Gimdos Kaklelio Biopsija Nėštumo Metu: Ką Svarbu Žinoti
Gimdos kaklelio vėžys - piktybinis gimdos kaklelio susirgimas, atsirandantis supiktybėjus gimdos kaklelio ląstelėms. Nors tai klastinga liga, turinti potencialą progresuoti, ankstyva diagnostika ir gydymas gali užkirsti kelią jos išsivystymui. Ypatingą dėmesį ir susirūpinimą kelia gimdos kaklelio pakitimai, diagnozuojami nėštumo metu, kuomet svarbu apsaugoti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą.
Kas yra Gimdos Kaklelio Vėžys ir Jo Priežastys?
Gimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą po krūties vėžio 15-44 metų moterų onkologinė liga. Mirštamumo nuo onkologinių ligų priežasčių struktūroje gimdos kaklelio vėžys užima trečiąją vietą. Svarbiausias jo atsiradimo veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), ypač 16 ir 18 jo serotipai. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 500 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, ypač 35-49 metų moterims. Du dažniausi šios ligos tipai yra plokščiųjų ląstelių karcinoma ir adenokarcinoma. Liga klastinga tuo, kad pradinėse stadijoje gali būti besimptomė, o pagrindinis simptomas - kraujavimas iš makšties - dažnai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose. Ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai retai sukelia simptomus.
Kitos rizikos grupės, didinančios tikimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu, apima:
- Didelis seksualinių partnerių skaičius.
- Ankstyvi lytiniai santykiai.
- Kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI).
- Susilpnėjusi imuninė sistema.
- Pūslelinė (Herpes Simplex virusas).
- Rūkymas.
- Amžius (rizika didėja vėlyvoje paauglystėje ir išlieka padidėjusi beveik iki 40 metų, tačiau gali sirgti ir vyresnės moterys).
- Rasė.
- Geriamieji kontraceptikai (kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad jie gali padidinti riziką).
- Dietilstilbestrolio (DES) vartojimas (vaistas nuo persileidimo, skirtas maždaug nuo 1940 iki 1970 metų).
Gimdos Kaklelio Pakitimai ir Biopsija
Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gleivinės epitelinių ląstelių. Pradiniame etape ląstelės tampa atipinės, tačiau dar nėra vėžinės. Šie ikivėžiniai pokyčiai kartais išnyksta savaime, tačiau gali ir progresuoti. Pagal Bethesda sistemą, LSIL ir HSIL pokyčiai gali būti vertinami kaip nedidelio, vidutinio ar didelio laipsnio. Žymūs pokyčiai (HSIL) gali būti nustatyti 30-40 metų moterims, tačiau pasitaiko ir jaunesnėms. Dažniausia ikivėžinių pokyčių priežastis yra ŽPV infekcija, ypač 16 ir 18 tipų virusai, kurie kelia didelę riziką. Nežymūs pokyčiai dažnai praeina savaime per 3 metus, tačiau 15-25% moterų gali progresuoti į žymius pokyčius.
Kai gydytojui kyla įtarimas dėl pakitimų, jis gali paskirti kolposkopiją su biopsija. Kolposkopija - tai gimdos kaklelio apžiūra per specialų didinantį instrumentą (kolposkopą). Biopsija - tai audinio gabalėlio paėmimas mikroskopiniams tyrimams. Nors remiantis kitų tyrimų rezultatais galima įtarti vėžį, galutinę diagnozę leidžia patvirtinti tik biopsija. Ištyrus jos metu paimtus mėginius, įvertinami ląstelių, audinių bei organų pakitimai ir diagnozuojama liga.
Daugelis moterų, kurioms teko atlikti gimdos kaklelio biopsiją, dalinasi patirtimi, kad procedūra, nors ir nemaloni, yra neskausminga ir atliekama be narkozės. Tai leidžia greitai grįžti prie įprasto gyvenimo.
Gimdos Kaklelio Biopsija Nėštumo Metu
Nėštumas ir gimdos kaklelio pakitimų diagnozė gali kelti didelį nerimą. Tačiau svarbu žinoti, kad medicininė priežiūra nėštumo metu yra pritaikyta taip, kad būtų užtikrintas tiek motinos, tiek vaisiaus saugumas.
Diagnozės nustatymo metu 1-3 proc. moterų būna nėščios arba 12 mėnesių po gimdymo. Nėščiosios prognozė sergant gimdos kaklelio vėžiu yra tokia pati kaip ir nenėščios moters esant tokiai pačiai ligos stadijai, auglio tipui ir dydžiui.
Gimdos kaklelio biopsija nėštumo metu atliekama tik tuomet, jeigu yra didelių pakitimų, įtariama invazija ar stebimas navikas. Jei invazinės ligos patvirtinimas keičia gimdymo terminą ar būdą, biopsija gali būti atlikta.
Gimdos kaklelio kūginė biopsija nėštumo metu planuojama tarp 14 ir 20 nėštumo savaitės. Nėštumo metu taškinė biopsija atliekama tik tuo atveju, jeigu yra didelių pakitimų, įtariama, kad yra invazija, ar stebimas navikas. Taip pat gali būti atliekami nejonizuojantieji vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsinis tyrimas ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti tolimąsias metastazes.
Jei moteris nusprendžia tęsti nėštumą, akušerinė priežiūra teikiama kaip didelės rizikos nėštumo metu, o akušerinė patologija gydoma pagal įprastinius algoritmus. Ligos IA1 stadija, patvirtinta po kūginės biopsijos, gali būti gydymo pabaiga, jei mikroinvazija pašalinta iš sveikų audinių. Jei pacientės, kuriai IA1 stadija, išpjauto audinio riboje displazija išlieka, nėščioji kliniškai tiriama kas mėnesį, gimdos kaklelio citologija atliekama kas tris mėnesius. Po gimdymo tyrimai kartojami ir, jei yra indikacijų, pakartotinai atliekama kūginė biopsija.
Jei gimdos kaklelio vėžys yra pažengęs (IB2 ir vėlesnė stadija), neoadjuvantinė chemoterapija gali būti vienintelis gydymo būdas, leidžiantis tęsti nėštumą, kol vaisius galės saugiai gimti. Gydymą chemoterapiniais preparatais reikėtų nutraukti likus ne mažiau kaip 3 savaitėms iki planuojamo gimdymo.
Prevencija ir Diagnostika
Sėkminga gimdos kaklelio vėžio prevencija apima skirtingų priemonių derinimą. Kai pasirodo pirmieji gimdos kaklelio vėžio simptomai, liga jau būna pažengusi. Norint anksti aptikti gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, būtina reguliari profilaktinė patikra.
Daugumoje išsivysčiusių šalių, taip pat ir Lietuvoje, moterys reguliariai profilaktiškai tikrinamos nuo 25 iki 60 metų amžiaus. Profilaktinio patikrinimo metu 25-34 m. moterims paimamas gimdos kaklelio ląstelių mėginys (PAP testas). Moterims, vyresnėms nei 35 m., pirmiausiai tiriama ŽPV ir esant radiniams, atliekamas detalesnis ištyrimas.
Viena svarbiausių prevencijos priemonių - skiepai nuo ŽPV. Lietuvoje nuo 2016 metų visos vienuolikos metų sulaukusios mergaitės ir berniukai nemokamai skiepijami vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Vakcina yra profilaktinė, ne gydomoji.
Gimdos kaklelio vėžio diagnostika gali apimti daugybę tyrimų, įskaitant PAP testą, ŽPV tyrimą, kolposkopiją ir biopsiją.
ŽPV mitų išsklaidymas: dabartinės perspektyvos apie paplitusią virusą – Lisa Goldthwaite, MD
Gimdos Kaklelio Vėžio Stadijos ir Gydymas
Gimdos kaklelio vėžio stadijos yra svarbios norint suprasti, kaip vėžys išplito organizme:
- Pirma stadija (I): Navikas yra tik gimdos kaklelyje.
- Antra stadija (II): Navikas išplito už kaklelio ribų į šalimais esančius audinius.
- Trečia stadija (III): Navikas išplito iki kaulinių mažojo dubens sienų ir/arba iki apatinės makšties dalies.
- Ketvirta stadija (IV): Navikas įaugęs į šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos sienelę, išplitęs už mažojo dubens ribų ar metastazavęs į tolimus organus.
Be stadijų, vėžio agresyvumą galima vertinti pagal naviko diferenciacijos laipsnį (G1-G4).
Gimdos kaklelio vėžio gydymas paprastai apima chirurginį gydymą, spindulinę terapiją ir chemoterapiją. Ankstyvosiose stadijose gali būti atliekama konizacija (dalies gimdos kaklelio pašalinimas) arba histerektomija (gimdos pašalinimas). Spindulinė terapija taikoma, kai vėžys yra išplitęs arba pacientė negali būti operuojama. Chemoterapija taikoma, kai vėžys išplito į kitus organus.
Baigus gydymą, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją kontroliniams vizitams.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
