Lietuvos pilietybės įstatymo pakeitimai ir daugybinė pilietybė
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kurie plečia daugybinės pilietybės galimybes.
Daugybinė pilietybė vaikams iki 18 metų
Pagal pakeitimus, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę - būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais. Tai galios nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę - gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.
„Šio įstatymo įsigaliojimas leis Lietuvos piliečiams patiems apsispręsti, kurios valstybės piliečiais jie nori būti. Šis klausimas išlieka aktualus, tėvams išvykstant iš Lietuvos. Turime nemažai pavyzdžių, kuomet užaugę kitose šalyse jauni žmonės nori grįžti ir atgauti mūsų valstybės pilietybę“, - teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Iki šiol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie daugybinę - Lietuvos ir kitos valstybės - pilietybę įgydavo gimimu.
Įgiję daugybinę pilietybę iki 18 metų, tokie asmenys ją išlaikys ir sulaukę pilnametystės.
Jeigu, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti, užpildę prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą
Apie įgytą kitos valstybės pilietybę per 2 mėnesius reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Tai kviečiame daryti per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Asmenys be pilietybės
Įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikai, arba vaikai, kurių vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės ir Lietuvoje gyvena teisėtai, o kitas yra nežinomas, Lietuvos Respublikos pilietybę įgis gimdami. Tokių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė bus įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Pilietybės procedūrų pakeitimai
Pilietybės įstatymo pakeitimais iš dalies keičiamos ir pilietybės procedūros.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys visus prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka), grąžinimo, išsaugojimo paduos per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, t. y. Migracijos departamentą. Tokius prašymus galima greitai ir patogiai pateikti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) www.migracija.lt (skiltyje „Užsieniečiams“ pasirinkus savo turimą pilietybę atsidarys prašymo pateikimo vedlys).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai ir toliau galės paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.
Atleidimas nuo egzaminų ir priesaikos
Pagal įsigaliosiantį įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybę suteikiant natūralizacijos tvarka vaikams, jie bus atleidžiami nuo reikalavimo išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Be to, vaikai ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, bus atleidžiami nuo reikalavimo prisiekti Lietuvos Respublikai.
Terminas atsisakyti kitos valstybės pilietybės
Nuo sausio 1 d. nustatomas terminas, per kurį asmenys privalės atlikti pareigą atsisakyti kitos valstybės pilietybės, tapus Lietuvos Respublikos piliečiu - 1 metai nuo priesaikos Lietuvos Respublikai arba, kai prisiekti nereikia (pvz., vaikams iki 18 metų) - 1 metai nuo Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos. Šis 1 metų terminas galės būti pratęstas tik ypatingais atvejais ir ne ilgiau nei 1 metams.
Piliečiai, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai iki 2021 m. sausio 1 d. neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės, dokumentus apie kitos valstybės pilietybės netekimą turi pateikti Migracijos departamentui iki 2022 m. sausio 1 d. Neįvykdę šios pareigos, asmenys neteks Lietuvos Respublikos pilietybės.
Daugybinės pilietybės išimtys ir referendumai
Nuo šių metų įsigaliojo Pilietybės įstatymo pakeitimai. Nors Tauta referendume dvigubai pilietybei pasakė „ne", Pilietybės įstatyme atsiranda išimčių, kurios plečia daugybinės pilietybės galimybę.
Viena iš tokių išimčių yra dvigubos pilietybės išimtis vaikams, suteikianti galimybę išsaugoti Lietuvos ir kitos šalies pilietybę, kurią įgavo kitoje šalyje. Iki šiol Lietuvos piliečių vaikai, gimę užsienyje, įgydavo Lietuvos pilietybę ir jeigu ta šalis numato, įgydavo ir šalies, kurioje gimė, pilietybę. Pavyzdžiui, kai šeima išvyksta į kitą šalį, o tėvai po kurio laiko joje priima pilietybę - vaikai taip pat įgyja tos šalies pilietybę. Dabar šie vaikai galės išsaugoti abi pilietybes visą gyvenimą.
Ši iniciatyva kilo pernai Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje. Įstatymas galioja ir atbuline tvarka.
Tai yra daugybinės pilietybės praplėtimas, tačiau Konstitucija numato, kad išimtys gali būti tik retais atvejais. Šiuo atveju šis pakeitimas aktualus 200-300 vaikų kiekvienais metais.
Vyriausybės programoje yra numatyta surengti antrą referendumą, greičiausiai 2024 m. Pirmas referendumas buvo sėkmingas, nes didžioji dauguma pritarė, tačiau nepakako atėjusiųjų. Žmonės parodė, kad nėra prieš, tiesiog neatėjo reikiamas kiekis žmonių. Valstybės įgyvendinta agitacinė kampanija buvo per trumpa, todėl nepavyko išsklaidyti tam tikrų mitų ir baimių. Referendumo formuluotė buvo neaiški.
Diskusija „Ar verta keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės?“
Lietuvos pilietybės svarba pasaulio lietuviams
Artėjant 2024 m. referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, „Pasaulio lietuvis“ pasidomėjo, ką įvairiose šalyse gyvenantiems lietuviams reiškia Lietuvos pilietybė. Jų atsakymai skirtingi, kaip ir šalys, kuriose gyvena.
Lietuvoje gimusiems ir pastaraisiais dešimtmečiais į užsienį išvykusiems tautiečiams mūsų šalies pilietybė - prigimtinė teisė, neatsiejama jų tapatybės dalis, nenutrūkstamas ryšys su tėvyne, svarbi teisė ir pareiga.
Australijoje gimusi ir augusi Rasa Mauragienė prisimena: „Manyje buvo tuštuma, nes buvau lietuvė, bet turėjau tik kito krašto pilietybę. Kai gavau Lietuvos pilietybę, man tai buvo ypač didelis džiaugsmas ir pasijutau tikra Lietuvos dalimi. Man gyvenant kone toliausiai nuo Lietuvos nutolusiame pasaulio kampelyje - Australijoj, Lietuvos pilietybė reiškia ryšį su gimtine, su artimaisiais. Man didelė garbė turėti dvigubą pilietybę. Nuo to laiko, kai gavau Lietuvos pilietybę, jaučiu sustiprėjusį ryšį su tėvyne. Lietuvos pilietybė svarbi kaip giminystės ryšių ir mūsų protėvių patvirtinimas, bet ne tik. Tai yra ir palengvintas kelias patekti į Lietuvą, pamatyti jos pažangą, augimą. Tai deklaruojamas ryšys būti artimesniam savo tautai, pagerbti žmones, kurie taip sunkiai kovojo už laisvą ir klestinčią šalį. Kodėl man svarbi Lietuvos pilietybė? Tai yra gimimu įgyta teisė, kurią atėmus lieka gili tuštuma ar tapatybės praradimas ir gili moralinė nuoskauda. Aš esu gimusi ir užaugusi Vilniuje ir galimybės sugrįžti gyventi į Lietuvą, apie ką visada galvoju, niekas neturėtų atimti. Lietuvos pilietybės išsaugojimas reiškia, kad, gyvendami svetur, ir toliau entuziastingai dirbsime Lietuvai.“
Lietuvos Respublikos ambasados Korėjos Respublikoje buvo organizuotas koncertas vasario 16-ajai paminėti, kurio metu lietuviškų šaknų turinčiai Korėjos kompozitorei Park Kolleen įteiktas lietuviškas pasas. Atsakymą, ką man reiškia Lietuvos pilietybė, pradėsiu būtent P. Kolleen žodžiais, kuomet jai buvo įteiktas lietuviškas pasas: „tai tėra popieriaus lapelis“, trisdešimt du puslapiai, tiesiog įrašas sistemoje, tačiau jis juk reiškia, kad turi dar vienerius namus.
Lietuvos pilietybė man yra svarbi mano tapatybės dalis. Man ji yra tiesioginis ir netgi apčiuopiamas (pasą juk galima pačiupinėti!) ryšys su savo gimtąja šalimi. Aš esu pilietiškas žmogus, nes ir gyvendama toli visuomet seku Lietuvos politines ir visuomenines aktualijas. Man ne vis tiek, kas vyksta Lietuvoje, ir pilietybė man leidžia jaustis Lietuvos dalimi. Ji suteikia man teisę dalyvauti rinkimuose ir aktyviai prisidėti prie Lietuvos, kaip šalies, kūrimo. Pilietybė man - tai pirmiausia tvirtas ir nesibaigiantis emocinis ryšys su Lietuva. Savaime suprantama, kad tai ir teisinis ryšys, kuris man, gyvenant toli nuo Lietuvos, mažiau svarbus, bet taip pat reikšmingas. Didžiuojuosi būdama Lietuvos piliete kiekvieną dieną ir bent mažiausiai progai pasitaikius būtinai tai pabrėžiu. Neslėpsiu, kad toks pasididžiavimas atsirado gyvenant toli nuo Tėvynės.
Kiek man yra žinoma, nė vienam Armėnijoje gyvenančiam lietuviui neteko dėl vienų ar kitų priežasčių atsisakyti turimos Lietuvos pilietybės. Kaip rodo mūsų rengtos parodos BElong (angl. priklausyti - red. pastaba) pavadinimas - gyvename tarp dviejų šalių. Briuselyje turime tikrą lietuvišką salą - Briuselio Europinėje mokykloje Lietuvių kalbos sekciją su nuostabiais, iš Lietuvos atvykusiais mokytojais, daug veiklų, susijusių su lietuviškomis tradicijomis ir kalba. Lietuvoje mes visi esame palikę draugus, tėvus, gimines, kažkokius projektus. Su Lietuva mus sieja tvirti saitai. Lietuva mums yra gimtinė, į kurią visada norime sugrįžti.
Man asmeniškai turėti Lietuvos pilietybę yra tiesiog savaime suprantamas ir nuo manęs neatsiejamas dalykas. Man tai tas pats, kas klausti, kodėl man reikalinga ranka ar koja. Tai yra svarbi mano tapatybės dalis, be jos aš būčiau nepilna. Ir visai nesvarbu, kad Lietuvoje negyvenu daugiau nei 30 metų, nei mano požiūrio, nei santykio su Lietuva tai nė kiek nepakeitė. Aš buvau, esu ir liksiu lietuvė ir Lietuvos pilietė, net ir tuo atveju, jei iš manęs pilietybę atimtų.
Kasdien Jūrmaloje, prie Baltijos jūros ir Latvijos sostinėje Rygoje galima sutikti daug lietuvių, todėl suprantame, kad gyvename šalia Lietuvos ir esame broliškos šalys. Visgi, gyvendami užsienyje, susiduriame su įvairiais iššūkiais. Pilietybė - tai didžiulė atsakomybė ir pareiga.
Artėja antras referendumas šiuo klausimu, bet kalbant apie mus - etninių žemių lietuvius, gyvenančius Lenkijoje, ši tema neaktuali. Referendumu bus siekiama išsaugoti įgimtą teisę į pilietybę, o mes tokios neturime. Mūsų tėvai, seneliai, proseneliai - lietuviai, bet gimę jau Lenkijos valstybėje, todėl mums šis įstatymas negalios. Reikia pabrėžti, kad tai neuždaro durų turėti ir Lietuvos pilietybę - ji kaip ir ligi šiol gali būti suteikiama išimties tvarka už ypatingus nuopelnus.
Pilietybė - tai ne tik pasas, tai visų pirma pareigos ir atsakomybė, balsso teisė spręsti svarbiausius Lietuvos valstybės klausimus, dalyvavimas šalies politiniame gyvenime. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją Ukrainoje, būčiau atsargi priimdama bet kokius sprendimus dėl dvigubos pilietybės. Įžvelgiu čia ir tam tikrus pavojus. Be to, nepamirškime, kad pilietybė nenusako tautybės. Galima gyventi ir kitoje šalyje ir išlikti lietuviu, vaikus auginti lietuviškoje dvasioje.
Lietuvos pilietybė reiškia galimybę dalyvauti valstybės gyvenime, prisidėti prie jos saugumo, vystymosi ir klestėjimo, neprarasti ryšio su tėvyne ir padėti išsaugoti lietuvybę. Galbūt į Lietuvos pilietybę galėtų giliau pažvelgti tas asmuo, kuris prarado Lietuvos, įgydamas kitos valstybės, pilietybę, arba tas, kuris laiko save lietuviu, bet negali įgyti Lietuvos pilietybės, nes turi kitos valstybės pilietybę.
Man Lietuvos pilietybė yra duotybė, todėl atrodo lyg ir viskas gerai, nereikia dėti pastangų ją įgyti ar išsaugoti. Tiesa, ne visada ji man buvo duotybė, nes gimiau okupuotoje Lietuvoje ir pradžioje turėjau okupuotos valstybės pasą. Galiu pasinerti į praeitį ir iš atminties ištraukti tą džiaugsmingą emociją, kai pirmą kartą pasų poskyryje atsiėmiau Lietuvos pasą, ant kurio pamačiau užrašą - „Lietuvos Respublika“. Tada jauno žmogaus džiaugsmingas krykštavimas pasiekė aukščiausius emocijos virpesius. Pagalvojau sau: pagaliau išaušo ta laukta valanda, kai mes laisvi, turim savo valstybę ir aš esu tos valstybės pilietis. Bet laikui bėgant supratau, kad emocijos yra gerai, bet kitas žingsnis - emociją turi keisti darbas ir atsakomybė už savo valstybę. Neužtenka tik nueiti balsuoti, išrinkti valdžią ir laukti geresnio gyvenimo rezultatų. Reikia prižiūrėti valdžią, kad ji dirbtų piliečių, visuomenės gerovei. Neužtenka vien laukti valdžios sprendimų, bet pačiam savanorišku darbu prisidėti prie visuomenės gerovės.
Didelė dalis pasaulio populiacijos turi Prancūzijos, JAV ir kitų didelių šalių pilietybes. Lietuvos pilietybę turinčių pasaulyje vos kruopelytė, mane tai verčia jaustis išskirtinę, unikalią. Man Lietuvos pilietybė svarbi dėl emocinio ryšio su šalimi.
„Visi mano šeimos nariai, kaip ir aš pats, esame gimę Lietuvoje. Lietuvoje gyvena žmonos ir mano tėvai, kiti artimiausi giminaičiai. Lietuvos pilietybė man padeda išsaugoti ir stiprinti asmeninę ir šeimos tapatybę.“
„Turėti Lietuvos pilietybę - reiškia turėti tam tikras teises ir privilegijas Lietuvoje. Tai apima galimybę gyventi ir dirbti Lietuvoje, gauti socialines paslaugas ir dalyvauti politiniame Lietuvos Respublikos gyvenime. Turėdamas Lietuvos pilietybę, aš galiu lengviau dalyvauti savo gimtosios šalies kultūriniuose projektuose, meno kūryboje ir švietimo veikloje.“
Referendumo Q & A Vakaras ir pilietybės reikšmė
Artėjant gegužės 12-ajai Lietuvoje ir po visą pasaulį išsibarstę lietuviai diskutuoja apie Lietuvos pilietybės išsaugojimo referendumą ir jo reikšmę. Pasaulio lietuviai aktyviai įsitraukia į šias diskusijas, viena iš pokalbių platformų - iniciatyvos „Galima ir čia“ ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės organizuotas laidų ciklas, pavadintas „Referendumo Q & A Vakaras“. Pastarąjį mėnesį, kiekvieną savaitę lietuviai iš įvairiausių - tolimų ir artimų pasaulio kraštų diskutuoja apie Lietuvos pilietybę, artėjantį referendumą ir atsakinėja į labiausiai rūpimus klausimus. Laidų ciklas „Referendumo Q & A Vakaras“ atskleidžia, ką iš tiesų reiškia turėti Lietuvos pilietybę ir kodėl jos išsaugojimas yra toks svarbus ne tik lietuviams pasaulyje, bet ir visai Lietuvai. Primename, kad referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo vyks gegužės 12 dieną.
„Mes renkame vieną Seimo narį iš šimto keturiasdešimt vieno pasaulio lietuvio apygardoje. Ir prezidentą. Mums irgi rūpi, kas mus atstovauja. Tai pat svarbus ir prezidentas, kuris būtų draugiškas mūsų šalims. Mes neprašome kažkaip suteikti pilietybės, mes tik prašome jos neatimti. Gimdami lietuviai ir taip įgyja Lietuvos pilietybę. Taip pat jau net ir dabar yra labai daug išimčių, tai nieko labai naujo nedarom.“
„Yra labai daug priežasčių, bet bandysiu susumuoti: nors aš ir išvykau iš Lietuvos, iš savo gimtinės, iš savo gimtosios šalies, tačiau aš ją vis tiek be galo myliu. Man mano tapatybė asocijuojasi su keliais dalykais, tai yra mano vardas ir pavardė. Matot, parašyta Ieva Vėbraitė Adereth. Aš specialiai, susituokusi su izraeliečiu, pasilikau savo lietuvišką pavardę. „Lietuviškas pasas, galimybė gyventi ir dirbti Lietuvoje, mano pavardė, mano kalba, meilė Lietuvai ir tikėjimas.“
„Spalį prasidėjus karui su Hamas Izraelyje, link 100 tūkst. užsienyje gyvenančių, ar keliaujančių izraeliečių, kurie po armijos, ar mokslų išvyko keliauti, ar atostogauti į pasaulį, per kelias dienas nuo karo pradžios sėdo į lėktuvus ir skrido ginti savo šalies, užsirašė į rezervą. Tas patriotiškumo jausmas Izraelyje yra be galo stiprus. Tačiau aš tikiu, kad jis ir Lietuvoje toks yra. Aš tokiu atveju tikrai mielai grįžčiau į Lietuvą ir eičiau ginti savo šalies,nors mano fiziniai namai yra Izraelyje.“
„Visų pirma, tai yra mano teisė, kadangi mano prosenelis yra iš Lietuvos. Tai yra svarbu, nes klausimas susijęs su tapatybe, su identitetu, dėl to reikia ne tik turėti, bet ir išlaikyti savo pilietybę. Man atrodo, kad Lietuvos valdžia turi pripažinti mūsų teisę. Mes diasporoje daug darom ir dirbam lietuvių labui.“
„Kad ir kaip mano gyvenimas pasisuktų, kad ir kokį svetimos valstybės pasą aš turėčiau, tačiau žinokit, kad aš esu lietuvis, aš būsiu lietuvis, mano sūnus yra lietuvis, mano dukra yra lietuvė ir mes visi esam lietuviai. Visai yra nesvarbu, ar jūs atimsit iš mūsų pasus, ar duosit pasilikti, mes būsim lietuviai.“
„Vienareikšmiškai esu už pilietybės išsaugojimą. Man atrodo, kad vienas iš pasaulio lietuvių bendruomenės prioritetų yra pilietybė. Ant ko mes laikomės, tai yra mūsų noras, kad visi pasaulyje gyvenantys lietuviai turėtų tą pilietybę. Aš suprantu Konstituciją, kai ji buvo rašoma 1992 metais, aš suprantu kodėl buvo tie saugikliai įvedami. Tada viskas buvo normalu. Tada nebuvo pažiūrėta į tolimą ateitį, bet kitaip negalėjai tuo metu, po ką tik sugriuvusios Sovietų Sąjungos. Tu kitaip tiesiog negalėjai. Tai čia viskas buvo normalu. Dabar visa tai aiškiai reikia keisti, todėl reikia daug geros valios žmonių, kad tai būtų įgyvendinta. Man tai asmeniškas klausimas, nes esu gimęs Lietuvoje, aš tik išvažiavau iš Lietuvos. Aš tik pakeičiau gyvenamąją vietą.“
„Aš esu Lietuvos pilietis, gimęs Lietuvoje. Dabar jei priimčiau JAV pilietybę, Lietuvos pasas man būtų atimtas. Tai toks lyg sąžinės priekaištas yra. Mano vaikai gali turėti dvigubą pilietybę, mano anūkai gali turėti, o aš negaliu. Dėl to kyla teisinė nelygybė. Aš noriu, kad visi galėtų tai turėti ir nebūtų jokių išimtinių atvejų. Vienas iš Amerikos Lietuvio argumentų galėtų būti toks, kad ką tik vyko kongreso balsavimas dėl paramos Ukrainai. Prie to labai daug prisidėjo lietuviai, kurie rašė savo kongresmenams laiškus. Tačiau, jeigu tu nesi Amerikos pilietis, su tavimi nei vienas valdžios atstovas net nesileis į kalbas, nes tu už jį nebalsuoji. Amerikoje balsavimai yra numeris vienas. Jeigu tu neturi JAV pilietybės, su tavimi niekas nekalbės, gali turėti ir geriausias idėjas. Todėl tai yra viena iš priežasčių turėti Lietuvos ir Amerikos pilietybes. Tada mes galime ateiti pas savo valdžios atstovus ir jiems sakyti: „ei, aš esu tavo rinkėjas, aš tave renku, tu turi man pasirašyti, kad balsuosi už tai ir tai ir tai. Ir kad remsi mano šalį“.
„Aš tiesiog mąstau, kad Lietuva nėra tokia didelė šalis, kad galėtų taip paprastai mėtytis savo gyventojais ir savo žmonėmis. Nes mūsų lietuvių nėra tiek jau ir daug. Kodėl žmogus negali turėti tos savo pilietybės, jei yra gimęs Lietuvoje. Dabar dalis mūsų lietuvių ukrainiečių čia, Ukrainoje, gyvena jau virš 30 metų. Pačiai pirmajai Kijevo lietuvių bendruomenei tik 34 metai. „Pas mus nėra gausios bendruomenės, nes neatvažiuoja šeimom daug tų lietuvių. Čia auginam jau anūkus, vaikai yra užaugę. Praktiškai esame senstanti bendruomenė. Tačiau lietuviai tikrai su malonumu pasinaudotų ta teise į pilietybę, galbūt net ir vėliau grįžtų atgal į Lietuvą savo užtarnautą senatvę sutikti ir praleisti, nors mes ir taip kiekvienais metais atostogų važiuojam į Lietuvą. Dėl pilietybės yra skaudu.“
„Labai norėčiau pakviesti susiburti, susijungti, kaip mes lietuviai mokame ir galime. Savo istorijoje tiek kartų jau esame įrodę, kad neįmanoma misija mums nėra neįmanoma. Labai norėtųsi, kad kaip ir prieš 20 metų tauta susiburtų (dėl įstojimo į ES - aut. pastaba), kaip ir ne vieną kartą istorijoje galėtume vėl kartu, šitą gražią pilietybės išsaugojimo iniciatyvą išspręsti gegužės 12 dieną.“
„Mes visi prisidedam, darom, ką galime ir tikime, kad galų gale išsispręs ta sena problema. Nes ne pats referendumas yra problema, problema yra, kad žmonės praranda pilietybę jeigu jie pasiima Lietuvai draugiškų valstybių pasą. Vėlgi, aš turiu Lietuvos ir Vokietijos pilietybę. Man buvo didžiulė garbė ir laimė, kad man grąžino Lietuvos pilietybę pagal vieną iš išimčių. Tačiau tai neturėtų būti išimtis, kai tu esi gimęs Lietuvoje, galų gale, kažkas net sausio 13 dieną stovėjęs ir gynęs Lietuvą tiesiog praranda tą pilietybę, priėmęs kitą. Labai gaila, kad tam, kad grąžintų pilietybę, reikia kaip man ieškoti nuopelnų Lietuvai.“
Diskusijos dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo referendumo atspindi lietuvių bendruomenės pasaulyje ryšį su tėvyne. Iniciatyva „Galima ir čia“ kartu su Pasaulio Lietuvių Bendruomene skatina diskusijas šia svarbia tema. Pašnekovai pasakoja apie tai, kodėl pilietybė yra neįkainojama vertybė. Jų pasakojimai atskleidžia asmeninius ryšius su Lietuva, jų tapatybės svarbą ir siekį išlaikyti ryšį su tėvyne, nepaisant to, kur gyvena. Šie įkvėpimo pilni pasakojimai rodo, kad Lietuvos pilietybė yra gyva ir svarbi ne tik geografiškai, bet ir emociškai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
