Kaip pastoti: viskas, ką reikia žinoti planuojant nėštumą
Sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio siekia daugelis porų, tačiau šis kelias ne visada būna toks lengvas ir paprastas, kaip gali atrodyti. Nors kai kurios poros pastoja greitai, kitoms tai gali užtrukti kelis mėnesius ar net metus. Sėkmingas pastojimas priklauso nuo daugelio dalykų - hormonų pusiausvyros, ovuliacijos ciklo, mitybos, streso lygio bei partnerių sveikatos.
Kaip veikia pastojimo procesas?
Pastojimas įvyksta, kai subrendęs kiaušinėlis iš kiaušidės apvaisinamas spermatozoido. Šis procesas paprastai vyksta ovuliacijos metu - maždaug 12-16 dieną nuo mėnesinių pradžios (jei ciklas yra 28 dienų). Kad šis procesas įvyktų, tiek moters, tiek vyro organizmas turi veikti darniai. Moteriai svarbus reguliarus ovuliacijos ciklas, o vyrui - kokybiška sperma, turinti pakankamai aktyvių spermatozoidų.
Vaisingas laikotarpis trunka apie šešias dienas - penkias dienas iki ovuliacijos ir ovuliacijos dieną, nors kiaušinėlis vaisingas tik apie 24 valandas. Kadangi spermatozoidai gali išgyventi moters kūne iki penkių dienų, geriausia taktika - mylėtis tokiu metu, kad partnerio sperma lauktų, kol susiformuos kiaušinėlis.
Vaisingos moters dienos
Ovuliacijos sekimas ir vaisingos dienos
Ovuliacijos sekimas yra vienas iš svarbiausių žingsnių planuojant nėštumą. Jį galima nustatyti keliais būdais:
- Ovuliacijos testai: padeda nustatyti, kada įvyksta ovuliacija, matuojant hormono LH lygį šlapime.
- Bazinė kūno temperatūra: stebėdami savo temperatūrą kiekvieną rytą, galite pastebėti nedidelį padidėjimą (apie 0,3-0,5 °C), kuris rodo, kad ovuliacija jau įvyko.
- Cervikalinio gleivių pokyčiai: ovuliacijos metu gimdos kaklelio gleivės tampa skaidrios ir slidžios, panašios į kiaušinio baltymą.
Tačiau pernelyg didelis ovuliacijos dienų sureikšminimas gali sukelti įtampą. Stresas smegenyse išskiria medžiagas, kurios blogai veikia vaisingumą. „Pas mane ateinančioms poroms kartoju, kad potraukio chemija - tai pastojimo chemija“, - tikina ekspertė. Todėl svarbu orientuotis ne tik į tikslią ovuliacijos datą, bet ir į reguliarų, malonumą teikiantį seksualinį gyvenimą.
Sveikas gyvenimo būdas ir mityba
Sveikas gyvenimo būdas gali turėti didelę įtaką vaisingumui. Subalansuota mityba, turtinga vitaminais ir mineralais, padeda reguliuoti hormonų balansą. Rekomenduojama įtraukti į racioną žaliąsias daržoves (špinatus, brokolius), vaisius, pilno grūdo produktus, riešutus, sėklas bei avokadus. Tuo tarpu cukraus, greito maisto ir kofeino kiekį reikėtų mažinti.
Svarbūs veiksniai:
- Kūno svoris: moterims, kurių kūno masės indeksas (KMI) per mažas (mažiau nei 19) ar per didelis (daugiau nei 29), ovuliacija gali sutrikti.
- Žalingi įpročiai: rūkymas pažeidžia kiaušidžių funkciją ir mažina kiaušialąsčių kokybę, o alkoholis gali sutrikdyti ovuliaciją ir spermatozoidų gamybą.
- Stresas: jis gali tiesiogiai paveikti hormonų sistemą. Užsiimkite joga, meditacija ar kitomis atpalaiduojančiomis veiklomis.
| Papildas | Nauda planuojant nėštumą |
|---|---|
| Folio rūgštis | Būtina vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi |
| Vitaminas D | Reguliuoja hormonų veiklą, skatina imunitetą |
| Omega-3 | Svarbios vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi |
| Vitaminas E | Stimuliuoja lytinę funkciją, aktyvina kiaušidžių veiklą |
Vyrų vaisingumo svarba
Vyro spermos kokybė yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių apvaisinimo sėkmę. Šiuolaikinis medicinos mokslas paneigė „riboto ejakuliacijų skaičiaus teoriją“, teigusią, kad spermos atsargas reikia „taupyti“. Priešingai - reguliarūs ir pakankamai dažni lytiniai santykiai (2-3 kartus per savaitę ar dažniau) didina tikimybę pastoti ir gerina spermos kokybę. Svarbu vengti karščio poveikio, pavyzdžiui, dažnų apsilankymų pirtyje ar aptemptų drabužių, kurie gali turėti neigiamos įtakos spermatozoidams.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu pora bando pastoti ilgiau nei metus, o moteris jaunesnė nei 35 metų, arba ilgiau nei šešis mėnesius, jei moteriai daugiau nei 35-eri, verta pasitarti su ginekologu. Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, kad nustatytų, ar nėra sveikatos problemų, pavyzdžiui, hormonų disbalanso, endometriozės ar kiaušintakių pratekamumo sutrikimų. Jei natūralūs būdai nesuteikia rezultatų, gali būti aptariamos pagalbinio apvaisinimo technologijos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
