Vis dažniau pripažįstama, kad sveikas žarnynas yra svarbus geros tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų sveikatos veiksnys. Kiekvieno žmogaus organizmas yra sudarytas iš labai sudėtingos sinchroniškai veikiančios sistemos. Žarnynas - taip pat ne išimtis. Jame susiformavusi mikroflora atlieka daugybę svarbių funkcijų, pavyzdžiui, išskiria pieno rūgštį ir daugybę kitų medžiagų, reikalingų žarnyno gleivinės apsaugai, imuninės sistemos stimuliacijai, vitamino K sintezei, kovai su patogeniniais mikroorganizmais ir t.t. Gerosios bakterijos padeda virškinti maistą, įsisavinti maisto medžiagas, palaiko imuninę sistemą.
Gerosios bakterijos, arba probiotikai, yra gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, teikia naudą sveikatai. Jie dažnai vadinami "gerosiomis" arba "naudingomis" bakterijomis, nes padeda palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotos balansą, konkuruodami su patogeninėmis (blogosiomis) bakterijomis. Probiotikai - tai pačios gerosios bakterijos, o prebiotikai - skaidulos, kurios maitina šias bakterijas ir padeda joms daugintis.
Žarnyno mikrobiota - tai sudėtingas mikroorganizmų rinkinys, apgyvendinantis mūsų virškinimo traktą. Ši ekosistema, kurioje gyvena trilijonai bakterijų, virusų, grybelių ir kitų mikroorganizmų, atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį žmogaus sveikatai, ypač vaikų. Vaikų žarnyno mikrobiota dar tik vystosi, todėl yra ypač pažeidžiama.
Žarnyno mikrobiota yra svarbiausia imuninės sistemos vystymuisi ir turi įtakos visam metabolizmui. Įrodymai rodo, kad žarnyno mikrobiota palaiko sveikatą, teigiamai veikdama maistinių medžiagų sintezę ir absorbciją, stiprindama žarnyno vientisumą ir imuninę apsaugą bei kontroliuodama žarnyno ir smegenų ašį. Gimstančio kūdikio žarnyno mikrobiota dar būna nesubrendusi ir reikia tam tikrų stimulų, kad ji formuotųsi sveika. Pirmosios 1 000 gyvenimo dienų yra esminis galimybių langas, kai klojamas mikrobiotos pamatas.
Pirmosios bakterijos patenka iš motinos gimdymo takų ir storojo žarnyno (laktobakterijos, Escherichia coli, streptokokai). Kūdikių žarnyno kolonizacija visada vyksta tam tikra tvarka - per pirmąsias 24-48 valandas žarnynas kolonizuojamas fakultatyviniais anaerobais / aerobais (Escherichia coli, enterobakterijos, koliforminės bakterijos, laktobakterijos, streptokokai). Šie organizmai sukuria aplinką be deguonies, palankią apsigyventi anaerobinėms žarnyno bakterijoms, tokioms kaip bifidobakterijos, bakteroidai, klostridijos ir pieno rūgšties bakterijos. Pieno rūgšties bakterijos vaidina svarbų vaidmenį, nes sukuria tinkamą aplinką bifidobakterijoms, kurios tokioje aplinkoje nusėda po 1-2 dienų.
Gimdymas turi didžiulę įtaką vaiko žarnyno mikrobiotos formavimuisi. Kūdikių, kurie gimsta po cezario pjūvio operacijos, žarnyno mikrobiota skiriasi nuo natūraliai gimusių kūdikių žarnyno mikrobiotos. Dėl šios priežasties atlikus cezario pjūvį gimę kūdikiai yra labiau linkę sirgti infekcijomis ar kitomis ligomis, dažniau būna alergiški. Sutrikimai ankstyvosiose žarnyno mikrobiotos vystymosi stadijose palieka trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Epidemiologiniai tyrimai ir metaanalizės rodo, kad kūdikių, gimusių po cezario pjūvio, mikrobinė disbiozė padidina infekcijų, maisto alergijos, astmos, atopinės egzemos, 1 tipo cukrinio diabeto ir nutukimo riziką. Priešingai nei gimdant natūraliai, atliekant cezario pjūvio operaciją kūdikiai tiesiogiai nesiliečia su motinos makšties ir išmatų mikrobiota. Dėl šios priežasties kūdikių, gimusių po cezario pjūvio operacijos, mikrobiota labai skiriasi nuo natūraliais takais gimusių kūdikių mikrobiotos ne tik kiekiu, sudėtimi, bet ir žarnyno bakterijų įvairove. Jų žarnyno mikrobiotoje būna mažiau Bifidobacterium, Bacteroides ir Lactobacillus genčių rūšių ir daugiau patogeniškų mikrobų ir bakterijų, tokių kaip Clostridia ar Escherichia coli.

Įtakos kūdikio žarnyno mikrobiotos susidarymui taip pat turi žindymas. Motinos piene yra ir prebiotikų, ir probiotikų, todėl jis yra idealus katalizatorius palankiai kūdikio žarnyno kolonizacijai. Geriausias kūdikio maistas - mamos pienas, kuriame gausu įvairių medžiagų, reikalingų normaliam kūdikio vystymuisi. Motinos piene yra ilgųjų grandinių polinesočiųjų riebalų rūgščių (AR, DHR), kurios palaiko normalų smegenų, nervų sistemos bei regėjimo vystymąsi. Taip pat gausu folatų, kurie taip pat būtini normaliai smegenų ir nervų sistemos funkcijai, bei įvairių bakterijų, kurios ne tik padeda naujagimiui nuo pirmųjų dienų susipažinti su motinos mikroorganizmų įvairove, bet ir padeda jo žarnyne susiformuoti normaliai mikroorganizmų ekosistemai, kuri svarbi ne tik paties žarnyno, bet ir viso organizmo veiklai.
Jei kūdikis yra maitinamas motinos pienu, jo žarnyne maždaug po mėnesio įsivyrauja bifidobakterijos. Europos tyrimas parodė, kad laktobakterijų arba bifidobakterijų teigiamų mėginių skaičius buvo gerokai mažesnis tarp moterų, kurios nėštumo ar žindymo laikotarpiu buvo gydomos antibiotikais.
Antibiotikai, leidžiami mamai, persiduoda per mamos pieną kūdikiui. Antibiotikų ir kitų vaistų vartojimas (tiek mamos, tiek kūdikio tiesiogiai) gali išbalansuoti žarnyno mikroflorą. Antibiotikų vartojimas dažnai pasibaigia organizmo disbakterioze (gerųjų ir blogųjų žarnyno bakterijų disbalansu). Antibiotikai, veikdami prieš blogąsias, ligą keliančias bakterijas, iš organizmo „šluoja“ ir gerąsias bakterijas. Po gydymosi antibiotikais, vaikas gali viduriuoti, jam gali užkietėti viduriai, mažylis gali skųstis pilvo pūtimu, diegliais, dujų kaupimosi. Tyrimais įrodyta, kad probiotikai padeda nuo antibiotikų sukelto viduriavimo vaikams iki 18 metų.

Disbakteriozė yra žarnyno mikrobiotos (mikroorganizmų visumos) disbalansas. Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, žarnyno mikroflora gali būti išbalansuota: tuomet ir išsivysto disbakteriozė (disbiozė). Beje, svarbus faktas, kurį būtinai turite žinoti: disbakteriozė nėra liga. Žarnyno disbakteriozė signalizuoja apie žarnyno mikrobiotos - įvairių mikroorganizmų bendruomenės, gyvenančios virškinimo trakte - disbalansą.
Viena dažniausių priežasčių, kada reikia gerųjų bakterijų kūdikiams, yra disbiozė (mikrobiotos disbalansas), kurios pagrindiniai simptomai - nepastovus tuštinimasis, tai viduriavimas, tai vidurių užkietėjimas, skausmingas, išsipūtęs pilvelis, apetito nebuvimas, bloga savijauta. Sutrikus virškinimui, į organizmą nepatenka reikalingos maistinės medžiagos, tad vaikas gali tapti mažiau atsparus ligoms bei virusams. Disbiozė gali sąlygoti atopinio dermatito, alergijų atsiradimą, gali reikštis maisto netoleravimo simptomai. Kai tik įmanoma, išbandykite alternatyvius gydymo būdus, o gydymą antibiotikais taikykite tik kraštutiniais atvejais, t.y. kai jie yra tikrai būtini.
Šiais laikais disbakteriozės nustatymo metodų yra daugybė. Pats populiariausias būdas - bakteriologiniai išmatų tyrimai.
Vaikų ligų gydytoja pastebi, kad esama atvejų, kuomet tik profilaktikos nepakanka. Nors probiotikai imuniteto stiprinimui šiuo metu yra madingas ir istoriškai palyginti naujas dalykas, mat mokslininkai terminą probiotikai pavartojo visai neseniai - 1965 metais, Lietuvoje šių preparatų vartojimo suintensyvėjimas ryškiau matomas jau pastaruosius penkiolika metų. Pasaulinė sveikatos organizacija probiotikus apibrėžia, kaip gyvus mikroorganizmus, kurie, naudojami tinkamais kiekiais, yra naudingi žmogaus sveikatai. Naudingas kiekis iš tiesų nėra daug ir kiekvienam jis yra skirtingas.
Probiotikai gali padėti stiprinti imuninę sistemą, kadangi didelė imuninės sistemos dalis yra žarnyne. Probiotikai stimuliuoja žarnyno veiklą, kitaip tariant, gerieji mikroorganizmai padeda geriau suvirškinti maistą, palaikyti stiprią imuninę sistemą, todėl vaikams lengviau kovoti su infekcijomis ir ligomis. Gerosios bakterijos ne tik padeda palaikyti tinkamą žarnyno mikrobiotą, bet ir gamina interferonus - junginius.
Probiotikai taip pat padeda gerinti virškinimą: laktobacilos ir bifidobakterijos padeda virškinti maistą, absorbuoti maistines medžiagas. Probiotikai gali palengvinti tokius simptomus kaip pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Vaikams šios bakterijos yra itin svarbios, nes padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Be to, probiotikai gali padėti sumažinti alergijų riziką: kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikai gali padėti sumažinti alergijų, ypač atopinio dermatito (egzemos), riziką kūdikiams ir vaikams.
Probiotikai padeda ir po antibiotikų vartojimo: antibiotikai naikina ne tik blogąsias, bet ir gerasias bakterijas, todėl po antibiotikų kurso probiotikai gali padėti atkurti žarnyno mikrobiotos balansą. Probiotikai vaikams buvo skiriami tiek profilaktiškai, tiek terapiškai, siekiant pagerinti žarnyno gleivinės bei epitelio būklę ir sisteminę imuninę veiklą. Įrodyta, kad probiotikai gali vidutiniškai viena diena sutrumpinti viduriavimo trukmę.
Gerasias bakterijas verta pradėti naudoti ir tuomet, kai mažylis ima lankyti lopšelį ar darželį, nes tuomet pasikeičia ne tik aplinka, bet ir patiriamas didesnis kontaktas su kitais vaikais ir jų bakterijomis. Taip pat, probiotikus galima vartoti nuo gimimo: kai kuriems kūdikiams, ypač gimusiems cezario pjūviu ar maitinamiems mišiniais, probiotikai gali būti naudingi nuo pat gimimo. Probiotikai gali padėti ir po antibiotikų kurso, kadangi antibiotikai naikina ir gerąsias bakterijas. Esant virškinimo problemoms: jei vaikas patiria pilvo pūtimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą ar kitas virškinimo problemas, probiotikai gali padėti. Sergant alergijomis, probiotikai gali padėti sumažinti alergijų simptomus. Stiprinant imuninę sistemą: ypač šaltuoju metų laiku ar prieš einant į darželį/mokyklą, probiotikai gali padėti sustiprinti imuninę sistemą.
Tačiau jei yra tam tikras organizmo sutrikimas, pavyzdžiui, apsunkęs virškinimas, užkietėję viduriai, probiotikai tikrai pravers. Galvojama, kad jei žmogus patiria stresą, pavyzdžiui, ruošiasi sunkiam kontroliniam, sutrinka gerųjų bakterijų pusiausvyra. Tuomet gali atsirasti sveikatos sutrikimų: užkietėję arba laisvi viduriai, skaudanti galva, sutrikęs virškinimas. Tada infekcija „iš gatvės“ kur kas pavojingesnė. Šiais atvejais ir reikalingi probiotikai, padedantys organizmui atsistatyti.
Gerosios bakterijos vaikams atlieka daugybę gyvybiškai svarbių procesų: padeda skaidyti maistines medžiagas likusias po virškinimo, gamina B grupės ir kitus vitaminus. Kai kurios gerosios bakterijos padeda gaminti fermentus, reikalingus virškinimui. Dėl to atsiranda disbakteriozė, kurią lydi vidurių užkietėjimas, dujų kaupimasis, apetito nebuvimas. Geriamieji probiotikai vaikams - tai biologiškai aktyvūs produktai, į kurių sudėtį įeina žarnyno mikroflorai būtinos gyvosios bakterijos. Patekę į organizmą geriamieji probiotikai, praeidami pro virškinimo traktą, užsilaiko žarnyne, kur gerosios bakterijos prisitvirtina prie gleivinės.
Tačiau svarbu prisiminti, kad „Be reikalo geriau nieko neduoti“. Jei mamos vartojamų antibiotikų įtakos naujagimiui per motinos pieną atveju būtų reikalingos gerosios bakterijos, specialistai tai paaiškintų dar gimdymo namuose arba pakonsultuotų šeimos gydytojas.
Nesant jokių sutrikimų, probiotikų ir prebiotikų profilaktiškai (ypač kūdikiams ir vaikams) vartoti nereikėtų, nes tuomet jie neturės jokio efekto.
Idealiomis sąlygomis augančiam sveikam vaikui jų taip pat nereikia. Anot specialistės, pavyzdžiui, jei vaikas valgo mišinius, reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Juose dažniausiai jau būna ir probiotikų, ir prebiotikų, tad papildomai šių medžiagų mažylio organizmui, ko gero, nereikės.
Renkantis probiotikus vaikams, svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių:

Kai kurie iš dažniausiai vaikams rekomenduojamų probiotikų štamų:
Be maisto papildų, probiotikų galima rasti ir fermentuotuose maisto produktuose:

Atsiliepimai apie probiotikus vaikams yra įvairūs. Vieni tėvai teigia, kad probiotikai padėjo jų vaikams išspręsti virškinimo problemas, sustiprinti imuninę sistemą ar sumažinti alergijų simptomus. Kiti tėvai nepastebėjo jokio pastebimo poveikio. Svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir probiotikų poveikis gali skirtis.
Dalijamės keliomis tėvų istorijomis ir pastebėjimais:
Simbiotinė formulė su prebiotikais ir probiotikais yra tinkama alternatyva po cezario pjūvio operacijos gimusiems kūdikiams, kurie nėra maitinami krūtimi. Tyrimai rodo, kad pieno mišiniai, kuriuose yra prebiotikų ir probiotikų, turi teigiamos įtakos žarnyno mikrobiotai, ypač tiems kūdikiams, kurie gimė atlikus cezario pjūvio operaciją. Tokiu pieno mišiniu maitinamo kūdikio mikrobiota palaipsniui darosi panaši ir galiausiai atitinka natūraliais takais gimusių naujagimių mikrobiotą. Teigiamas poveikis mikrobiotai pasiekiamas, jei kūdikis būtent tokios sudėties mišinius gauna netrukus po gimdymo. Pieno mišiniai su bakterijomis, gautomis iš motinos pieno, skatina žarnyno kolonizaciją ankstyvame amžiuje. Limosilactobacillus fermentum CECT5716 yra viena iš tokių bakterijų.
Gamtos įkvėptų pieno mišinių poveikis buvo gerai ištirtas. Vartojant mišinius, pagamintus pagal simbiotines formules, derinant probiotiką L. fermentum CECT5716 ir prebiotikus galaktooligosacharidus (GOS), palyginti su kontroline grupe, kuri vartojo mišinius tik su prebiotikais, viduriavimo dažnis per šešis mėnesius sumažėjo net 71 proc., o vartojant pieno mišinius ir toliau - 46 procentais. Be to, kvėpavimo takų infekcijų sumažėjo 26 proc. tiems kūdikiams, kurie ir toliau buvo maitinami pieno mišiniais su L. fermentum CECT5716. Atlikus išmatų analizę, tęsiant maitinimą pieno mišiniais su L. fermentum CECT5716, nustatyta, kad laktobakterijų kiekis padidėjo iki 78 proc., o bifidobakterijų - 70 procentų. Rezultatai įrodė teigiamą poveikį naudojant pieno mišinius, papildytus L. fermentum CECT5716 - virškinimo trakto infekcijų dažnis sumažėjo 73 proc.
HiPP Combiotic - tai ekologiški pradinio ir tolesnio maitinimo pieno mišiniai bei HiPP HA Combiotic mišiniai su hidrolizuotais baltymais, papildyti probiotikais L. fermentum CECT5716 (išskirta iš motinos pieno) ir prebiotikais galaktooligosacharidais (iš laktozės). Klinikiniais tyrimais nustatytas ilgalaikis šių mišinių saugumas - jie užtikrina tinkamą kūdikių augimą ir vystymąsi. Taip pat įrodyta ir tokių pieno mišinių nauda: kūdikiai, maitinami šiuo mišiniu, daug rečiau serga infekcinėmis ligomis.
| Parametras | Viduriavimo dažnio pokytis (per 6 mėn.) | Kvėpavimo takų infekcijų pokytis | Laktobakterijų kiekio pokytis | Bifidobakterijų kiekio pokytis |
|---|---|---|---|---|
| Probiotikas L. fermentum CECT5716 + Prebiotikai GOS | Sumažėjo 71% | Sumažėjo 26% | Padidėjo iki 78% | Padidėjo iki 70% |

Pirminės priemonės ligų profilaktikai. Nors specialistai kol kas nepastebi, kad šis sezonas vaikų sergamumu būtų išskirtinis, tendencijos kaip ir kasmet išlieka tos pačios: aktualios peršalimo ligos, virškinimo sutrikimai. Specialistė įsitikinusi, kad pirminės profilaktinės priemonės, norint išvengti mažųjų ligų, yra subalansuota mityba ir atitinkama asmens higiena. Kalbant apie virusines infekcijas - tinkamas patalpų vėdinimas ir temperatūros palaikymas.
Geriausias variantas - kad ir trumpas, bet skersvėjinis vėdinimas, kai vaikus galima išvesti į kitą kambarį. Tai veiks efektyviau, nei visą dieną atidaryta orlaidė. Taip pat labai naudingas yra kasdieninis grindų praplovimas. O svarbiausia, žinoma, nepamiršti vandens naudos organizmui. Sveikam žmogui gal ir nebūtina išgerti dviejų trijų litrų per parą, tačiau bent litras yra reikalingas. Vandens trūkumą akivaizdžiai parodo sausa burnos gleivinė, lūpos. Sergančiam organizmui skysčių, aišku, reikia daugiau.
Mūsų antrajai dukrai nuo mėnesio gydytoja rekomendavo Biogaja, bet dėl to, kad buvo labai nerami dėl pilviuko pūtimo. Kaip gydytoja ir sakė, dažnai šie probijotikai padaro stebuklus. Pasirūpinkite savo vaikų sveikata - profilaktiškai ir atsakingai. Augantys vaikai reikalauja ypatingo dėmesio sveikatai - laiku pastebėti sveikatos pokyčiai leidžia užkirsti kelią rimtesnėms ligoms ateityje.
Affidea vaikų sveikatos profilaktinė ištyrimo programa yra sukurta būtent vaikams, todėl ji leidžia įvertinti bendrą vaiko organizmo būklę, kad vystymasis vyktų sklandžiai. Ši programa ypač naudinga: vaikams, kurie dažnai serga arba jaučia silpnumą; turintiems mitybos sutrikimų ar svorio pokyčių; ruošiantis aktyvioms sporto veikloms ar stovykloms; kaip profilaktinė priemonė, siekiant užtikrinti sveiką augimą ir vystymąsi. Vaikų sveikatos profilaktinę ištyrimo programą rinktis verta norint įvertinti vaiko organizmo vidaus būklę, laiku nustatyti galimus sutrikimus dar iki pasireiškiant simptomams, užtikrinti, kad vaikas auga ir vystosi sveikai. Tai ligų profilaktikai skirta programa, kuri tikrina esminius rodiklius, todėl šią programą reikėtų atlikti kas metus, kad vaiko organizmo būklė būtų stebima periodiškai.

tags: #gerosios #bakterijos #naujagimiui