Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime: svarba, teisės ir iššūkiai

Gegužis buvo pilnas šeimos švenčių - Mamos diena, Šeimos diena, nauja data švenčiama Vaiko diena ir tylomis jas prisivijusi Tėčio diena birželio pirmąjį sekmadienį. Daugelis gerai prisimena „Tele Bim Bam“ Meilės dainą tėčiui, kuri buvo vienas gražiausių priminimų tėčiams apie jų svarbų vaidmenį vaiko gyvenime. Nepaisant to, dažnai kyla klausimas: kodėl tėčiai vis dar laikomi antraeiliais vaikų auginime? Vienareikšmio atsakymo nėra, tačiau visuomenė vis labiau supranta, kad vaikui svarbūs abu tėvai, ir tėvystė yra gyvenimo kelionė, kuriai reikalinga ne tik kantrybė ir pasišventimas, bet taip pat ir noras bei gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių vaiko poreikių ir aplinkos.

Kintantis tėvystės vaidmuo: nuo maitintojo iki ugdytojo

Dar ne taip seniai elementari tėvo užduotis buvo užtikrinti visos šeimos materialinę gerovę, o motinos pareiga - užauginti savo atžalą. Tuo metu kiekvieno vyro brandos matas buvo jo finansinės galimybės. Tokiame klasikiniame vaidmenų pasiskirstyme tėvui nebuvo vietos parodyti meilės, perteikti vertybes ar užmegzti kokių nors santykių su savo vaikais. „Tėtis daug dirba, ateina vėlai pavargęs, pavalgo, atsigula ant sofos, skaito ar žiūri filmą, šiuolaikiniai tėvai gali naršyti telefone ar žaisti kompiuterinius žaidimus“, - tai buvo įprastas tėvo paveikslas. Šiandien susiduriame su didžiuliu socialiniu pokyčiu šioje srityje. Tėčio vaidmuo neapsiriboja vien tik pinigų uždirbimu. Motinų išėjimas į darbo rinką paskatino tėvus dalintis tėvyste. Beveik išnyko segregacija pagal lytį, o tai įtakojo kultūrinius pokyčius - mažėja stereotipų, kad „vyras nerodo jausmų“. Šiuolaikiniame modelyje mama yra arčiau vaiko, užtikrindama artumą ir saugumą, tuo tarpu tėtis yra labiau orientuotas į veiklą ir ribų nustatymą. Abu tėvai papildo vienas kitą.

Tėvo įtaka vaiko raidai ir gerovei

Tėvas vaidina svarbų vaidmenį vaiko gyvenime, ir tai yra unikalus vaidmuo. Tėtis nėra „antra mama“, jo nepakeis senelis, mokytojas ar treneris. Tyrėjai įrodė, kad šeimose, kurių vaikų auklėjime ir gyvenime aktyviai dalyvauja tėvas, auga protingesni ir sėkmingesni vaikai. Psichologiniai tyrimai parodė, kad kuo daugiau tėtis dalyvauja kūdikio gyvenime pirmaisiais gyvenimo metais, tuo glaudesnis emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo susikuria ateityje. Todėl labai svarbu, kad tėtis dalyvautų maudant, maitinant naujagimį. Kai tėtis yra įtraukiamas į vaiko auklėjimo procesą, vaikas jaučia saugumo, stabilumo, stiprybės jausmus. Kai abu tėvai dalyvauja vaiko auginime, kūdikis turi vientisumo jausmą.

Vaikams labai reikia laiko su tėčiu. Jaunesniems labai naudinga smagiai praleisti laiką kartu! „Tėviškų žaidimų“ modelis dažnai yra labiau stimuliuojantis ir įdomesnis nei ramūs žaidimai su mama. Tokia laiko praleidimo forma prisideda prie to, kad vaikas išmoksta susidoroti su stipriomis emocijomis, įskaitant agresiją. Vaikai mėgsta žaisti su tėčiais sporto salėse ir lenktyniauti. Vyresniems vaikams ir paaugliams taip pat yra naudingas laikas, praleistas kartu. Gal jau ne žaidžiant, o, pavyzdžiui, vykstant į žygius, išvykas, kiną, sportą. Toks kartu praleistas laikas yra žinia vaikui, kad „tu esi svarbus“, tai pastiprina jį visam gyvenimui. Tėvai, atminkite, kad laikas jūsų sūnui / dukrai turi būti ne tik „atostogos“.

Tėvo įtaka berniukams

Ryšys su tėvu turi didelę reikšmę formuojant kiekvieno žmogaus tapatybę. Berniukui tėvas yra vadovas po vyrišką pasaulį. Sūnui tėtis yra ne tik tėvas, bet ir sektinas pavyzdys, nes kūdikis negimsta pasiruošęs vyru, juo tampa stebėdamas tėtį. Vaikas tiesiogine prasme sugeria tėčio veido išraiškas, gestus, elgesio su aplinkiniais būdus. Jeigu tėčiui visuomenėje būdingas agresyvus elgesys, tai greičiausiai mažylis smėlio dėžėje daiktus „sutvarkys“ kumščių pagalba. Jei tėtis dažniau būna diplomatiškas, vargu ar sūnus bus kovotojas.

Kiekvienas tėvas svajoja, kad jo sūnus užaugtų ir sukurtų stiprią šeimą. Stebėdamas mamos ir tėčio santykius, vaikas ugdo vyro ir moters santykių kultūrą. Jei gerbiate savo žmoną, mokate taikiai spręsti konfliktus, šeimoje viešpatauja meilė ir harmonija, užaugęs sūnus stengsis su savo moterimi kurti būtent tokius santykius. Sūnus, kuris girdi iš savo tėvo, „aš didžiuojuosi tavimi, gerai padaryta!“, jaučiasi palaikomas, saugus, stiprėja pasitikėjimo, savigarbos jausmai. Vėliau jam bus lengviau susidurti su įvairiais gyvenimo iššūkiais. Berniukams taip pat svarbu, kad tėtis atpažintų jų „gležną dalį“ - tą, kuri išgyvena baimę, liūdesį, nerimą, kartais rūpestingą, užjaučiančią, braukiančia ašarą dalį. Kad taip nutiktų, pirmiausia tėvas turi priimti, kad „ir berniukai kartais verkia“.

Daugelis tėčių, bijodami, kad sūnus užaugs „mamos sūneliu“, nuo mažens organizuoja vaikui „vyrišką auklėjimą“. Kaip parodė naujausi tyrimai, atšiauriomis sąlygomis augę berniukai, kuriems nebuvo rodoma pakankamai šilumos ir meilės, užauga nerimastingais, nepasitikinčiais savimi, infantiliais ir dažnai lengvai paveikiamais kitų asmenimis. Arba vaikai tampa pernelyg agresyvūs ir žiaurūs, mėgdžiodami savo tėvą. Darniai berniuko asmenybės raidai reikia švelnumo ir meilės ne tik iš mamos, bet ir iš tėčio! Nebūkite grubus ir žiaurus savo sūnaus atžvilgiu! Būtent su tėčiu berniukas gali įvaldyti vyriškus užsiėmimus, nesvarbu, ar tai žvejyba, ar automobilių remontas, ar paukščių namelio statyba. Su tėčiu galite žaisti aktyvius ir triukšmingus žaidimus. Su tėčiu augantis sūnus gali aptarti su lytiniu švietimu susijusius klausimus.

Tėvo įtaka mergaitėms

Tėčio reikšmė dukrai taip pat yra labai didelė. Dukroms ne mažiau svarbus ryšys su tėvu. Auginant dukrą reikia atkreipti dėmesį ne tik į tinkamą santykį su dukra, bet ir į santykį su jos mama. Tėtis turi suteikti mergaitei palaikymą ir saugumą! Mergaitės savigarba priklausys nuo tėčio požiūrio į ją. Dukra, kurią tėvas priima, išsiugdys tinkamą savivertę. Mergina žiūri į tėvo akis ir, matydama jose pritarimą bei susižavėjimą, vėliau susikurs adekvatų savęs įvaizdį. Ji sugebės parodyti dėkingumą savo kūnui - jį mylės, gerbs ir galės sveikai juo rūpintis. Be to, tėvas yra svarbus pavyzdys savo dukrai, kaip ji gali būti mylima ir gerbiama kitų vyrų bei kaip ir kokius santykius galėtų kurti su vyrais. Taigi, meilę, pagarbą ir pripažinimą iš tėvo patyrusi dukra to paties galės ieškoti ir vyruose. Jei tėtis pasakys mergaitei, kad ji graži, protinga ir kad jis ją myli, pasitiki, mergina užaugs savimi pasitikinčiu žmogumi.

Jei tėtis atsiriboja po skyrybų - dukra gali jausti atstūmimą, o jos sąmonėje formuotis įsitikinimas, kad ji nesvarbi vyrams. Dukra gali jaustis nesaugi po tėvų skyrybų, jei tėtis su ja mažai laiko praleidžia. Mergaitės augdamos transformuojasi į moterį. Jei tėvo jos sąmonėje nėra (ar jis mažai leidžia laiko su ja), ji gali jaustis atstumta, nereikalinga. Jei jai nepavyksta būti patrauklia tarp bendraamžių, ji gali jausti atstūmimo, nereikalingumo, menkavertiškumo jausmus. Visa tai didina jos nepasitikėjimą supančiu pasauliu ir savimi. Gali formuotis neigiama nuostata į vyrus - nepatikimi.

Tėvų skyrybos ir bendravimo su vaikais tvarka

Žinoma, vaiko gyvenimas šeimoje, kurioje vaiku rūpinasi abu tėvai, sukelia vaikui mažiau problemų nei gyvenimas išsiskyrusioje šeimoje. Tačiau net ir tėvų gyvenimas skyrium gali užtikrinti ryšio išsaugojimą ne tik su vienu iš tėvų (dažniausiai mama), bet abiejų tėvų socialinių, emocinių, o ne tik finansinių išteklių prieinamumą. Skyrybų atveju abu tėvai - tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Skyrybos vaikui sukelia labai stiprų nesaugumo jausmą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.161 straipsnio 3 dalį, vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.

50:50 bendravimo modelis

50:50 bendravimo su vaiku tvarka yra terminas, naudojamas Lietuvos teismų praktikoje. Teismai, aiškindami CK 3.169 straipsnį, linkę spręsti, kad vaiko gyvenamoji vieta, net ir bendru tėvų sutarimu, negali būti nustatoma su abiem tėvais, gyvenančiais skyrium. Todėl, jei tėvai, jiems gyvenant skyrium, ir toliau pageidauja dalytis vaiko priežiūra po lygiai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, su kitu nustatant 50:50 bendravimo tvarką. Iš esmės tai yra ta pati dviguba gyvenamoji vieta (angl. k. dual residence), kuri taikoma santuokos nutraukimo bylose jau daugiau nei 40 metų. Pažymėtina, kad skirtingose šalyse dviguba gyvenamoji vieta suprantama skirtingai, varijuojant nuo 25 iki 50 proc. kartu su vaiku praleidžiamo laiko. Tyrimai atskleidė, kad vaikai, gyvenantys išsiskyrusiose šeimose, bet turintys dvigubą gyvenamąją vietą arba 50:50 bendravimo su abiem tėvais tvarką, susiduria su mažiau problemų nei vaikai, gyvenantys tik su vienu iš tėvų.

Pirmiau apžvelgtos teismų nutartys rodo, kad nustatant 50:50 bendravimo tvarką svarbus ankstesnis vaiko ryšys su abiem tėvais ir kiek kiekvienas iš jų dalyvavo vaiko gyvenime. Tarptautiniai tyrimai, atlikti dėl dvigubos vaiko gyvenamosios vietos, taip pat parodo, kad tokios bendravimo su vaiku tvarkos dažniausiai norima tais atvejais, kai abu tėvai vienodai aktyviai dalyvavo vaiko auginime ir auklėjime ir iki tėvų tarpusavio santykių nutrūkimo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-702-340/2024 pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai pagal 50:50 bendravimo modelį, nurodydamas, kad byloje nenustatyta, kad vaiko motina nesirūpina vaiku tinkamai, tuo tarpu yra būtina užtikrinti 5 m. amžiaus vaiko ryšį su abiem tėvais. Žinoma, tokį vaikų laiką su tėvais įtakoja ir amžius. Pavyzdžiui, žindomą kūdikį negalima palikti su tėvu kelioms dienoms. Taip pat atsižvelgiama ir į vaikų ryšį su tėvu.

Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-582-643/2024 patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta laikina dar ketverių metų neturinčio berniuko bendravimo su tėvais tvarka pagal 50:50 bendravimo modelį. Teismas nesutiko su motinos argumentais, kad tai būtų per ilgas vaiko išsiskyrimas su mama, nes iki šiol vaikai praleisdavo su kiekvienu iš tėvų po 4 dienas ir jautėsi gerai, be to, byloje buvo nustatyta, kad vaiko santykis su abiem tėvais yra teigiamas ir vaikas noriai leidžia laiką abiejų tėvų draugijoje. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į mažą vaiko amžių ir galinčius jam kilti sunkumus atsiskirti nuo motinos, gali būti nustatoma pereinamoji bendravimo su tėčiu tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-109-855/2024, spręsdamas dėl 2 metų amžiaus vaiko bendravimo su tėčiu tvarkos, didino kartu su tėčiu praleidžiamų dienų, o tiksliau nakvynių skaičių priklausomai nuo vaiko amžiaus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad bendravimo tvarka, kuomet iš esmės kiekvieną darbo savaitės vakarą vaikas turėtų bendrauti / praleisti vis su kitu iš tėvų, būtų tiek pačiam vaikui, tiek ir jo tėvams pernelyg intensyvi ir varginanti, nes tai neabejotinai būtų susiję su vaiko kilnojimu iš vienos vietos į kitą, užprogramuotų papildomas konfliktines situacijas tarp tėvų, tuo pačiu reikštų neracionalų laiko su vaiku naudojimą, kuomet nemažą laiko dalį tėvams reikėtų praleisti vien kelionėse (vežant vaiką iš vieno pas kitą) ir pan. Pažymėtina, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.

Tėvų konfliktai ir vaiko manipuliavimas

Nesibaigiantys tėvų tarpusavio konfliktai daro didelę žalą vaikui. Tyrimuose, kuriuose buvo apklausiami patys vaikai ir paaugliai, šie atskleidė, kad esant tėvų tarpusavio konfliktams jie jaučiasi kaip pagauti spąstuose, kas dažnai sukelia vaikų ir paauglių elgesio ir psichosocialines problemas. Skyrybų advokatas Dainius Židanavičius nuolat susiduria su situacijomis, kai vaikai tampa konfliktuojančių tėvų įrankiu. Nors suaugusieji pirmiausia turėtų paisyti vaiko interesų, dažnai ima naudotis nepilnamečiu kaip priemone nubausti buvusį partnerį. „Tada mėginama smogti per skaudžiausią vietą - vaikus. Prasideda vaikų nuteikinėjimas, tėčio/mamos nupiešimas vaikų akyse: štai, jis paliko šeimą, nemylėjo mamos/tėčio, todėl greičiausiai ir jūsų nemyli ir gali taip pat palikti. Vaikai yra gąsdinami, bauginami ir tampa psichologinio smurto aukomis tiesiogiai ar netiesiogiai, kartais manipuliuojančiam net nesuprantant“, - teigia D. Židanavičius.

Kitos situacijos susijusios su turto dalybomis. Vienas iš sutuoktinių, siekdamas didesnės arba, jo nuomone, lygios turto dalies, savo buvusį partnerį pradeda spausti per vaikus. Prasideda tariama kova už vaikų gerovę, nors iš tiesų visi kryžiaus keliai vien tam, kad būtų pasiekta taikos sutartis arba vienam iš tėvų palankios sąlygos. „Kartais vaikai patys nesupranta, kad tėtis ar mama nė nenori gyventi su vaikais, bet jis iš principo deda visas pastangas, teikia įvairias pažymas, mėgina save pateikti kaip itin aktyvų tėtį ar mamą, su kuriuo vaikams bus geriausia gyventi ir panašiai. Kartais už viso to slypi turtinis interesas.“

Šiame kontekste dažnai kyla dviprasmiškų situacijų, kai vaikų mamos teigia, kad tėtis staiga „užsimanęs“ bendrauti su vaiku pusę laiko pakeis nusistovėjusią tvarką, prie kurios vaikas yra pripratęs, t. y. jo stabilų gyvenimo ritmą, kas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Tačiau kai tėčiai dingsta iš vaikų gyvenimo arba lieka tik „savaitgaliniais“ tėčiais, tuomet vėl pastebimas nepasitenkinimas dėl per menko ryšio, paramos ir palaikymo vaikui. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau kasacinis teismas prieš dešimtmetį yra pažymėjęs, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo tvarką.

Viliaus istorija: vaikas konflikto įkaitu

Viliaus atvejis atskleidžia, kaip tėvų konfliktai gali pakenkti vaikams. Po skyrybų Viliaus ir buvusios žmonos bendravimas išliko draugiškas, vaikus jis matydavo, kada norėjo. Tačiau situacija pasikeitė, kai Viliaus buvusi žmona persikėlė pas savo draugą, o Vilius siekė išspręsti turtinius ginčus. Tuomet prasidėjo kaltinimai priekabiavimu prie vaikų, nors Vilius tvirtino, kad filmuota medžiaga, kurioje dukra maudosi, buvo siųsta tik mamai mergaitės prašymu.

Konfliktas pasiekė apogėjų, kai Vilius, nuvykęs į ginčytiną butą, paliko vaikus su savo drauge. Buvusi žmona sureagavo agresyviai, skambino ir grasino kviesti policiją, teigdama, kad vaikai palikti su „nepasitikima“ moterimi. Įrašuose girdėti, kaip ji reikalauja adresą ir grasina teismo procesais. Galiausiai ji atvyko su policija ir pasiėmė vaikus, nors pareigūnai stebėjo situaciją ir nieko nedarė. Vilius prisimena vaikų išsigandusias akis. Po šio įvykio vaikų elgesys ir bendravimas su tėvu kardinaliai pasikeitė - jie pradėjo kartoti mamos žodžius, teigdami, kad bijo tėčio. „Mano ryšys su vaikais visada buvo geras. Vaikai visada laukdavo, kada aš grįšiu. Mergaitė klausdavo, tėti, ar mes galime pusę laiko gyventi su mama, pusę su tavimi? Aišku, aš to norėjau, bet kai priteisė tokius didelius alimentus, susikroviau lagaminus ir išskridau į užsienį dirbti“, - sako Vilius.

Tokios situacijos, kai vaikai tampa įrankiu išspręsti poros tarpusavio nesutarimus ir nuoskaudas, yra dažnos. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-110-896/2024, 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-615-775/2024, vaikų mamos paprastai elgdavo taip, kad tą savaitgalį, kai vaikų tėtis turėdavo vaikus paimti iš ugdymo įstaigos, jų į ugdymo įstaigą neatvesdavo, nurodydavo, kad vaikas nenori išeiti iš namų, o jei tėtis nori įrodyti priešingai, turi ateiti su antstoliu. Jos atsisakydavo bendrauti ir bendradarbiauti su gerovės centrų psichologais, socialiniais darbuotojais, nurodydamos, kad tik jos turi dėti pastangas, tuo tarpu tėčiai tik terorizuoja jas ir vaiką.

Seksualinės prievartos prieš vaikus problema

Deja, konfliktinės situacijos gali pasiekti ir baisesnių mastų, įskaitant klaidingus kaltinimus arba realius seksualinės prievartos atvejus. Panevėžio apygardos teisme nagrinėta seksualinės prievartos prieš mažametę byla yra tik viena iš daugelio. Socialinių darbuotojų teigimu, pedofilijos mastai mūsų šalyje neįtikėtinai dideli, nors vadiname save vakarietiška, išsilavinusia visuomene. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2017 m. seksualinę prievartą patyrė 84 nepilnamečiai, taip pat nustatyti 94 mažamečių tvirkinimo atvejai. Nors tai sudaro tik 0,04 proc. visų vaikų, įvairūs tyrimai rodo, kad seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimas Lietuvoje svyruoja nuo 3,5-6 proc. iki 31 proc. Užsienio tyrimų duomenimis, iki 90 proc. atvejų seksualinę prievartą prieš vaikus panaudoja gerai vaikui pažįstami ir jo pasitikėjimą užsitarnavę žmonės.

Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas pripažino kaltu 46 metų vyrą, kuris maždaug 2,5 metų „pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės savo dukters būsena, oraliniu ir kitokiu sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą“. Įtarimų kilo, kai darželio auklėtojos pastebėjo, kad penkiametės elgesys yra pernelyg seksualizuotas: mergaitė demonstravo berniukams savo lyties organus, glaustėsi prie auklėtojų krūtų, lietė jas, bučiavosi su berniukais ir inicijavo tai. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo ekspertizės išvadoje teigiama, kad mergaitė labai konkrečiai įvardijo su ja atliekamus veiksmus. Ekspertai konstatavo, kad mergaitei nustatyti emocijų sutrikimai, kurie tiesiogiai atsirado dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Teismas neabejoja, kad mergaitė dėl tėvo veiksmų patyrė neturtinę žalą ir dėl atsiradusių emocinių sutrikimų ji buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje.

„Daliai žmonių pedofilinis potraukis taip ir lieka latentinėje būsenoje - jie turi minčių arba fantazijų apie seksą su nepilnamečiais, bet dėl įvairių priežasčių savyje šį potraukį užgniaužia ir aktyvių veiksmų nesiima. Kas padeda išlaikyti šią takoskyrą? Pirmiausia gebėjimas valdyti savo impulsus“, - teigiama tekste. Nors vieningos nuomonės, kaip atsiranda pedofilija, nėra, visi sutinka, kad šis reiškinys pakankamai paplitęs visame pasaulyje. Svarbu registruoti tokius atvejus ne tam, kad persekiotume, bet kad žinotume, užkirstume kelią ir - būtinai - padėtume atpažinti baisaus sutrikimo siunčiamus signalus, mokytume juos suvaldyti.

Tėvų teisės ir parama: atostogos ir išmokos

Visuomenėje dar nėra iki galo įprasta, kad gimus vaikui tėčiai aktyviai prisidėtų prie jų auginimo. Džiaugiamės, kad vis daugiau ir daugiau šeimų supranta tėčių svarbą ir planuoja naudotis ar bent jau iš dalies pasinaudoti tėčiams skirtomis galimybėmis. Lietuvoje tėčiams priklauso kelios atostogų ir išmokų rūšys, leidžiančios aktyviau dalyvauti vaiko gyvenime nuo pat gimimo.

Tėvystės atostogos yra 30 kalendorinių dienų laikotarpis, skirtas išimtinai tik tėčiams, ir galimybė juo pasinaudoti atsiranda nuo vaikelio gimimo iki kol jam sukanka 1 metai. Jos ypatingos tuo, kad tėtis gali atostogauti ir gauti išmokas tuo pat metu kaip ir mama. Kad atsirastų teisė į tėvystės atostogas, tėčiai turi būti surinkę reikiamą stažą - pakanka turėti 6 mėnesius socialinio motinystės stažo iki teisės į tėvystės išmoką dienos, tuo tarpu mamoms visoms motinystės atostogoms taikomas 12 mėnesių stažo reikalavimas. Šis vienas mėnuo skiriamas nepriklausomai nuo to, kiek vaikų gimė vienu metu.

Taip pat tėčiams priklauso du neperleidžiami mėnesiai vaiko priežiūros atostogų. Šie mėnesiai nėra laikomi prievole, tačiau yra svarbi vaiko priežiūros atostogų dalis. Jei šiuos mėnesius pasiima tėtis, „Sodra“ priimdama sprendimą išmokėti vaiko priežiūros išmoką, už pirmuosius du mėnesius taikys didesnį išmokų tarifą - t. y. 78% ir tik šiam laikotarpiui pasibaigus, toliau taikys sumažintą išmokų tarifą, kuris priklauso nuo pasirinkto vaiko priežiūros laikotarpio (iki 18 mėn. ar 24 mėn.).

Be to, tėčiams priklauso ir tėvadieniai. Mamadieniai ir tėvadieniai yra papildomas laisvas laikas tėvams, auginantiems vaikus. Už mamadienius ir tėvadienius yra mokamas darbuotojo VDU. Nepanaudojus skirtų mamadienių / tėvadienių laiku, nereikia tikėtis, kad jie susikaups ir bus galima panaudoti vėliau. Kaip matome, tėčiams tikrai yra suteikta nemažai teisių pasinaudoti papildomomis atostogomis gimus vaikui. Jei norite surinkti dar daugiau informacijos, rekomenduojama apsidairyti Motinystės išmokų centre, kur vienoje vietoje rasite susistemintą informaciją.

Nėra tobulų mamų ar tėčių, kaip ir nėra tobulų vyrų ir moterų, bei vaikų. Vaikams nereikia tobulų tėvų, kad jie tinkamai vystytųsi. Vaikams reikia tėvų „iš kūno ir kraujo“ - autentiškų, kurie, suklydę, jam prisipažins ir pasakys „atsiprašau“. Reikia tėvo, kuris nemėgdžioja mamos, o yra autentiška savęs versija. Tuo, kuris visų pirma nori praleisti laiką su vaiku, yra aktyvus, atsidavęs, tačiau gali nustatyti ribas ir pasakyti vaikui „ne“, nejausdamas kaltės. Tėvas mokosi būti tėvu daugiausia stebėdamas savo tėvą. Jei santykiuose su juo buvo patenkinti vaiko poreikiai, sūnus galėtų stebėti šalia esantį, įsipareigojusį, stiprų ir kartu švelnų tėvą; vėliau jis galės tokiu būti savo vaiko atžvilgiu ir tai vyks savaime. Jeigu santykiuose su tėvu tokio modelio nebuvo, svarbu norėti ir dėti pastangas. Įkvėpimo galima semtis iš kitų vyrų, tėčių, tėvystės įgūdžių seminarų ar paramos grupių vyrams, o asmeninė terapija gali padėti geriau suprasti praeitį. Svarbu siekti, veikti, stengtis. Tėti - tu esi svarbus savo vaikui! Tavęs nepakeis nei mama, nei senelis, nei kas nors kitas.

tags: #del #dvieju #vaiku #mergaite #teciui

• Sužinokite, kaip knyga „Vaikas auga“ ir studija „Augantis žmogus“ prisideda prie vaiko vystymosi
• Kaip dailės terapija veikia vaikus iš rizikos šeimų
• Ikimokyklinis muzikos ugdymas ir bendradarbiavimas
• ką reiškia padidėję neutrofilai nėštumo metu
• Mažųjų statybininkų svajonių žaislas