inkstas ar žmogus gimė su vienu inkstu, jie gyvena visavertį gyvenimą ir netgi nejaučia, kad turi tik vieną organą. Dėl kokios nors priežasties netekus vieno inksto, labai suintensyvėja likusio inksto veikla (jis padidėja), todėl su vienu inkstu žmogus gali gyventi lygiai tiek pat, kiek ir su dviem.
Inkstų funkcijos ir jų svarba
Inkstai žmogaus organizme atlieka tris pagrindines funkcijas:
- Išskiriamoji funkcija: filtruoja kraują, pašalindami kenksmingas medžiagas, cheminių procesų organizme metu susidariusius skilimo produktus ir organizmui svetimas medžiagas.
- Reguliacinė funkcija: užtikrina skysčių, mikroelementų, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą organizme.
- Endokrininė funkcija: gamina hormoną eritropoetiną, kuris aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, fermentą reniną, dalyvaujantį kraujospūdžio reguliavime, bei aktyviosios formos vitaminą D (kalcitriolį), svarbų kalcio absorbcijai ir kaulų stiprumui.
Išskyrimo sistema ir nefronas
Ar reikia specialios priežiūros turint vieną inkstą?
Gyvenime žmogus, turintis vieną inkstą, jei jo funkcija normali, nevaržomas jokiais apribojimais - gali dirbti fizinį darbą, sportuoti. Išgyvenamumui tai įtakos neturi, gyvenimo trukmė nepakitusi. Turint vieną sveiką inkstą, specialių dietų nereikia.
Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad jei žmogus serga cukriniu diabetu, hipertenzija ar jo inkstų veikla jau yra šiek tiek sutrikusi, likęs inkstas gali pamažu nesusidoroti su užduotimi. Tokiais atvejais būtina reguliariai tikrintis inkstų veiklą, ypač rizikos grupei priskiriamiems žmonėms. Svarbu nuolat stebėti savo būklę, nes inkstų ligos dažniausiai vystosi lėtai, be skausmo, pirmieji simptomai dažnai pastebimi tik ligoms pasiekus vėlyvą stadiją.
| Veiksnys | Rekomendacija |
|---|---|
| Skysčių vartojimas | Kasdien suvartoti nuo 1,5 iki 2,5 litrų vandens. |
| Druskos kiekis | Rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 2-3 g druskos per dieną. |
| Vaistų vartojimas | Saikingai vartoti vaistus, kurių neskyrė gydytojas (ypač nuskausminamuosius). |
| Profilaktika | Kasmet atlikti kraujo, šlapimo, kreatinino tyrimus ir pasimatuoti kraujospūdį. |
Kada būtina susirūpinti?
Nors inkstų problemas gali lydėti skausmas, dažnai ligos prasideda be jokių simptomų. Į kokius požymius derėtų atkreipti dėmesį:
- Kojų, čiurnų ar paakių tinimas.
- Šlapimo spalvos, kiekio ar šlapinimosi dažnumo pokyčiai.
- Lėtinis nuovargis, bendras kūno silpnumas, miego sutrikimai.
- Padidėjęs arterinis kraujospūdis.
- Apetito stoka, pykinimas.
- Odos niežulys.
Jei pastebėjote bent kelis iš šių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika padeda laiku pastebėti inkstų pažeidimus, atitolinti ar išvis išvengti sunkių organizmo pažeidimų. Visuomet prašome pacientų echoskopuotis ateiti pilna pūsle - tai paprasta ir neskausminga procedūra, leidžianti įvertinti inkstų būklę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
