Pastojimo skatinimas vaistais, gyvenimo būdo įtaka ir susijusi rizika

Sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio siekia daugelis porų, tačiau šis kelias ne visada būna toks lengvas ir paprastas, kaip gali atrodyti. Daugelis žino, kad moters vaisingumas mažėja bėgant metams, tačiau neretai net ir sveikiausiame amžiuje dėl neteisingo gyvenimo būdo ir kitų išorinių faktorių moteriai gali būti sunkiau pastoti. Svarbu suprasti, kokie veiksniai turi įtakos galimybei pastoti ir ką galima padaryti, kad būtų padidinti šansai.

Pagrindiniai nevaisingumo faktoriai ir gyvenimo būdo įtaka

Nevaisingumą gali lemti daugybė veiksnių, susijusių tiek su moters, tiek su vyro sveikata. Filadelfijos universiteto atstovas Williamas Schlaffas pažymi, kad nevaisingumą gali lemti antsvoris, kuris pristabdo hormonų gamybą moters organizme. Kuo daugiau antsvorio moteris turi, tuo labiau suprastėja ir jos kiaušidžių funkcijos. Priešingai, per mažas svoris (žemas KMI) reiškia leptino trūkumą - hormono, atsakingo už alkio ir sotumo jausmo kontroliavimą, dėl ko moterims neretai gali pradingti menstruacijos.

Taip pat svarbūs išoriniai veiksniai:

• Pavojingos medžiagos: Nuolatinis kontaktas su teršalais, pesticidais, ftalatais ar furanu gali sumažinti poros vaisingumą iki 29 proc.
• Rūkymas: Šis žalingas įprotis atsakingas už 13 proc. nevaisingumo atvejų JAV, be to, jis gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą bei pažeisti DNR sistemą.
• Alkoholis: Reguliarus alkoholio vartojimas siejamas su dažnesniu kreipimusi į vaisingumo klinikas dėl sutrikimų.
• Kofeinas: Tyrimai rodo, kad penki ar daugiau puodelių kavos per parą gali padidinti nevaisingumo riziką iki 50 proc.

Medicininės diagnozės ir hormoniniai aspektai

Kai kurios sveikatos būklės tiesiogiai veikia galimybę pastoti. Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), endometriozė ir gimdos fibroma yra vienos pagrindinių nevaisingumo priežasčių. Taip pat skydliaukės ligos gali prisidėti prie vaisingumo problemų, todėl ilgai negalinčioms pastoti moterims rekomenduojama išsitirti skydliaukės funkcijas.

Anot W. Schlaffo, nustojusi vartoti hormoninius vaisingumo kontroliavimo vaistus, moteris pastoti turėtų galėti jau po mėnesio, išskyrus „Depo-Provera“ injekcijas, po kurių sunkiau pastoti sekasi ilgiau. Taip pat svarbu paminėti, kad lytiniu keliu plintančios infekcijos, tokios kaip chlamidijos ar gonorėja, gali sukelti dubens organų uždegimą, vadinamą „tyliuoju moters vaisingumo žudiku“.

Kaip padidinti pastojimo tikimybę?

Norint greičiau pastoti, svarbu tiksliai nustatyti vaisingas dienas naudojant ovuliacijos testus ar stebint kūno temperatūrą. Reguliarūs lytiniai santykiai kas 2-3 dienas padidina šansus. Svarbu paminėti, kad per intensyvus sportavimas (daugiau nei penkios valandos per savaitę) gali neigiamai veikti menstruacinį ciklą, todėl svarbu išlaikyti aukso viduriuką.

Štai keletas rekomendacijų mitybai ir papildams:

Galiausiai, svarbu nepamiršti ir streso poveikio: tyrimai rodo, kad dažnai patiriamas stresas yra susijęs su vaisingumo problemomis, todėl svarbu dažniau atsipalaiduoti ir pamaloninti save. Jei pastoti nepavyksta per 6-12 mėnesių, verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimų medicininių pagalbos priemonių.

tags: #pastojimo #skatinimas #vaistais

• Ikimokyklinio amžiaus vaikų raida
• Darbo stažas: motinystės ir vaiko priežiūros atostogos
• kaip sukurti profesionalų auklėtojos CV
• LNK humoro apdovanojimų tradicijos ir politinė satyra
• Sužinokite, kaip aiškiai atskirti patarimus, draudimus ir ribas bendraujant su vaikais