Laisvųjų valstiečių šeimos istorija ir socialinė raida Lietuvoje
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomeninės ir valstybinės santvarkos ekonominis pagrindas buvo feodalinė žemės nuosavybė. Laisvieji žmonės - tai socialinė grupė, egzistavusi nuo XV iki XX amžiaus, kuri turėjo asmens laisvę ir teisę kilnotis. Socialiniu ekonominiu požiūriu jie buvo neterminuoti, činšiniai žemės laikytojai.
Pirmą kartą surašyti 1795 metais, Vilniaus gubernijoje prie laisvųjų žmonių priskirta 105 000, arba 28,2 % valstiečių. Žemaitijoje (Šiaulių, Raseinių, Kauno apskrityse) jie sudarė pusę, Telšių apskrityje - net 96,5 % visų valstiečių vyrų. Šiuos žmones XIX amžiuje itin veikė feodalinės sistemos ir baudžiavos irimo procesai.
Laisvųjų žmonių teisinė padėtis ir kova už išlikimą
Vėliau laisvųjų žmonių mažėjo, nes valstybiniuose dvaruose jie buvo priskirti prie valstybinių valstiečių kategorijos. Privačiuose dvaruose po 1812 metų į revizijų sąrašus laisvieji žmonės dažnai buvo įrašomi baudžiauninkais, nes už juos buvo mažesnis pagalvės mokestis. Baudžiavos panaikinimo laikotarpiu Rusijos imperijos valdžia laisvuosius žmones traktavo kaip bežemius, neturinčius teisių į jų naudojamą žemę.
Tik po masinių laisvųjų žmonių bruzdėjimų buvo išleistas 1882 m. birželio 15 d. įstatymas, suteikęs jiems teisę išpirkti naudojamą žemę. Šioje srityje išpirkos mokesčiai buvo 2-3 kartus didesni už valstybinių ar dvarų valstiečių. Dėl šių ekonominių sunkumų apie 1/3 žemės, kuria 1864 metais naudojosi laisvieji žmonės, liko dvarininkų nuosavybe, o daugelis jų tapo žemės ūkio darbininkais arba emigravo.
Gyvenimas viduramžių kaime
Šeimos struktūra ir kasdienybė
XIX amžiuje valstiečiai sudarė apie 80 procentų lietuviškųjų gubernijų gyventojų. Etnografė Angelė Vyšniauskaitė nustatė, kad lietuvių tradicinė šeima neturėjo nieko bendra su bendruomeniškąja slaviška šeima - lietuviškos šeimos buvo nedidelės, jose vidutiniškai augo 3-4 vaikai.
| Šeimos tipas | Procentinė dalis (1847 m.) | Vidutinis asmenų skaičius |
|---|---|---|
| Paprastoji (branduolinė) | 36 % | ~6 |
| Išplėstinė | 30 % | ~7,5 |
| Sudėtinė | 26 % | ~9 |
Šeimos nebuvo gausios, o 1847 metų duomenys atskleidžia, kad bevaikės sutuoktinių poros buvo itin retos. Tuo metu šeima buvo reguliuojama ne tik Bažnyčios, bet ir visuomenės bei jos paprotinės teisės.
Moters vaidmuo ir švietimo raida
XIX amžiuje moters socialinis vaidmuo buvo matomas tik šeimoje ir tik per šeimą. Paskutiniaisiais Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo dešimtmečiais merginų išsilavinimas buvo tik pradinis, skirtas tautiškumo perdavimui šeimoje. Tik XIX amžiaus pabaigoje lietuvių tautinio judėjimo mintis pradeda svarstyti platesnio ir daugiapakopio moterų išsilavinimo būtinybę.
Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas Petras Vileišis, gimęs pasiturinčioje laisvųjų karališkų valstiečių šeimoje, suprato, kad ekonomika yra lemiamas veiksnys lietuvių visuomeniniam ir kultūriniam judėjimui. Jo veikla - nuo nelegalios literatūros leidybos iki Vilniaus žinių įsteigimo - tapo svarbiu indėliu į šiuolaikinės lietuvių tautos formavimąsi, įveikiant feodalizmo paliktus socialinius barjerus.
tags: #gime #laisvuju #valstieciu #seimoje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
