Gimdymas viešojoje įstaigoje: aktualumas, tendencijos ir moters teisės

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis aktyviau diskutuojama apie gimdymo vietos pasirinkimo galimybes, įskaitant gimdymą namuose. Ši tema sulaukia nemažai aistrų, nuomonių skirtumų ir net susipriešinimo. Siekiant objektyviai įvertinti situaciją, būtina remtis statistiniais duomenimis, moksliniais tyrimais ir užsienio šalių patirtimi. Šiame straipsnyje apžvelgiama gimdymo situacija Lietuvoje, statistika, tendencijos ir pasirinkimo galimybės, atsižvelgiant į viešosios įstaigos kontekstą.

Medicininės intervencijos ir jų mastas Lietuvos stacionaruose

Pasaulyje akušerės ir gimdymo aktyvistės kelia vis didesnio gimdymo medikalizavimo problemą. Didžioji dalis Lietuvos gimdyvių stacionaruose susiduria su intervencijomis. Medicininis apibrėžimas nurodo, kad gimdymo intervencija yra kūno vientisumo pažeidimas. Prie jų priskiriama Cezario operacija, vakuumo ar replių panaudojimas, gimdymo sužadinimas (kai procedūromis arba medikamentais bandomas iššaukti spontaniškai neprasidėjęs gimdymas), gimdymo skatinimas (kai spontaniškai prasidėjusi gimdymo veikla stiprinama medikamentais), vaisiaus vandenų nuleidimas, kateterio įvedimas, tarpvietės kirpimas ir siuvimas ir kita.

Valstybinio Higienos instituto duomenimis, 2021 metais 72 procentai nėštumų buvo be patologijos (2022 metų gimimų medicininių duomenų šis institutas dar nėra paskelbęs). Nepaisant to, mūsų duomenimis, devynioms iš dešimties gimdyvių buvo atliekama vidinė gimdos kaklelio patikra. Taip pat, 84 procentams moterų buvo statytas kateteris arba lašinė, o 57 procentams nuleisti vaisiaus vandenys. Pusė moterų teigia patyrusios gimdymo sužadinimą arba skatinimą - šie procentai yra labai panašūs ir 2022, ir 2021 metais. Nepaisant Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos akušerinės metodikos „Tarpvietės plyšimai. Epiziotomijos“ teiginio „…paprastai gimdymo metu epiziotomija neatliekama. Ji atliekama tik prireikus“, tarpvietės kirpimą ir siuvimą patyrusių moterų skaičius taip pat nesikeičia - 42 procentai ir 2022, ir 2021 metais. 2022 metais be moterų sutikimo epiziotomija buvo atlikta 42 procentams gimdyvių.

Žemiau pateikiama suvestinė apie dažniausiai atliekamas intervencijas Lietuvos stacionaruose:

Informuoto sutikimo svarba ir bendravimas su gimdyvėmis

Informuoto sutikimo ir bendravimo su gimdyvėmis klausimas yra itin aktualus viešosiose įstaigose. Trys ketvirtadaliai 2022 metais gimdžiusių moterų teigė, kad intervencijos joms buvo atliktos gavus jų informuotą sutikimą, tačiau informacijos apie pačias intervencijas pakako tik 63 procentams gimdyvių. Šie skaičiai taip pat reiškia, kad 25 procentams gimdyvių intervencijos darytos negavus jų informuoto sutikimo, o 37 procentams apie jas nepakako ir įstaigoje suteiktos informacijos.

Be to, 16 procentų moterų gimdydamos jautė spaudimą sutikti su tuo, kas joms personalo buvo siūloma ar atliekama. 77 procentai gimdyvių teigia norėjusios būti informuotos apie medikų siūlomas ar atliekamas intervencijas, jų esmę, galimus šalutinius poveikius ir komplikacijas, galimas alternatyvas, padarinius atsisakius intervencijos. Moterų informuotumas - ir pirmakarčių, ir ne - apie joms daromas intervencijas šiek tiek auga: nuo 59 proc. 2019 metais ir 58 proc. pandeminiais 2020 metais iki 64 proc. 2021 metais ir 63 proc. 2022 metais.

Atlikti tyrimai rodo, kad ligoninės skirtingai bendrauja su gimdyvėmis. Labiausiai į moterų sutikimą atsižvelgiama Tauragės ligoninėje (88 proc. intervencijų sutikus), Kauno Krikščioniškuosiuose (85 proc.) ir LSMU ligoninėje Kauno klinikose (84 proc.). Mažiausiai į sutikimą atsižvelgiama Panevėžio ligoninėje (64 proc.) ir Šiaulių respublikinėje ligoninėje (69 proc. atvejų). Spaudimas sutikti su tuo, kas planuojama daryti, taip pat reikšmingai skiriasi priklausomai nuo stacionaro. Su tokiu spaudimu susidūrė beveik kas ketvirta gimdyvė Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (Antakalnio) (24 proc.) ir Vilniaus gimdymo namuose (23 proc.) - Vilniaus regionas šiuo klausimu, deja, apskritai pasirodo prasčiausiai. Rečiausiai su spaudimu susiduria Tauragės (7 proc.), Kauno P. Mažylio gimdymo namų ir LSMU ligoninės Kauno klinikų (po 12 proc.) gimdyvės.

Šios įstaigos atsiduria ir prie labiausiai su savo gimdyvėmis bendraujančių ir padedančių joms suprasti, kas daroma ar siūloma: iš Tauragės ligoninėje gimdžiusiųjų keturios iš penkių nurodo, kad joms pakako informacijos apie intervencijas, iš gimdžiusių Kauno P. Mažylio gimdymo namuose taip teigė 78 proc., o iš LSMU ligoninės Kauno klinikų - 76 proc.

Yra skirtumas ir tarp pačių moterų - pirmakartės rečiau sakosi gavusios pakankamai informacijos apie intervencijas (60 proc.), palyginti su gimdančiomis antrą ar paskesnį vaiką (69 proc.). Pirmakartėms taip pat rečiau suteikiama joms pakankama informacija apie jų pačių (67 proc.) ar jų kūdikių būklę (81 proc.). Ne pirmus vaikus 2022 metais gimdžiusioms moterims pakankamai informacijos apie jų būklę taip pat buvo suteikta kur kas rečiau nei apie jų kūdikio, tačiau apskritai jos jautėsi labiau informuotos - 74 procentams pakako informacijos apie save, o 87 procentams - apie kūdikį. Priežastis tam gali būti ne viena - tikėtina, kad ne pirmą vaiką gimdančios moterys ir pačios jau turi daugiau informacijos apie gimdymą, laikotarpį po jo, kūdikį, ligoninės realybę, taip pat gali būti, kad jos geriau žino, kur kreiptis prireikus ir ko paklausti, kad situacija paaiškėtų. Tarp pirmą ir paskesnį vaiką gimdančių moterų yra ir dar vienas skirtumas - 40 procentų jau patyrusių gimdymą moterų yra labiau linkusios pačios priimti su juo susijusius sprendimus, lyginant su 35 procentais pirmakarčių.

Gimdymo modelių įvairovė ir teisė rinktis

Lietuvoje, palyginti su kitomis Vakarų pasaulio valstybėmis, gimdymo modelių įvairovė yra labai ribota. Tradiciškai dominuoja gimdymas ligoninėje, o galimybė gimdyti natūralaus gimdymo centre ar namuose praktiškai nesama. Tarptautinė konferencija „Gimdymo modeliai: galimybės ir teisė rinktis“, neseniai įvykusi Vilniuje, tapo platforma diskusijoms apie galimus gimdymo modelius Lietuvoje ir pasaulyje. Konferencijos dalyviai - medicinos profesionalai, nevyriausybinės organizacijos, sveikatos politikai, teisininkai ir šeimos - siekė rasti optimalius sprendimus, kurie užtikrintų moterims teisę rinktis gimdymo vietą ir būdą.

Pasaulyje moterys gimdo įvairiai: ligoninėse, gimdymo namuose, įvairiuose centruose ar namuose. O kartais gimdo neplanuotai: automobilyje, lėktuve, laive ar kitur. Anksčiau moterys gimdydavo namuose padedant pribuvėjoms. Vėliau imta gimdyti ligoninėse, o vos tik gimę naujagimiai laikyti atskirai nuo tėvų, beveik steriliomis sąlygomis. Mokslininkams atrandant vis daugiau faktų apie gimdymo procesą, į gimdymą imta žvelgti kiek paprasčiau. Atlikti tyrimai rodo, kad sveikai gimdyvei ir naujagimiui nereikalinga kvalifikuotų medikų pagalba. Kuo mažiau intervencijų, medicininių procedūrų, tuo lengviau vaikelis prisitaiko prie naujos aplinkos. Turbūt ne viena mama pritars, kad nėštumas - ne liga. Todėl ir medikų pagalba nėra reikalinga. Tad šiais laikais vėl taikoma senesnė praktika, kai sveiką gimdyvę prižiūri akušerė ir tik iškilus problemoms gimdymo metu kviečiamas gydytojas.

Gimdymas namuose: teisinis reglamentavimas ir realybė

Nuo 2019 metų Lietuvoje moterims suteikta teisė gimdyti ne ligoninėje, o su specialia priežiūra savo namuose. Tačiau, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), iki šiol šia galimybe nepasinaudojo nė viena gimdyvė. Pagrindinė priežastis - griežtas teisinis reglamentavimas ir reikalavimas sudaryti sutartį su gydymo įstaiga, turinčia licenciją teikti gimdymo namuose priežiūros paslaugą. Šiuo metu tokią licenciją turi tik dvi įstaigos: MB „Mamisėlis“ ir VšĮ „Tęstinė akušerija“. SAM pabrėžia, kad gimdymas namuose gali vykti tik sudarius sutartis su licencijuotomis įmonėmis, nors kartais visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, jog pagalbą gali teikti privatūs akušeriai ar dulos. Lietuvos Dulų asociacija taip pat nerekomenduoja duloms dalyvauti planuotame gimdyme namuose be medicininės priežiūros.

Kada gimdymas namuose yra įmanomas ir kada - rizikingas?

Renkantis gimdymo vietą, svarbūs keli aspektai. Būsimiems tėveliams sprendžiant, kokioje aplinkoje moteris gimdys, svarbu tinkamai įvertinti būsimos mamos ir vaikelio sveikatos būklę, kylančias rizikas. Gimdymas namuose įmanomas, jeigu: moteris ir vaisius yra sveiki, būsima mama nėštumo metu reguliariai lankėsi pas gydytoją akušerį-ginekologą; gimdymas buvo įvertintas kaip mažos rizikos; rizika, jog prireiks Cezario pjūvio, yra mažai tikėtina; gimdymas yra ne pirmas, o buvę nėštumai ir gimdymai buvo sklandūs, gimė sveiki naujagimiai, po gimdymų nebuvo kilusių komplikacijų; moteris neserga lėtinėmis ligomis; nėštumo metu nebuvo pasireiškusi infekcija, nebuvo traumų, motina neturėjusi persileidimų ar nėštumo nutraukimo; netoli namų (iki 20‒30 km) yra medicinos centras, galintis suteikti pirmąją pagalbą gimdyvei ir naujagimiui nelaimės atveju.

Tačiau gimdyti namuose gali ne visos moterys. Kartais tai gali būti gyvybei pavojinga situacija. Kai kurioms moterims komplikacijų pasireiškimo rizika yra didesnė ir jos turėtų gimdyti ligoninėje, neatsižvelgiant į jų pageidavimus. Tai nėščiosios, kurios: serga lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, hipertenzija); turi padidėjusį kraujo spaudimą ar nėštumo metu buvo fiksuota preeklampsija; turėjo cezario pjūvio operaciją ar kitą gimdos ar gimdymo takų, mažojo dubens operaciją; buvo patyrusios komplikacijų nėštumo metu (pvz., priešlaikinį gimdymą; vaisių, pasisukusį gimdoje netinkamu kampu, - ne galvinė pirmeiga); sirgo infekcija ir naujagimiui buvo nustatytas vystymosi sutrikimas; laukiasi dvynių ar daugiau vaisių; gali pagimdyti neišnešiotą naujagimį (arba naujagimis yra pernešiotas); buvo gydytojo akušerio-ginekologo įspėtos dėl prastos savo ar vaiko sveikatos ir kad gimdymas ne ligoninėje būtų rizikingas ne tik jųdviejų sveikatai, bet ir gyvybei; nesulaukia būsimo vaikelio tėvo palaikymo dėl gimdymo namuose.

Nėščiosios sveikatos problemos ar vaisiaus rizikinga būklė neleidžia rinktis gimdymo namuose, nes tokio gimdymo metu gali prireikti profesionalios medikų pagalbos: papildomo deguonies tiekimo naujagimiui; neonatologams gali tekti atlikti pradinį naujagimio gaivinimą; jeigu gimdyvės kraujavimas bus per gausus ir iškils hipovolemijos rizika (skysčių trūkumui kompensuoti), gali tekti punktuoti periferinę veną; naudoti vaistus, slopinančius kraujavimą ar skatinančius gimdos susitraukimą. Įvairiais duomenimis apie 40 % pirmą kartą gimdančių ir 10 % pakartotinai gimdančių namuose moterų būna perkeliamos į ligoninę, nes gimdančioji nuvargsta, plyšta tarpvietė, gausiai kraujuojama, per anksti plyšta vaisiaus dangalai, moters kraujo spaudimas itin aukštas, gimdymas neprogresuoja, pasireiškia vaisiaus stresas, moteris apalpsta ar pasireiškia hemoragijos ar gausus kraujavimas.

Gimdymas, nepriklausomai nuo gimdymo vietos, yra sudėtingas ir pavojingas procesas tiek gimdyvei, tiek naujagimiui. Kartais sklandus gimdymas gali tapti komplikuotu vos per 5 minutes. Gimdymo metu taip pat gali kilti komplikacijų, kurių neįmanoma numatyti (pvz., embolija vaisiaus vandenimis; plaučių arterijos tromboembolija; ūmus kraujavimas; gimdos atonija). Vaikelio laukiantiems tėvams, besirenkantiems gimdymo vietą, verta prisiminti, kad nors gimdymas gali būti mažos rizikos ir tokiu atveju yra saugu gimdyti namuose, tačiau bet kokiu atveju, rizika išlieka. Svarbu! Prieš pasirenkant gimdymą namuose gydytojas akušeris-ginekologas privalo įvertinti gimdymo riziką. Jei gimdymas pripažįstamas kaip mažos rizikos, nėščioji prieš gimdymo procesą yra patikrinama, jei nustatoma, kad jos sveikatos būklė gera, o vaisius sveikas, tuomet gimdymą namuose galime laikyti saugiu.

Kodėl kai kurios moterys renkasi gimdyti namuose?

Šeimos, kurių vaikai buvo pagimdyti namų aplinkoje, teigia, kad patyrė didelį džiaugsmą. Tėveliai džiaugėsi, kad buvo proga išvengti medicininių intervencijų, gydytojų patarimų, skatinančių gimdymą priemonių. Gimdančiosios namuose teigia, kad gimdydamos tokiu būdu labiau jaučia atsakomybę už savo veiksmus, vystosi glaudesnis ryšys su kūdikiu, patys tėvai turi priimti svarbius sprendimus. Tėveliai gali būti labiau įtraukti į gimdymo procesą, jaučia daugiau atsakomybės. Skirtingai nei ligoninėje, kur būsimi tėčiai jaučia įtampą ir nežinomybę dėl to, kokių veiksmų galima imtis, o kokių ne.

Dalis moterų, pasirinkusių gimdymą namuose, turi neigiamos patirties ligoninėje. Dažniausiai, dėl neatsižvelgimo į motinos pageidavimus, patirtos įtampos dėl įvairių intervencijų ir gimdymo skatinimo. Taip pat, kai kurių teigimu, joms nepatinka, kad svarbiausiu jų gyvenimo etapu, sprendimus priima ne pati gimdančioji, o šalia esantis gydytojas ar akušerė. Jos siekia išlaikyti maksimalų privatumą: gimdyti ir būti tik su savo šeima, kai už sienos nėra kitų gimdančiųjų ir jų artimųjų. Artimųjų ratas ir rami aplinka - vienas pagrindinių gimdymo namuose privalumų. Tai užtikrina privatumą, galimybę pasirinkti žmones, kurie bus šalia reikšmingu momentu. Tokiomis aplinkybėmis moteris jaučiasi saugiau.

Remiantis atliktais tyrimais, moterys, kurios renkasi gimdymą namuose, turi bendrų bruožų. Tendencingai tokios moterys yra šiek tiek vyresnio amžiaus lyginant su vidutiniu gimdyvių amžiumi, turinčios aukštąjį išsilavinimą, gyvenančios mieste. Dažniau gimdymą namų aplinkoje renkasi valdingesnio būdo moterys, dirbančios vadovaujančiose pozicijose. Tokių šeimų pajamos dažniau būna didesnės nei vidutinis šalies darbo užmokestis. Tokios šeimos dažniau būna daugiavaikės. Moterys, kurios nori gimdyti namuose, siekia būti atsakingos už visą gimdymo eigą ir pačios spręsti, kas geriausia jai pačiai ir jos kūdikiui. Šeimos, pasirinkusios gimdyti namuose, norėtų šalia matyti ne gydytoją, o profesionalią akušerę, nes kyla mažesnė rizika, jog bus naudojamos įvairios priemonės gimdymo skatinimui ar priimami sprendimai neatsižvelgiant į šeimos lūkesčius.

Užsienio šalių patirtis ir akušerių vaidmuo

Valdžia yra pripažinusi gimdymą namuose legaliu Anglijoje, Naujojoje Zelandijoje, Olandijoje. Daugelyje Europos valstybių gimdymas namuose yra reglamentuotas įstatymų. Konferencijoje buvo pristatyta užsienio šalių patirtis, reglamentuojant gimdymą namuose. Pavyzdžiui, Latvijoje gimdymas namuose oficialiai reglamentuojamas nuo 2006 metų ir gimusiųjų namuose skaičius auga. Austrijoje apie 1,5 proc. planuotų gimdymų įvyksta namie. Olandijoje gimdymas namuose yra populiarus: 321 307 planuotų gimdymų namuose, 163 261 gimdymas ligoninėje.

Pagal užsienio valstybių statistinius duomenis, mirties atvejų rodiklis mažos rizikos nėštumų, užsibaigusių gimdymų ligoninėje ir namuose, nesiskiria arba skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Tiek ligoninėje, tiek namuose tai yra itin reti atvejai. Atlikti tyrimai rodo, kad moterys, gimdžiusios namuose, rečiau patyrė tam tikrų intervencijų, joms buvo atlikta mažiau medicininių procedūrų. Dėl pasitenkinimo gimdymo aplinka, moterims, gimdžiusioms namuose, greičiau suaktyvėja pieno gamyba, mažiau išsiskiria epinefrino ar norepinefrino (streso) hormonų.

Švedijos tyrimai parodė, kad didesnės rizikos tendencija yra pirmą kartą gimdžiusioms moterims, planuotai pasirinkusioms gimdymą namuose. Todėl svarbu atsižvelgti į individualius rizikos faktorius ir užtikrinti tinkamą medicininę priežiūrą. Moksliniais tyrimais pastebėta tendencija, kad medicininės intervencijos sąlygoja didesnę komplikacijų tikimybę. Tuo tarpu gimdant ne ligoninėje arba ne su gydytoju ginekologu, o tik su akušeriu, intervencijų tikimybė mažesnė.

Ar reikalinga pagalba gimdant namuose? Bet koks normalus gimdymas per 5 min. gali tapti patologiniu. Todėl šeima, prieš priimdama sprendimą, turi žinoti, jog rizikuoja ir turi prisiimti visą atsakomybę. Deja, atsakomybę galima prisiimti už save, bet ne už naujagimį. Dėl šios dilemos nesutaria daugelis šalių, kurios dar nėra įteisinusios gimdymo namuose. Yra šalių, kuriose į namus gali atvykti profesionali akušerė, kuri vertina gimdyvės būklę, gimdymo eigą ir priima sprendimą, jeigu staiga prireikia skubios transportacijos į gydymo įstaigą. Akušerės yra apmokytos, turinčios patirties, žinančios, kaip reikia rūpintis gimdyve namų aplinkoje. Kartu su savimi jos turi dalį medicininės įrangos, kuri gali būti reikalinga iškilus nenumatytai situacijai.

Naujagimiui ir Motinai palankios ligoninės: alternatyvos viešosiose įstaigose

Naujagimiui palanki ligoninė - tai puikus pasirinkimas toms šeimoms, kurios nori išvengti gydytojų akušerių-ginekologų priežiūros, per didelės gydytojų įtakos, bet nori gimdyti saugiai ir, esant nepageidaujamai situacijai, gauti greitą kvalifikuotą pagalbą. Kol Lietuvoje gimdymas namuose nėra reglamentuotas, rekomenduojama rinktis ligoninę, kurioje atsižvelgiama į motinos ir vaiko poreikius. Vis daugiau šeimų nusprendžia gimdyti Naujagimiui palankios ligoninės statusą turinčioje įstaigoje. Tokia iniciatyva pasaulyje atsirado 1991 metais, Lietuvoje - 1993 metais.

Pagrindiniai įsipareigojimai, kurių turi laikytis Naujagimiui palanki ligoninė: skatinti ir diegti maitinimą krūtimi ligoninėse; nevartoti motinos pieno pakaitalų, neskatinti jų vartojimo akušeriniuose skyriuose; motinos turi būti mokomos žindymo įgūdžių; tokiose ligoninėse turi dirbti profesionalios akušerės, kurios moko žindymo, skatina nenaudoti mišinukų, žindukų, buteliukų; po gimimo kūdikis turi būti dedamas motinai ant krūtinės, mama skatinama žindyti (po normalaus gimdymo mama su naujagimiu turi praleisti bent 2 val. kartu); tėčiai skatinami įsitraukti į kūdikio priežiūros veiklą; užtikrinama, kad sveikas naujagimis kartu su mama būtų 24 valandas per parą. Lietuvoje Naujagimiui palankios ligoninės statusą turi, pavyzdžiui, Vilniaus gimdymo namai, Marijampolės ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos.

2006 metais Ženevoje buvo patvirtintas tarptautinis projektas „Motinai palankaus gimdymo iniciatyva“. Šio projekto tikslas - priminti, kad gimdymas yra natūralus procesas. Juo norima padrąsinti moteris, stiprinti jų pasitikėjimą savimi, skatinti autonomiją ir drąsinti išreikšti savo nuomonę bei pageidavimus. Taip pat įtraukti į pasiruošimą gimdymui ir kitus šeimos narius. Motinai palankioje ligoninėje reikalaujama: neriboti moters laisvių ir teisių, paslaugas teikti kuo jaukesnėje aplinkoje; vienu metu gimdymo kambaryje gimdo tik viena moteris, šalia yra artimieji ir minimaliai mažai nepažįstamųjų (personalo); leidžiama, kad šalia gimdyvės galėtų būti visi žmonės, kuriuos nori matyti pati gimdyvė (skaičius neturi būti ribojamas); moteris gali pasirinkti pagrindinį pagalbininką (akušerę, vyrą, draugę, mamą ar kt.); moteris gali rinktis gimdymo pozą, raminančias priemones (pvz., muzika, kvapas, apšvietimas, interjero detalės); moteris gali atsisakyti kai kurių intervencijų, skausmo slopinimo.

Būsimi tėveliai skatinami atvykti į ligoninę, kuri turi Naujagimiui palankios ligoninės statusą. Gimdymo skyriuose vyksta ekskursijos, kurių metu supažindinama su gimdykla, nėščiosios gali įvertinti, ar jas tenkina esanti aplinka. Tokiose ligoninėse leidžiama pasirinkti gimdymo būdą, jeigu gimdymas mažos rizikos, jį prižiūri tik akušerė ir akušeris-ginekologas kviečiamas tik tuo atveju, jeigu kyla komplikacijos. Vengiama atlikti intervencijas ir skubinti gimdymą, jeigu to nereikalauja vaisiaus ar motinos būklė. Tokiu būdu stengiamasi suteikti kuo patogesnes sąlygas gimdyvėms ir jų artimiesiems.

Akušerių vaidmuo ir gimdymo pozų pasirinkimas

Konferencijos metu daug dėmesio skirta akušerio vaidmeniui ir kompetencijai. Europos Sąjungos teisė reglamentuoja akušerio studijas ir profesinę veiklą, numatydama, kad akušeris gali savarankiškai prižiūrėti normalų nėštumą, priimti nekomplikuotą gimdymą ir rūpintis moterimi bei naujagimiu po gimdymo. Lietuva visiškai įgyvendina ES teisę dėl akušerių ruošimo, tačiau, kalbant apie profesinės veiklos realizavimą, situacija nėra palanki. Būtent akušerių kompetencija, turimi įgūdžiai, atsakomybė ir rizika buvo aktyviausiai aptarinėjami klausimai konferencijos metu.

Lietuvoje, jei gimdymas yra normalus, moterys teoriškai gali pasirinkti joms patogią gimdymo pozą, t. y. stanginimosi padėtį. Tai nurodyta ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateikiamose rekomendacijose. Anot ekspertų, padėtis gulint ant nugaros - pati nepalankiausia gimdymo metu, tačiau dažnai su gimdyvėmis šis klausimas neaptariamas ir nepateikiama kitų alternatyvų. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos interneto svetainėje pateikiama ir šiek tiek statistinių duomenų: pozą stūmimo metu Lietuvoje galėjo rinktis 13 proc. gimdyvių. Maždaug dviem trečdaliams moterų gimdymo poza buvo patogi. Galimybės rinktis gimdymo pozą per pastaruosius metus Lietuvoje mažai kinta.

Daugelis medikų pageidauja, kad pacientės gimdytų gulėdamos arba pusiau sėdomis. Plačiai nusistovėjusi praktika atsiranda dėl patogumo ligoninės personalui: lengviau stebėti vaisių. Jei gimdyvė guli arba pusiau sėdi lovoje, medicininiam personalui paprasčiau pritvirtinti daviklius prie jos pilvo ir stebėti vaisiaus širdies tonus. Tyrimų duomenimis, iki 60 proc. gimdyvių buvo prijungtos prie aparatų nuolat. Epidurinės nejautros poveikis taip pat veikia pozos pasirinkimą: jei moteriai atliekama epidurinė nejautra, dažniausiai rekomenduojama gulėti, nes kojos gali būti nutirpusios, o stovėti ar judėti gimdyvei tampa sunku ar net pavojinga. Taip pat greitesnis reagavimas pasireiškus komplikacijoms yra argumentas už gulimą padėtį. Jei kyla komplikacijų, gulint galima greitai pradėti gaivinimą ar perkelti moterį į operacinę (pvz., ekstrinei cezario pjūvio operacijai).

Tačiau gulėjimas ant nugaros turi ir trūkumų: suprastėjusi kraujotaka, sunkiau nusileidžia vaisius (dubuo yra mažiau atviras), ilgesnis antrasis gimdymo etapas, didesnė intervencijų ir tarpvietės traumų rizika bei didesnis skausmo pojūtis. Yra daugybė gimdymo pozų ir nė viena iš jų nėra universali bei tinkama visoms gimdyvėms. Skirtingais gimdymo etapais patariama išbandyti skirtingas pozas: kai kurios jų padės vaisiaus galvytei įsitvirtinti ir judėti dubens link. Daugelis gimdyvių instinktyviai renkasi klūpoti ant kelių ir į žemę remtis plaštakomis. Ši gimdymo poza gali padėti nusiraminti ir paskatinti vaikelį pasisukti į tinkamiausią padėtį. Gulėjimas ant šono yra naudingas ilsintis, ypač ilgo, užsitęsusio gimdymo metu. Daugeliui gimdančių moterų natūraliai gali kilti noras pritūpti, ir daugelis šią pozą pasirenka atėjus laikui vaisių aktyviai stumti. Stovėjimas gimdymo metu vėlgi skatina gravitaciją, padeda vaikeliui tinkamai judėti gimdymo takais ir užtikrina gerą savijautą.

Gimdymas: apibrėžimas ir etapai

Gimdymas - tai procesas, kai suėjus ne mažiau kaip 22 savaitėms dėl reguliarių, ritmiškų ir vis stiprėjančių gimdos susitraukimų (sąrėmių) atsiveria gimdos kaklelis ir jam visiškai atsivėrus, gimdyvei valingai stanginantis, iš gimdos ertmės išstumiami vaisius, placenta ir dangalai. Gimdymas skirstomas į tris laikotarpius: pirmasis - gimdos kaklelio vėrimasis, antrasis - išstūmimas, trečiasis - placentos pasirodymo laikotarpis.

Kaip atpažinti gimdymą?

1. Dažnėjantys, ilgėjantys, intensyvėjantys sąrėmiai.
2. Naujagimio galvutės, kūnelio, placentos, dangalų pasirodymas.

Numatyta gimdymo data iš tiesų yra tik apytikslė. Kūdikis laikosi savo grafiko ir gims tada, kai bus tam pasiruošęs. Paprastai, pagimdyti likus dviem savaitėms iki ar dvi savaites po numatyto gimdymo termino, yra visiškai normalu. Vandenų nubėgimas - gausus arba sruvenant, bei gimdymo pradžia - šie požymiai nereiškia, kad turite kuo greičiau skubėti į ligoninę. Paprastai nuo gimdymo pradžios iki pilno gimdos kaklelio atsivėrimo (10 cm) praeina dvylika ar daugiau valandų, arba šiek tiek mažiau per paskesnius gimdymus. Geriau šį laiką praleisti namuose, ilsėtis ir atsipalaiduoti. Tačiau, jeigu vandenys žalsvos spalvos - tai reiškia, kad kūdikis išskyrė mekonijų, todėl nedelsiant vykite į ligoninę.

Į ligoninę reikia vykti, jeigu:

• nutekėjo vaisiaus vandenys;
• atsirado kraujingų išskyrų;
• susilpnėjo ar išnyko vaisiaus judesiai;
• prasidėjo gimdymas.

Gimdymas ligoninėje: ką žinoti

Iš anksto išsiaiškinkite, kokios taisyklės galioja ligoninėje, kurioje nusprendėte gimdyti. Pirmasis gimdymo etapas gali būti sunkus, nes jis trunka ilgai, situacija keičiasi labai lėtai, o sąrėmiai yra ganėtinai skausmingi. Vis dėlto, yra būdų šį diskomfortą sumažinti. Išsiaiškinkite, ar ligoninėje, kurioje ruošiatės gimdyti, įmanoma maudytis po dušu, valgyti, gerti ir ar joje per gimdymą galima naudotis kamuoliu. Negalite žinoti, kas jums gali palengvinti šį sunkų momentą, todėl gerai turėti kelias pasirinkimo galimybes. Taip pat galite paprašyti nuskausminimo. Jis turėtų būti atliktas gimdos kakleliui esant atsivėrus tarp 2-3 cm ir 7-8 cm. Nepamirškite pasiimti savo nėščiosios užrašų, draudimo liudijimo ir asmens dokumento.

Ligoninėje jūsų gali laukti išsami medicininė apklausa, ginekologo apžiūra ir kardiotokograma - tyrimas, kurio metu vertinama kūdikio būklė. Jeigu gimdymas neprogresuoja ir gimdos kaklelis nesiveria, gydytojas gali paskirti lašinti oksitociną. Tai - hormonas, kuris paskatina ir užbaigia gimdymą; jis taip pat išsiskiria per orgazmą, bei myluojant ar žindant kūdikį.

Antrasis gimdymo laikotarpis yra laikas nuo visiško gimdos kaklelio atsivėrimo iki kūdikio užgimimo. Jo metu pasireiškia stūmimo sąrėmiai, kurie daugeliui moterų atrodo ne tokie varginantys kaip pirmojo etapo sąrėmiai. Galop, jūs galite valdyti situaciją ir aktyviai padėti kūdikiui gimti. Atidžiai klausykitės akušerės ir stenkitės vykdyti jos nurodymus. Šiame gimdymo etape dauguma moterų pajunta natūralų, nesuvaldomą norą stumti. Su kiekvienu sąrėmiu kūdikis juda žemyn gimdymo takais. Jeigu jis yra taisyklingoje padėtyje, pirmiausiai išlįs jo galva. Šiam momentui prireikia daugiausiai pastangų ir jo metu kyla didžiausias tarpvietės plyšimo pavojus. Dabar prasideda lengvoji dalis. Likęs kūnelis turėtų išlįsti po vieno sąrėmio.

Pirmosios akimirkos su naujagimiu ir pogimdyminis laikotarpis

Svarbu, kad iškart po gimimo kūdikis būtų paguldytas jums ant pilvo, tai bus pirmasis jūsų taktilinis kontaktas. Jeigu nėra jokių medicininių kontraindikacijų, tai yra labai svarbi akimirka, kai užmezgamas ryšys ir saugumo jausmas. Kūdikis girdi gerai pažįstamą jūsų širdies plakimą ir nurimsta. Pabandykite iš karto priglausti kūdikį prie krūties. Nesijaudinkite, jeigu pirmasis žindymas nėra sėkmingas, svarbiausia yra pirmasis kontaktas ir intymumas.

Nors kūdikis jau ant krūtinės, gimdymas techniškai dar nesibaigė. Per artimiausias 10-30 minučių po gimdymo moteriai tenka „pagimdyti“ placentą. Gali prireikti dar kelių sąrėmių, o kartais - medikų pagalbos, jei placenta neišsiskiria natūraliai. Netrukus gimda vėl pradeda susitraukinėti. Dabar jūs išstumsite placentą ir vaisiaus vandenmaišį. Jeigu jūsų tarpvietė buvo įkirpta ar savaime įplyšo, dabar ji bus susiūta ir sutvarstyta. Tai gimdos susitraukimo laikas.

Jau po gimdymo moteris gali jausti skausmingus gimdos susitraukimus - ypač maitinant krūtimi. Tai natūralus procesas: gimda grįžta į savo pradinį dydį. Susitraukimai primena lengvus sąrėmius ir dažniausiai trunka kelias dienas. Po gimdymo moteris patiria lochijas - tai kraujavimas, trunkantis nuo 2 iki 6 savaičių. Iš pradžių kraujas gali būti ryškus, vėliau tamsėti ir vis silpnėti. Tai natūralus būdas kūnui atsikratyti likusio gleivinės audinio ir kraujo.

Pirmas šlapinimasis ar tuštinimasis po gimdymo dažnai sukelia nervingumą ar net baimę - ypač jei buvo siūlių ar stiprus spaudimas tarpvietėje. Gydytojai skatina nesulaikyti ir leisti organizmui natūraliai veikti - tai padeda išvengti komplikacijų. Per pirmąsias 2-4 paras krūtys pradeda gaminti pieną - prieš tai jos išskiria krekenas (labai vertingą, tirštą gelsvą skystį). Kai pasileidžia pieno gamyba, krūtys gali ištinti, būti skausmingos, o oda - jautri. Tai praeina po kelių dienų, kai gamyba prisitaiko prie kūdikio poreikių.

Hormonų „sprogimas“ po gimdymo gali sukelti staigius nuotaikos pokyčius, verkimo epizodus, nerimą ar baby blues (liūdesio dienas). Dauguma šių pokyčių - laikini. Tačiau jei liūdesys užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis į gydytoją dėl pogimdyvinės depresijos tikimybės. Dėl hormonų svyravimų po gimdymo moteris gali labai prakaituoti, ypač naktimis. Taip organizmas atsikrato perteklinių skysčių, susikaupusių nėštumo metu. Tai laikinas, bet dažnai netikėtas pokytis.

Iškart po gimdymo moteris netenka apie 5-7 kg svorio - tai kūdikis, placenta ir vaisiaus vandenys. Tačiau likusi dalis - skysčiai, riebalai, kraujas - tirpsta lėtai, per kelis mėnesius. Kūnas keičiasi palaipsniui, todėl svarbu jį priimti su meile. Ypač pirmosiomis valandomis po gimdymo gali būti juntamas silpnumas, galvos svaigimas, ypač jei kraujavimas buvo stiprus. Todėl svarbu nepervertinti savo jėgų, daug gerti ir ilsėtis. Po gimdymo gydytojai dažniausiai rekomenduoja palaukti 6 savaites iki atnaujinant lytinius santykius. Net ir po šio laikotarpio gali būti diskomforto, ypač jei buvo siūlės ar makštis dar neatsistatė. Jūs nudirbote ilgą ir varginantį darbą. Dar daug savaičių jausite jo pasekmes, o kūnas lėtai grįš į įprastą būseną.

Diskusijos ir ateities perspektyvos

Lietuvoje gimdymas namuose nėra įteisintas. Bet kasmet keli procentai gimdančiųjų renkasi būtent tokią gimdymo aplinką. Tiek gydytojai, tiek jaunieji tėveliai nekantriai laukia, kol Lietuvoje gimdymas namuose bus reglamentuotas ir tėvai galės jaustis saugiai, o gydytojai tiksliai žinos, ką jie gali atlikti, o ko ne. Taip pat būtų išaiškintas akušerių vaidmuo ir jų kompetencijos ribos. Tačiau kol kas apie ketinimą gimdyti namuose rekomenduojama pranešti savo gydytojui ir su juo aptarti iškilusius klausimus.

Gimdymo namuose klausimas Lietuvoje kelia daug diskusijų ir nuomonių skirtumų. Vieni teigia, kad tai yra moters teisė rinktis gimdymo vietą ir būdą, kiti pabrėžia saugumo aspektus ir galimas rizikas. Svarbu atsižvelgti į visas nuomones ir siekti konstruktyvaus dialogo, remiantis moksliniais tyrimais ir užsienio šalių patirtimi. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė Daiva Vaitkienė teigia, kad medikai diskusijai pasiryžę, bet jų pozicija kol kas nėra vieninga. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Šeimos sveikatos skyriaus vedėja Aušrutė Armonavičienė įsitikinusi, kad gimdant namuose neužtikrinamas saugumas nei mamai, nei naujagimiui. Ji teigia, kad Lietuva nuėjo ilgą kelią, įdėjo daug pastangų, kad pasiektų tokius naujagimių ir kūdikių mirtingumo rodiklius, kokius turime dabar.

Prieš gerus metus Lietuvoje kilo neramumai dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų, susijusių su gimdymu namuose. Buvo atliekamos kratos, tardymai ir konfiskacijos. Prokurorai aiškinosi šešis kūdikių mirčių atvejus per neteisėtus gimdymus namuose. Šie įvykiai sukėlė daug diskusijų ir kritikos viešojoje erdvėje. Jungtinėje Karalystėje diegiama motinystės strategija, skatinanti priežiūrą bendruomenėje ir suteikianti galimybę pasirinkti gimdymo vietą: gimdymo namai, akušerių prižiūrimi skyriai, gimdymai namuose. Konferencijos organizatoriai parengė rezoliucijos projektą, kurį ketina siųsti valdžios institucijoms (Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimui ir Seimo sveikatos reikalų komitetui).

Svarbiausia - ieškoti sprendimo kartu. Svarbu aptarti pasirinkimą su antrąja puse. Reikia visiško pritarimo ir tikėjimo pasirinkimu. Kitu atveju, kilus nesklandumams gimdymo metu, papildomas barnis bus pavojingas trukdis. Svarbu įsiklausyti į savo vidinį balsą, suvokti tikruosius norus, o ne primestą nuomonę. Ar tikrai gimdyti namuose yra jūsų troškimas ir siekis, ar tai tik mados vaikymasis ir jūs nesijaučiate užtikrinta savo pasirinkimu? Įsiklausykite į kūną, kur jam būtų patogu ir ramu gimdyti. Kokius žmones norėtumėte matyti šalia savęs gimdymo metu. Galbūt jų nėra tiek daug ir tam puikiai tinka Naujagimiui palanki ligoninė. Svarbu pagalvoti apie tai, kokio intensyvumo apsaugos norite, kad jūs ir jūsų vaikelis jaustųsi saugiai ir užtikrintai po gimimo. Ar jums ramiau, kai šalia nėra paruoštų vaistų ar įrangos, kuri gali trikdyti ir jaudinti. Susidėliokite prioritetus kartu su būsimuoju vaikelio tėveliu, nes jo nuomonė ‒ itin svarbi. Ir svarbiausia - nepamirškite, kad į pasaulį ateina nauja gyvybė, kuri turi būti tinkamai priimta ir apsaugota. O kaip tai tinkamiausiai padaryti, lai būna kiekvienos šeimos laisvas pasirinkimas.

tags: #gimdymas #viesojoje #istaigoje #temos #aktualumas

• Išsamus vadovas: kūdikio plaukimo pamokos
• Viskas apie žindymą pagal poreikį
• Hormonų svarba vyrų vaisingumui
• kodėl verta rinktis personalizuotus indus vaikams
• Sužinokite daugiau apie Elenos Žilinskaitės gyvenimo kelią