Nevaisingumo problema šiandien tampa vis opesnė, paliečianti daugelį šeimų. Pasak statistikos, su nevaisingumo problema susiduria maždaug kas septinta šeima. Specialistai rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytojais, kai nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti ilgiau nei vienerius metus.
„Normalų vaisingumą lemia šie nesutrikę moters ir vyro vaisingumo organų fiziologiniai procesai: ovuliacija, adekvatus spermatozoidų kiekis ir judrumas, kiaušintakių funkcionalumas, užtikrinantis lytinių ląstelių (kiaušialąstės ir spermatozoidų) patekimą į kiaušintakio ampulinę dalį (joje įvyksta apvaisinimas), netrikdomas besidalijančio embriono judėjimas kiaušintakiu į gimdos ertmę ir tolesnė implantacija bei vystymasis“, - sako medicinos centro „Northway“ gydytojas akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas.
Gydytojo teigimu, pagrindinės nevaisingumo priežastys susijusios su šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Žmonės yra neatsparūs ne tik negailestingai tiksinčiam biologiniam laikrodžiui ir įvairiems aplinkos faktoriams - užterštumui, vis didesniam endokrininę sistemą trikdančių cheminių medžiagų naudojimui ir jų sukeliamam poveikiui sveikatai.

Šeimos kuriamos vis vėlesniame amžiuje, vaikų planavimas taip pat nukeliamas. Vaisingumo mažėjimas yra susijęs ir su ilgesnį laiką kartu gyvenančios poros retesniais lytiniais santykiais bei kontracepcinių priemonių naudojimu. Amžius yra pagrindinis veiksnys, lemiantis nevaisingumą. Sulaukusi 40 metų amžiaus pastoti geba tik kas trečia sveika moteris.
„Kaip cheminiai junginiai, su kuriais mes susiduriame kasdieniame gyvenime, veikia mūsų organizmą? Šios cheminės medžiagos yra vadinamos endokrininės (hormoninės) sistemos trikdytojais. Medžiagų, priskiriamų endokrininėms trikdytojams grupė yra labai įvairi. Šiandien nustatyta daugiau kaip 200 endokrininę sistemą pažeidžiančių cheminių medžiagų.
Mūsų organizmas endokrininę sistemą ardančias chemines medžiagas - bisfenolį A, parabenus, ftalatus, pesticidus ir kitas, atpažįsta kaip savus natūralius hormonus ir įtraukia jas į hormoninės sistemos veiklą. Tačiau šios svetimos medžiagos neatlieka organizmui įprastų hormoninių funkcijų, o priešingai - palaipsniui pažeidžia visą endokrininės sistemos veiklą, blokuodamos hormonų receptorius, sužadindamos tam tikram gyvenimo laikotarpiui nebūdingus procesus arba, atvirkščiai - slopindamos organizmo signalus pradėti veikti. Šių kenksmingų medžiagų yra plastiko gaminiuose, vaikų ir suaugusių higienos reikmenyse, odos priežiūros produktuose, kosmetikoje, maisto pakuotėse, žaisluose, balduose, tekstilės gaminiuose ir rūbuose, elektronikos įrangoje ir kt.

Ką apie nevaisingumo paplitimo tendencijas sako mokslas? 2017 m. „British Medical Journal“ buvo publikuota danų andrologo Niels‘o Skakkebaek‘o atlikta sisteminė apžvalga, kuria remiantis teigiama, kad Vakarų Europos šalyse laikotarpiu nuo 1973 metų iki 2011 metų spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo net 52 procentais! Šiame tyrime taip pat atskleidžiama ir vyrų sėklidžių vėžio augimo tendencija minėtu laikotarpiu.
Panašius tyrimų duomenis paskelbė ir Hagai Levine 2017 m., apžvelgęs Europos, Šiaurės Amerikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos vyrų duomenis. To paties danų andrologo Niels‘o Skakkebaek‘o atlikto tyrimo, publikuoto 1992 metais, duomenimis, nuo 1938 metų iki 1991 metų spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo 40 proc. Autorių nuomone, beveik nelieka abejonių, kad išvardinti pokyčiai susiję su aplinkos užterštumu ir gyvenimo būdo poveikiu. „Pagal teorinę statistinę prognozę daroma prielaida, jog jeigu tokios tendencijos išliks ir ateityje, dar po penkiasdešimties metų vyrų, gebančių natūraliai apvaisinti sveiką partnerę, bus mažuma“, - mokslininkų įžvalgomis dalinasi Rolandas Žiobakas.
„Realiai vienintelė veiksminga priemonė padėti susilaukti vaikų, esant vyro spermos nepakankamam kiekiui ir judrumui - atlikti pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje, nes natūraliomis sąlygomis prastos kokybės vyro spermatozoidai negali apvaisinti moters kiaušialąstės“, - teigia nevaisingumo gydymo specialistas.
IVF gydymas, dar žinomas kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje, paprastai vadinamas IVF, yra sudėtinga procedūrų seka, kurios metu galima susilaukti kūdikio. Tai nevaisingumo gydymo metodas. In vitro apvaisinimo metu iš kiaušidžių paimamos subrendusios kiaušialąstės ir laboratorijoje apvaisinamos spermatozoidais. Po to vienas ar daugiau apvaisintų kiaušinėlių, vadinamų embrionais, įdedami į gimdą. Visas apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklas trunka nuo dviejų iki trijų savaičių, kartais gali užtrukti ilgiau.
In vitro apvaisinimas - tai nevaisingumo ar genetinių problemų gydymo metodas. Kartais in vitro apvaisinimas siūlomas kaip nevaisingumo gydymo būdas vyresniems nei 40 metų žmonėms. Jis taip pat gali būti atliekamas, kai kenčiate nuo tam tikrų sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, apvaisinimas mėgintuvėlyje gali būti siūlomas jums arba jūsų partneriui, jei vienas iš jų serga:
Prieš pradedant apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklą, tiek jums, tiek jūsų partneriui tikriausiai reikės atlikti keletą atrankinių tyrimų. Jie apima:

Apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklas apima subrendusių kiaušinių gamybą, kuri pradedama naudojant hormonus, padedančius kiaušidėms gaminti kiaušinėlius. Gydytojas nustato, kokius vaistus vartoti ir kada juos vartoti. Daugeliu atvejų reikės iki dviejų savaičių stimuliuoti kiaušides, kol kiaušialąstės bus paruoštos paimti taikant kiaušialąsčių paėmimo procedūrą. Makšties ultragarsinis tyrimas ir kraujo tyrimai padeda nustatyti, kada kiaušialąstės yra paruoštos.
Kiaušinėlio paėmimas - tai procesas, kurio metu pašalinami kiaušinėliai iš abiejų arba vienos iš kiaušidžių. Procedūra atliekama gydytojo kabinete arba klinikoje, po 34-36 valandų nuo paskutinės nevaisingumo vaisto injekcijos ir prieš ovuliaciją. Pacientei suleidžiama vaistų, kurie sumažins stresą ir neleis patirti skausmo. Į makštį įkišamas ultragarso aparatas, kad būtų galima aptikti folikulus, ir adata paimami kiaušinėliai. Po procedūros gali atsirasti mėšlungis, spaudimo ar pilnumo pojūtis.
Subrendę kiaušinėliai dedami į skystį, kuris padeda vystytis. Sveiki ir subrendę kiaušinėliai sumaišomi su sperma, kad susidarytų embrionai.
„Kalbant apie naujoves, vis labiau populiarėja trombocitais praturtintos plazmos (angl. platelet-rich plasma, PRP), kaip gydymo metodo, pritaikymas medicinoje. Kokia PRP procedūros esmė? Kraujo kūneliuose trombocituose yra biologiškai aktyvių medžiagų - citokinų, augimo faktorių, kurie kūno audiniuose suaktyvina bei atjaunina ląsteles, skatina kolageno gamybą, audinių atsinaujinimą, naujų kapiliarų susidarymą“, - pasakoja gydytojas.
PRP procedūrai naudojami paties paciento kraujo kūneliai - trombocitai, todėl jie nesukelia žmogui alerginės ar autoimuninės reakcijos. Procedūros metu iš venos paimamas nedidelis kiekis kraujo (iki 20 ml), jis apdorojamas specialiame PRP aparate (centrifuguojamas), kuris trombocitų koncentraciją padidina 5-8 kartus. Išgauta trombocitais praturtinta kraujo plazma suleidžiama į intymią zoną arba tam tikrus audinius. Po suleisto preparato pagalbos suformuojamas krešulys, irsta trombocitai. Trombocitų granulėse ir plazmoje gausu augimo faktorių, kurie atsipalaiduoja ir tampa aktyvūs, skatindami ląstelių dauginimąsi ir diferenciaciją. Taip pat Prosys PRP sistema išskiriami baltieji kraujo kūneliai, ko negali tradicinė PRP.

„Ortopedinėje praktikoje PRP injekcijomis gydomi sąnarių, sausgyslių uždegimai, raiščių patempimai ir plyšimai bei kiti kaulų, raumenų ir jungiamojo audinio pažeidimai, sporto medicinoje PRP injekcijomis sėkmingai ir greitai gydomos sportininkų patirtos traumos, ginekologijos srityje šis metodas naudojamas simptominės gimdos kaklelio ektopijos, vulvos distrofijos ir kitos patologijos gydymui, taip pat greitesniam žaizdų gijimui po makšties rekonstrukcinių ir uroginekologinių operacijų dėl onkologinių susirgimų bei šlapimo nelaikymo. Pastaraisiais metais PRP metodas vis dažniau naudojamas ir reprodukcinėje medicinoje - nevaisingumo gydymui“, - dalinasi patirtimi R. Žiobakas.
Pasak akušerio ginekologo, sėkmingą embriono implantaciją po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) procedūrų lemia daugelis veiksnių, tačiau neabejojama, kad vienu pagrindinių išlieka gimdos gleivinės - endometriumo pasiruošimas „priimti“ embrioną. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad endometriumo storis, reikalingas sėkmingai embriono implantacijai, turėtų siekti ne mažiau kaip 7 milimetrus. Tokiu atveju klinikinio nėštumo tikimybė yra du kartus didesnė.
„Nepakankamo storio endometriumo paruošimui iki šiol būdavo taikomas hormoninis gydymas estrogenais, citokinų terapija ar akupunktūra. Tačiau minėti gydymo metodai neretai neatneša norimų rezultatų, todėl pradėta ieškoti naujų efektyvesnių metodų. Vienas tokių - autologinė trombocitais praturtintos plazmos (PRP) įleidimas į gimdos ertmę“, - pasakoja gydytojas.

Moksliniai tyrimai patvirtina PRP metodo efektyvumą endometriumo paruošimui prieš embriono implantaciją. Tyrimų duomenimis remiantis, trombocitais praturtintos plazmos instiliacijomis į gimdos ertmę gydytų moterų endometriumo storis pasiekė daugiau nei 7 milimetrus, o tai visais atvejais lėmė sėkmingą embriono implantaciją. Chang et al. (2015) duomenimis po trombocitais praturtintos plazmos injekcijos, gydytų moterų endometriumo storis pasiekė >7 mm, kas visais atvejais lėmė sėkmingą embriono implantaciją. Daugelis mokslininkų (Garcia -Velasco et al., 2016; Aghajanova et al., 2016) taip pat patvirtina teigiamą aktyvuotų trombocitų įtaką ląstelių migracijai, proliferacijai ir diferenciacijai.
Endometriumo paruošimas su PRP yra viena iš vaisingumo gydymo procedūrų. Tai procedūra, kurios metu iš venos paėmus pacientės kraują, atskiriama trombocitais turtinga kraujo plazma (PRP) ir suleidžiama į gimdos gleivinę arba vidinį gimdos sluoksnį. Tai padeda pagerinti gleivinės storį ir struktūrinį vientisumą, tuo pačiu skatinant gilesnį embriono įsiskverbimą. Iš pacientės kraujo paruošiama trombocitais turtinga plazma (PRP), kuri suleidžiama tiesiai į gimdos gleivinę. „Taigi, PRP yra saugus ir efektyvus metodas, siekiant optimaliai paruošti gimdos gleivinę ir lemiantis sėkmingą embriono implantaciją“, - tikina patyręs nevaisingumo gydymo specialistas.
Pagrindinės indikacijos endometriumo PRP procedūrai - nepakankamo storio endometriumas (dėl buvusių gimdos operacijų, adenomiozės, sąaugų gimdos ertmėje ir kitų priežasčių) bei pasikartojanti nesėkminga embrionų implantacija po IVF ar atšildytų embrionų patalpinimo į gimdos ertmę.
R. Žiobako teigimu, kiaušidžių atjauninimo procedūra, taikant PRP terapiją, gali paskatinti neaktyvių užuomazginių folikulų augimo aktyvavimą ir kiaušialąsčių vystymąsi kiaušidėse. Tai ypač aktualu moterims, kurioms gali būti sudėtinga pastoti dėl priešlaikinio kiaušidžių funkcijos išsekimo ar sumažėjusio kiaušidžių funkcinio rezervo, kurį rodo sumažėjęs antimiulerinio hormono (AMH) kiekis bei mažas kiaušidės folikulų skaičius.

„Kiaušidžių atjauninimas, atliekant PRP injekciją į kiaušides yra minimaliai invazinė procedūra - trombocitais praturtinta plazma plona adata sušvirkščiama į kiaušides pro makštį ultragarso kontrolėje. Ši intervencija labai panaši į kiaušidžių folikulų punkciją, kuri atliekama prieš pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) procedūrą. Pacientė skausmo nejaučia, nes taikoma intraveninė nejautra.“
Gydymui naudojant pačios pacientės kraujo ląsteles, išvengiama galimybės užsikrėsti ligomis, perduodamomis per kraujo komponentus. Kadangi PRP paruošti naudojama išimtinai pacientės kraujo plazma ir nenaudojami sintetiniai priedai, išvengiama alerginių reakcijų. Kiaušidžių PRP procedūra suteikia vilčių pastoti moterims, kurioms diagnozuotas priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, taip pat toms, kurių vaisingumo galimybės yra sumažėjusios dėl negailestingai tiksinčio biologinio laikrodžio - vyresnio amžiaus.
Pirmieji rezultatai, pasiekti šio metodo pradininkų 2015 metais Graikijoje, parodė, kad po kiaušidžių PRP procedūros apie 75 proc. moterų gali laikinai atsistatyti kiaušidžių funkcija, kuri vertinama pagal hormonų koncentraciją ir folikulų vystymosi kiaušidėse atsinaujinimą. „Iš 60-ties vyresniu nei 45 m. amžiaus moterų, kurioms buvo atlikta kiaušidžių PRP procedūra, natūraliai arba po pagalbinio apvaisinimo procedūrų pastojo 15 procentų moterų“, - baigdamas pokalbį optimistiška statistika dalinasi R. Žiobakas.
Suleidus PRP preparato galite jausti skausmą ir diskomfortą. Galima uždėti ledo ne ilgiau 20 min. ir pakelti galūnę jeigu reikia. Aptarkite tai su gydančiu gydytoju. Pasakykite jam jeigu esate alergiškas lidokainui. Pakartotiną vizitą pas gydytoją planuokite po 2-6 sav., tačiau jeigu preparatas buvo leistas į sąnario ertmę vizitą planuokite po 1 sav. Vizito metu gydytojas įvertins suleidimo vietos būklę, skausminius, funkcinius parametrus.
Jos retos, tačiau gali pasitaikyti šalutinės reakcijos. Tai susiję su kraujo paėmimu: gali būti odos spalvos pasikeitimas, skausmas, nervo pakenkimas, infekcija, kalcinozė, randas, alerginė reakcija, lokali riebalinio audinio degeneracija.
Manoma, kad 1500 iš vieno milijono porų, mėginant susilaukti kūdikio, per metus reikia IVF (pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje) arba ICSI (Intracitoplazminė spermatozoido injekcija) procedūros. Šiandien Belgijoje, Slovėnijoje, Danijoje apie 5-6 proc. vaikų gimsta po IVF procedūros. Prognozuojama, kad 2100 metais apie 400 mln. gyventojų planetoje bus gimę po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.
| Endometriumo storis | Klinikinio nėštumo tikimybė |
|---|---|
| >7 mm | 48,1% |
| <7 mm | 23,3% |
tags: #gimdos #gleivines #prp #pries #pagalbini #apvaisinima