Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas iš labiausiai pastebimų - augantis pilvas, kuris signalizuoja apie besivystantį kūdikį. Tačiau kiekvienos moters pilvukas nėštumo metu keičiasi individualiai, todėl svarbu suprasti, kas lemia pilvo apimtį ir kokios yra normos. Straipsnyje aptarsime, kodėl ir kaip auga nėščiosios pilvas, kokia pilvo apimtis laikoma normalia tam tikru nėštumo laikotarpiu, ir kokie veiksniai gali ją paveikti.
Pilvo didėjimas nėštumo metu yra natūralus procesas, kurį lemia keli pagrindiniai faktoriai:
Kai gimda didėja, ji stumia žarnyną į viršų ir į šoną, nes fiziologiškai ji yra pakrypusi į dešinę. Nėštumui progresuojant, vaisiaus pirmeigė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų. Be to, padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščiosios organizme ir dėl nėštumo hormonų sumažėjęs kraujagyslių sienelių tonusas dar labiau apsunkina veninę kraujotaką.

Kiekvieno vizito pas ginekologą metu matuojama gimdos dugno aukščio kreivė. Tai atstumas centimetrais nuo gaktinės sąvaržos (gaktikaulio viršaus) iki gimdos viršaus (dugno), matuojamas per nėščiosios pilvo paviršių. Šis matavimas padeda sekti pilvo augimo tempą. Apytiksliai gimdos dugno aukštis centimetrais atitinka nėštumo savaičių skaičių. Pavyzdžiui, 22-ą nėštumo savaitę gimdos dugno aukštis turėtų būti apie 22 cm. Normalia laikoma paklaida yra +/- 2 centimetrai.
Metodika: Ant nugaros gulinčiai nėščiajai centimetrine juostele matuojamas atstumas nuo gaktinės sąvaržos viršutinio krašto vidurio iki gimdos dugno pagal vaisiaus ašį. Matuojama kas 1-4 savaites.

Iš gimdos dugno aukščio kreivės galima spręsti apie vaisiaus augimą gimdoje:
Nustačius patologinę gimdos dugno aukščio kreivę, atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas. Gimdos dugno aukščio kreivė gali būti įvertinta netiksliai, kai yra netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje, gimdos navikai, nėščioji nutukusi.
Konkretūs matavimai:
Nėštumo pabaigoje gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties (cm) sandauga rodo numatomą vaisiaus svorį (g).
Pilvo apimtį nėštumo metu gali paveikti įvairūs veiksniai:
Pilvo formos ir dydžio įvairovė yra didelė. Visiškai nedidelis, milžiniškas, kriaušės formos, pūpsantis aukštai arba kabantis žemai - nėščiųjų pilvukai būna pačių įvairiausių dydžių ir formų. Pasak specialistų, pilvo dydis ir forma daugiau pasako apie pačią moterį, nei apie būsimo kūdikio svorį ar lytį. Tai priklauso nuo motinos kūno formos, liemens ilgio, kūno sudėjimo. Smulkus sudėjimas ar trumpas liemuo gali lemti didesnį, labiau atsikišusį pilvą. Jei moteris yra aukšta, jos gimda išlieka siauresnė ir pilvas atrodo mažesnis. Antro ir trečio nėštumo metu pilvas būna didesnis, nes gimdos ir pilvo raumenys jau yra ištampyti. Sportiškoms moterims su stipriais pilvo raumenimis pilvas gali mažiau atsikišti. Tėvų sudėjimas gali būti susijęs su kūdikio gimimo svoriu, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, lemiantis pilvo formą ir dydį.

Ultragarsiniai tyrimai yra svarbi nėštumo priežiūros dalis. Jie leidžia įvertinti vaisiaus augimą, nustatyti nėštumo laiką, patikrinti vaisiaus anatomiją ir įvertinti vaisiaus vandenų kiekį. Lietuvoje rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus nėštumo metu, jei nėra papildomų indikacijų. Ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 savaitę ir 32-34 savaitę.
Ultragarsinio tyrimo metu matuojami įvairūs vaisiaus parametrai, tokie kaip:
Pagal šiuos matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius (kiek jam savaičių). Jei tarp matmenų yra didelis skirtumas, gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus.

Nėščiosios pilvo apimtis yra svarbus rodiklis, tačiau svarbiausia yra reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti visus reikiamus tyrimus. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei:
Pilvo skausmas nėštumo metu, ypač pasireiškiantis per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra dažnas moterų nusiskundimas. Egzistuoja daugybė pilvo skausmą sukeliančių būklių, kurios yra būdingos ir susijusios tik su nėštumu. Nėščiosios pilvo skausmo diferencinė diagnostika gali būti ypač sudėtinga, nes pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas kartais gali būti ir normalios nėštumo eigos dalis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad bet kokio pobūdžio vaginalinis kraujavimas ar gimdos kaklelio konsistencijos pokyčiai, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali būti susiję su persileidimo grėsme. Moterims savaiminis abortas paprastai pasireiškia kraujavimu, audinių pasišalinimu iš gimdos bei pilvo skausmu.
Nėštumo metu kūno oda, ypač pilvuko, tempiasi. Dėl to gali atsirasti strijų - odos patempimų, kurie atrodo kaip rausvos arba violetinės linijos. Strijų atsiradimo rizika priklauso nuo pilvuko augimo tempo, būsimos mamos odos tipo, vaisiaus dydžio ir vaisiaus vandenų kiekio. Strijų profilaktikai, ypač trečiajame trimestre, rekomenduojama naudoti specialias priemones, palengvinančias odos būklę. Tai speciali kosmetika, skirta nėščiosioms, praturtinta vitaminu A ir E. Nėštumo metu oda išsausėja, todėl nuolat naudokite drėkinančias priemones.
