Gero elgesio taisyklės vaikams: kaip ugdyti atsakomybę ir savarankiškumą

Šeimoje atsiradus mažyliui kyla klausimų, į kuriuos nepaprasta rasti atsakymų: kaip vaiką auklėti ir kaip elgtis, kai jis elgiasi netinkamai? Labai dažnai tėvai susiduria su mažų vaikų neklusnumu, prieštaravimais, agresija, pykčiu ir pan. Nėra amžiaus ribų, kuomet reikėtų pradėti mokyti vaikučius tinkamai elgtis. Kai pastebime netinkamą vaiko elgesį, tuomet savo atgaliniu ryšiu vertėtų pradėti mokyti vaiką.

Vaikai visuomet nori mums kažką pasakyti savo netinkamu elgesiu. Ir mūsų, kaip tėvų, pareiga suprasti žinutę, kurią mums siunčia vaikas. Temperamentas būna paveldimas, tačiau netinkamas elgesys, principai būna išmokti augant. Dažniausiai vaikučiai mokosi stebėdami aplinką - matydami, kaip aplinkiniai reaguoja į jų netinkamą elgesį, ar gali šiais būdais pasiekti savo tikslų. Stebėdami ir bendraudami su vaikučiais, mes paprastai patys tą pastebime.

Kiekvieno vaiko netinkamas elgesys gali skirtingai pasireikšti - vienas vaikas gali būti labai neklusnus, kitas pratrūkti pykčiu, dar kiti nuolat triukšmauti, mušti kitus, atsikalbinėti ir pan. Į šį klausimą labai sunku atsakyti apibendrintai, tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Manau, kaip ir visame kame, svarbu balansas. Mama - tai tas žmogus, kuris tikrai geriausiai žino ir pažįsta savo vaiką, tad atsisakyti savo intuicijos nebūtų gerai. Tačiau yra ir kita medalio pusė: neretai mamos iš didelės meilės vaikui nepastebi galimų problemų, kurios gali įtakoti vaiko gyvenimą ateityje, nuolaidžiauja vaikui, jį palepina. Tad vėliau pastebėtas problemas būna daug sunkiau koreguoti, neretai nutinka taip, kad ir vaikas dėl išmoktų netinkamų elgesio modelių jaučiasi nelaimingas.

Tinkamo elgesio ugdymo sistema

Pastebėjus, kokių tikslų vaikas siekia savo netinkamu elgesiu, svarbu to nesuteikti, kai vaikas elgiasi netinkamai, tačiau duoti tai, kai vaikas elgiasi gerai. Pavyzdžiui, jei vaikas siekia dėmesio ašaromis, atsikalbinėjimu - nekreipti dėmesio, kai jis taip elgiasi, tačiau kai vaikas elgiasi gerai, jį stipriai ir emocingai pagirti.

Taip pat efektyvus vaiko skatinimas - elgesio lentelė. Su vaiku susitariama, ką jis gaus surinkus atitinkamą kiekį žvaigždučių (kiekis priklauso nuo netinkamo elgesio intensyvumo, vaiko amžiaus ir jo turimos kantrybės stengtis nenuleidus rankų). Tuomet kiekvieną sykį vaikui pasielgus tinkamai, jis apdovanojamas žvaigžde. Surinkus reikiamą žvaigždučių kiekį, vaikas gauna sutartą prizą. Tuomet vėl iš naujo susitariame ir renkame naujas žvaigždes. Jei vaikas reikiamų žvaigždžių nesurenka - jis sutarto prizo negauna. Labai svarbu, kad mes laikytumėmės susitarimų (nepamirštume apdovanoti vaiko) ir nenuolaidžiautume vaikui (neapdovanotume, jei vaikas nesielgė tinkamai) - taip ugdysis vaiko atsakomybė ir supratimas, jog jo paties elgesys įtakoja būsimas pasekmes. Jei vaikas gaus prizą ir nesilaikydamas mūsų susitarimo - sunkiai tikėtina, jog susiformuos tinkamas vaiko elgesys. Taip pat svarbu, jog tai, ką vaikas gauna kaip prizą, už nieką kito to negautų.

Vaikui labai svarbu žinoti ribas. Taip jis jaučiasi saugesnis. Taip pat, tinkamas ugdymas padeda vaikui lengviau prisitaikyti aplinkoje, jaustis laimingu, kurti darnius ir laimingus santykius, tinkamai siekti savo tikslų.

Neretai tėvai susiduria su vaikų nepaklusnumu, prieštaravimais, pykčio priepuoliais, mušimusi, kandžiojimu, griuvimu ant grindų, nuolatiniu savo elgesio ribų tikrinimu ir panašiai. Ilgainiui toks vaiko elgesys perauga į nuolatinį nepaklusnumą, taisyklių nepaisymą bei kelia tėvams didžiulį galvos skausmą. Vaikams reikalingas režimas, aiškus ribų ir taisyklių nustatymas.

Amerikiečių mokslininkai yra įrodę, kad vaikams, kurių namuose buvo sukurta tam tikra sistema, ne tik labiau sekasi gyvenime, bet ir jų ryšys su tėvais yra glaudesnis. Kai vaikui nurodomos elementarios taisyklės ir vyksta nuolatinė taisyklių vykdymo priežiūra, lieka mažai vietos nerimui ir vaikas auga saugesnėje aplinkoje.

Elgesio ugdymo sistema - tai lentelė, kurioje surašytos vaiko pareigos, draudžiamas elgesys, dienos ir savaitės sėkmingumo vertinimo kriterijai ir privilegijos, kurias vaikas gali „užsidirbti“ tinkamu elgesiu. Prieš pradėdami taikyti elgesio ugdymo sistemą, pasistenkite lentelę sudaryti kuo paprasčiau ir tiksliau. Jei paliksite nors truputį vietos neaiškumams, vaikai galės nepaisyti taisyklių, jas keisti, kaip panorėję.

Į sąrašą svarbu įtraukti pačius svarbiausius reikalavimus, kasdieninius, neišvengiamus įsipareigojimus. Atkreipkite dėmesį, jog pradinukų užduotys turėtų būti labiau susijusios su tvarka ir higiena, o paauglių - su namų ruoša: miegamųjų, virtuvės, vonios tvarkymu.

Kai už tinkamą elgesį vaikas kasdien skatinamas, o už netinkamą - malonumai atimami, tinkamas elgesys dažnėja, o netinkamas retėja. Pamažu tinkamas elgesys tampa įpročiu. Lentelėje kasdien žymėti, kaip vaikui sekasi keisti savo elgesį (simbolius galite sugalvoti savo). Suteikite vilties vaikui. Būkite pastovūs. Atlaikykite atkryčius.

Tikėtina, kad po kelių savaičių sistemos taikymo vaikui pabos stengtis ir jis bandys išvengti lentelių, sakydamas, kad jam vienodai „visos privilegijos“, kad jam „nieko nereikia“, gali keletą dienų elgtis ypač prastai. Kasdienes pareigas surašykite vertikaliai, kad jums būtų patogu kasdien žymėti, kaip darbas atliktas.

Kokius skirti apdovanojimus kasdien ir po savaitės, aptarkite kartu su vaiku savaitgalį. Jūsų vaikas yra geriausias idėjų šaltinis, nes kiekvienam patinka skirtingi dalykai. Paprastai mažesnieji džiaugiasi iškylomis su vaišėmis, prizais (visokiais mažmožiais), lipdukais ir galimybe žiūrėti TV ar žaisti kompiuterinius žaidimus. Vyresnieji labiau vertina įvairius skanėstus, galimybę žiūrėti TV, ilgai vakaroti ir kalbėtis su draugais, juos kviestis į svečius ar būti pas juos.

Elgesio teorijos teigia, kad palaikomas, skatinamas elgesys ateityje linkęs kartotis, o ignoruojamas - silpnėti ir išnykti.

Etiketo ir bendravimo svarba

Vaikai tiesiog nežino etiketo taisyklių, todėl svarbu juos mokyti tinkamo elgesio. Nustebsite, kaip retai šiomis dienomis šiuos žodžius mes girdime mandagiuose pokalbiuose. Atrodo, kad niekas nebesako „labas“. Etiketas reikalauja, kad visada pasisveikintume, kai įžengiame į kambarį, kuriame jau yra susirinkusių žmonių.

Kai kas nors jums duoda kažką, būtina pasakyti „ačiū“. Tai išreiškia pagarbą ir dėkingumą. Kai prašote ko nors, užbaikite savo sakinį arba klausimą žodžiu „prašau“.

Atsiliepti telefonu ir pralementi „a“ arba „nu“ - nėra tinkamas būdas bendrauti su kitu jums skambinančiu žmogumi. Visada pirmiausia sakykite „Alio“. Kai apsikeisite mandagiomis frazėmis, kitas asmuo gali pasakyti, dėl ko jums skambina. Jei skambinate jūs, prisistatykite ir įvardinkite skambučio tikslą tik po to, kai pasisveikinsite.

Kaip jiems būti nesavanaudiškais? Jie turi stebėti jus, kad išmoktų tai padaryti. Trumpai tariant, reikia parodyti rūpinimąsi kitais: palaikyti atidarytas duris žmogui, einančiam už jūsų; parnešti už mamą maišus iš parduotuvės; užleisti vyresniam žmogui vietą autobuse.

Dažnai yra sunku išgirsti, ką žmonės sako, nes jie visada kalba vienas per kitą. Reikia klausytis kalbėtojo ir palaukti, kol jis pabaigs, kad galėtum prabilti pats. Visa tai gali išmokyti atsakomybės, jautrumo, pagarbos ir brandos.

Drausminimas ir bausmės: kaip rasti balansą?

Vaikų auklėjimas, drausminimai, bausmės dažnam tėvui kelia daugybę klausimų. Tarnybos psichologai patikina, kad taisyklės ir ribos vaikams svarbios ir reikalingos, tačiau vien draudimai ir bausmės nėra tinkama auklėjimo priemonė. Jas turi lydėti susitarimai, aiškios taisyklės ir tinkamas pavyzdys.

„Drausmė, nustatytos tvarkos laikymasis ugdo vaiko elgesį, moko emocijų valdymo. Anot psichologės, pasitaiko atvejų, kai vaikas nesilaiko drausmės, šeimoje priimtų taisyklių ir elgiasi netinkamai. Tuomet vaikas privalo pajausti savo elgesio pasekmes. „Drausminimo priemonė turi būti vaikui suprantama, aiški ir neturi jo žeminti, pavyzdžiui: trumpesnis laikas prie kompiuterio, minutės pertrauka apgalvoti poelgį. Bausmė turi atliepti sulaužytą taisyklę, peržengtas ribas ir būti to pasekmė - pavėlavai grįžti namo, reiškia rytoj su draugais nesusitiksi.“

Z. Andrijauskienė atkreipia suagusiųjų dėmesį, kad dažniausiai vaikai sąmoningai nenori sukelti problemų, jie tiesiog mokosi, pažįsta pasaulį, tikrina ribas ir daro klaidas. „Ko gero, daugelis tėvų išgyvena kaltės jausmą, kai tenka drausminti ar nubausti vaiką. Taikant drausminimus, visada reikia atsižvelgti į vaiko amžių, jo charakterį, raidą ir brandą.“

„Kiekviena taisyklė, draudimas turi būti apgalvoti ir pagrįsti. Pasakyti vaikui „man nepatinka“, tai reiškia nepasakyti nieko. Kiekviena pastaba turi būti paaiškinta, kodėl derėtų elgtis kitaip. Galima su vaikais tartis ir diskutuoti apie tinkamą ir netinkamą elgesį, taisykles. Per didelės, vaiko amžiaus ir gebėjimo ištverti neatitinkančios bausmės ir drausminimai verčia vaiką patirti neteisybės jausmą ir net norą kerštauti.“

„Apie tai, ar drausminimai, bausmės vaikui duoda naudos, visuomenė dar tik pradeda kalbėti. Tam, kad jų netaikytume, reikia su vaikais labai daug kalbėtis, o mes nesame pratę to daryti. Kalbėtis reikia nuoširdžiai, daug ir apie viską - jausmus, emocijas, pasirinkimus. Atsižvelgiant į vaiko amžių, kartais ir kelis kartus reikia pakartoti, ką jis darė ne taip ir kaip turėtų elgtis, kad suprastų, ko iš jo tikitės.“

„Pokytis po vieno pokalbio neįvyks, kartais net ir dešimties pokalbių gali neužtekti, todėl reikia nusiteikti ir suprasti, kad tai ilgas procesas. Psichologė sako, kad taisyklės, ribos, priimtinos elgesio normos turi galioti visiems šeimos nariams be išimties. Tai reiktų aptarti su vaiku, aiškiai suformuluojant, ko iš jo tikimasi, koks elgesys nepageidaujamas.“

Psichologai tikina, kad taisyklių ir jų nepaisymo pasekmių žinojimas iš anksto užkerta kelią vaiko pykčiui prieš tėvus, kurie jį drausmina. „Jeigu su vaiku jau aptarėte galiojančias ribas bei taisykles, į nusižengimus, jų nepaisymą negalima žiūrėti pro pirštus. Pastebėjus nederamą vaiko elgesį, perspėjame, primename taisykles, susitarimus, tačiau padaręs nusižengimą vaikas turėtų sulaukti atitinkamos nuobaudos. Tėvų atlaidumą tokiu atveju, vaikas priims kaip signalą, kad taisyklės nieko vertos ir jų laužymas atsakomybės neužtraukia.“

„Geras elgesys, tinkamas poelgis, mandagumas - nors ir savaime suprantami dalykai, tačiau taip pat turi sulaukti tėvų reakcijos. Nežiūrint amžiaus, tėvų paskatinimai, padėka, įvertinimas vaikui labai svarbūs, todėl padėkoti ir akcentuoti tinkamą elgesį, gražų poelgį turėtume įprasti.“

„Svarbiausia, tėvams mokėti valdyti savo emocijas ir elgtis adekvačiai“, - paklausta, kaip tinkamai drausminti vaiką, sako Tarnybos psichologė. „Tik tinkama, logiška bausmė gali būti pamokanti.“

Z. Aleksandravičienė sako, kad kritika, pakeltas balso tonas ir vaiką žeidžiantys epitetai - taip pat netoleruotinos auklėjimo priemonės: „Jos vaiką žeidžia, menkina savivertę ir siunčia signalą, kad šaukdamas esi viršesnis už kitus, o tokią „privilegiją“ suteikia vyresnis amžius. Pasak psichologės, fizinės bausmės ir psichologinis smurtas didina vaikų agresiją ir pyktį, ugdo autoriteto ir bausmės baimę, tačiau neugdo atsakomybės ir sąmoningumo.“

„Šeimoje augant vaikui, kartu kaip asmenybės turi augti ir tėvai. Išmokti kalbėtis ir išgirsti, suprasti, laiku sudrausminti ir nubrėžti reikiamas ribas - sunkus ir atsakingas darbas, tačiau jis ugdo vaiką ir brandina asmenybę.“

Praktiniai patarimai

Žiauri tiesa - vaikai mokosi pamėgdžiodami savo tėvus. Jei norite, kad vaikai gražiai elgtųsi, jie tai turi nuolat matyti.

Dažniausia problema su mažais vaikais, kuriuos dažnas pavadintų „nekontroliuojamais“, yra ta, kad jie ko gero niekada nėra susidūrę su jokiomis netinkamo elgesio pasekmėmis. Jų geras elgesys yra apdovanojamas, tačiau blogas elgesys dažniausiai abiejų tėvų palydimas abejingai arba su pykčiu. (Trumpa pastaba tiems iš Jūsų, kurie galvoja, kad tėvų pyktis yra tam tikra pasekmė - taip NĖRA. Pyktis yra dėmesys).

Dauguma iš mūsų greičiausiai sutiks, kad mūsų vaikai turėtų laisvai reikšti savo emocijas ir jas suprasti savaip. Negalima slopinti pykčio, liūdesio, nusivylimo ir kitų neigiamų emocijų. Vaikai turėtų suprasti tuos jausmus ir išmokti su jais susidoroti. Bet tai nereiškia, kad jiems galima leisti mėtyti savo žaislus ar mušti brolius ir seseris.

Tiesa tokia, kad mažyliai nenori visiškos autonomijos. Kiekvienas vaikas, kurį kada nors pažinojau ir su kuriuo dirbau aš ar mano kolegos, buvo laimingesnis, kai gyveno pasaulyje su taisyklėmis ir ribomis. Leisti mažyliui elgtis taip, kaip jam patinka, gal ir skamba fantastiškai, tačiau mažam vaikučiui tokios laisvės tikrai yra per daug. Todėl turi būti tam tikros taisyklės, o kai šios taisyklės pažeidžiamos, turi būti atitinkamos pasekmės.

Kaip padaryti, kad pasekmės būtų efektingos? Net jei Jūsų mažylis žino, kad tai, ką jis daro, yra neleistina, duokite vieną įspėjimą prieš įgyvendindami pasekmes. Turėkite vietą, kur Jūsų vaikas galėtų eiti atlikti „bausmę“. Tai turėtų būti vieta, kur nesimatytų kitų namų gyventojų, taip pat ten, kur būtų saugu ir negrėstų joks pavojus.

Dažnai tėvai nuogąstauja: „Aš paskirsiu pasekmės laiką, bet jis tikrai tiek nesėdės ant pasekmių kėdutės.“ Kiekvieną kartą, kai vaikas pasišalina iš savo vietos, nesulaukęs, kol baigsis pasekmės laikas, laikmatis nustatomas iš naujo.

Suprantu, kad kai kuriems tėveliams gali pasirodyti paprasčiau laikyti savo mažylį ant kelių, glostyti, niūniuoti ar pan., kol praeis nustatytas pasekmės laikas, tačiau turite prisiminti, kad pasekmėmis Jūsų mažylis turi būti nepatenkintas, tai neturi būti smagu ar tokiu būdu gaunamas mamos ar tėčio dėmesys. Juk nenorime skatinti nepageidaujamo elgesio, kaip pasekmę suteikdami glostymus, bučinius, duodami sausainį ar pan. Tai turėtų būti šiek tiek nemalonu, kad ateityje vaikas nenorėtų pakartoti savo netinkamo elgesio.

Tai gali skambėti kaip klišė, bet man vistiek patinka posakis: „Taisyklė yra tik taisyklė… jei tai yra taisyklė“. Jei paaiškinsite taisykles savo mažyliui, bet taikysite tik retkarčiais arba taikydami darysite nuolaidas, pakeitimus, tai nebus taisyklės.

Gero elgesio lentelės: praktinis įrankis tėvams

Daugeliui tėvų pažįstama situacija: vaikas neklauso, nesitvarko kambario, nenori valytis dantų ar nuolat pykstasi su broliais ar seserimis. Išbandžius prašymus, įkalbinėjimus ar net barimą, kartais atrodo, kad niekas neveikia. Viena iš priemonių, galinčių padėti formuoti pageidaujamus įpročius ir keisti netinkamą elgesį, yra gero elgesio lentelės. Nors šis metodas reikalauja tėvų kantrybės, laiko ir nuoseklumo, jis gali būti išties veiksmingas.

Kam ir kada tinka šis metodas?

Gero elgesio lentelės (dar vadinamos paskatinimo, motyvacijos ar žvaigždučių lentelėmis) nėra tinkamos patiems mažiausiems (1-3 metų vaikams), kurie dar sunkiai supranta priežasties ir pasekmės ryšį bei atidėtą atlygį.

• Nuo 4 metų: Galima bandyti labai paprastas lenteles su vienu konkrečiu tikslu (pvz., „susitvarkyti žaislus vakare“) ir aiškia, greitai pasiekiama paskata (pvz., lipdukas kas vakarą).
• Nuo 5-6 metų: Šis metodas tampa išties veiksmingas. Vaikai jau geriau supranta taisykles, gali palaukti atlygio, juos motyvuoja siekti tikslo ir matyti savo pažangą.

Sėkmės raktas - ne tik vaiko amžius, bet ir tėvų nuoseklumas, kūrybiškumas bei pozityvus nusiteikimas.

Kokias elgesio problemas gali padėti spręsti?

Tinkamai taikomos gero elgesio lentelės gali padėti spręsti įvairias problemas:

• Konkretus elgesys: Skatinti pageidaujamą elgesį (pvz., ramiai kalbėti užuot rėkus, dalintis žaislais, mandagiai pasisveikinti) ir mažinti nepageidaujamą (pvz., mušimąsi, atsikalbinėjimą). Svarbu aiškiai apibrėžti, koks elgesys bus skatinamas.
• Tvarka: Ugdyti tvarkymosi įpročius (pvz., susidėti žaislus, pasikloti lovą, susitvarkyti kambarį prieš miegą).
• Asmens higiena: Motyvuoti reguliariai valytis dantis, praustis, laiku kirptis nagus.
• Pareigų laikymasis: Skatinti atlikti sutartus darbus (pvz., pasirūpinti augintiniu, padengti stalą).
• Brolių ir seserų santykiai: Galima sukurti bendrą lentelę, skatinančią bendradarbiavimą, pagalbą vienas kitam, pagarbų bendravimą, konfliktų sprendimą be pykčių. Tokiu atveju ir paskatinimas turėtų būti bendra maloni veikla (pvz., išvyka, filmo vakaras). Svarbu pristatyti tai kaip bendrą komandinį projektą.

Kaip sukurti ir naudoti gero elgesio lentelę? Žingsnis po žingsnio

Kad lentelė būtų veiksminga, svarbu ją tinkamai paruošti ir naudoti:

1. Aptarkite su vaiku: Su vyresniais vaikais būtina aptarti, kodėl pradedate naudoti lentelę. Paaiškinkite, kokio elgesio tikitės, kodėl tai svarbu. Įtraukite vaiką į tikslų ir taisyklių nustatymą - tai padidins jo motyvaciją.
2. Pasirinkite tikslus:
   • Pradėkite nuo svarbiausio: Nesistenkite išspręsti visų problemų iš karto. Išsirinkite 1-3 svarbiausius elgesio aspektus ar įpročius, kuriuos norite keisti. Geriau pradėti nuo vienos opiausios problemos.
   • Formuluokite pozityviai: Vietoj „Nebėgioti po namus“, formuluokite „Ramiai vaikščioti kambariuose“. Vietoj „Nesimušti su broliu“, formuluokite „Gražiai žaisti su broliu“. Sutelkite dėmesį į pageidaujamą elgesį.
   • Būkite konkretūs: Vietoj „Būti geram“, nurodykite konkrečiai, ką tai reiškia: „Pasidalinti žaislais“, „Padėti mamai“, „Susitvarkyti stalą pavalgius“.
3. Sukurkite lentelę:
   • Įtraukite vaiką: Leiskite vaikui prisidėti prie lentelės kūrimo - ją nuspalvinti, papuošti lipdukais. Tai padarys ją „savesne“.
   • Naudokite patrauklius ženklus: Vietoj paprastų pliusų/minusų, galite naudoti vaikui patinkančius simbolius: šypsenėles/liūdesiukus, saulutes/debesėlius, mėgstamus herojus ar tiesiog lipdukus.
   • Laikykite matomoje vietoje: Pakabinkite lentelę ten, kur ją matysite ir jūs, ir vaikas (pvz., ant šaldytuvo, vaiko kambaryje).
   • Paprastumas jaunesniems: Mažesniems vaikams (pvz., 4 metų) gali pakakti lentelės su vienu tikslu ir langeliais (pvz., 10 ar 20), į kuriuos klijuojamas lipdukas už kiekvieną sėkmingą kartą.
4. Nuspręskite dėl „valiutos” ir taisyklių:
   • Kaip uždirbama? Aiškiai sutarkite, už kokį konkretų elgesį gaunamas pliusas, lipdukas ar kitas žymėjimas. Svarbu vaiką pagirti ir pažymėti sėkmę iš karto, kai jis pasielgia tinkamai.
   • Kas nutinka pasielgus blogai? Pozityviojoje tėvystėje labiau akcentuojamas gero elgesio skatinimas, o ne baudimas. Tad vietoj „minuso“ ar lipduko nuplėšimo (kas gali labai demotyvuoti), dažnai efektyviau yra tiesiog neskirti pliuso/lipduko už tą kartą. Vaikas supras, kad dėl netinkamo elgesio jo kelias link apdovanojimo pailgėjo. Žinoma, tai nereiškia, kad netinkamas elgesys ignoruojamas - apie jį reikia kalbėtis, bet nebūtinai per bausmes lentelėje.
5. Sutarkite dėl apdovanojimų:
   • Motyvacija: Paskatinimas yra būtinas, ypač pradžioje. Jis turi būti reikšmingas ir viliojantis būtent jūsų vaikui.
   • Idėjos: Geriausi apdovanojimai dažnai yra ne daiktai, o patirtys ir laikas kartu: išvyka į parką, kiną ar baseiną, stalo žaidimo vakaras, papildoma pasaka prieš miegą, leidimas ilgiau pažaisti kompiuteriu, nedidelė svajonių dovanėlė. Įtraukite vaiką į apdovanojimų sąrašo sudarymą.
   • Pasiekiamumas: Sutarkite, kiek pliusų/lipdukų reikia surinkti norint gauti apdovanojimą. Pradžioje tikslas turėtų būti lengviau pasiekiamas, kad vaikas greičiau patirtų sėkmę.
6. Pildykite nuosekliai ir aptarkite:
   • Nuoseklumas: Tai svarbiausia taisyklė. Lentelę reikia pildyti reguliariai ir sąžiningai. Abu tėvai (ir kiti vaiką prižiūrintys asmenys) turi laikytis tų pačių taisyklių ir reikalavimų.
   • Aptarimas: Reguliariai (pvz., kas vakarą ar savaitės pabaigoje) kartu su vaiku aptarkite rezultatus. Džiaukitės pasiekimais, skaičiuokite pliusus/lipdukus. Aptarimas neturi virsti moralizavimu ar priekaištavimu dėl minusų ar nesurinktų taškų. Kalbėkitės ramiai, kaip partneriai, ieškodami sprendimų, kas padėtų kitą kartą pasielgti geriau.

Kodėl tai veikia (ir kada gali neveikti)?

• Privalumai:
  • Nubrėžia aiškias elgesio ribas ir lūkesčius.
  • Vaikas jaučiasi saugesnis žinodamas, ko iš jo tikimasi.
  • Vizualiai matoma pažanga motyvuoja stengtis.
  • Gali paversti nuobodžias pareigas smagesniu žaidimu.
• Galimi sunkumai:
  • Reikalauja daug tėvų kantrybės ir nuoseklumo.
  • Gali neveikti, jei tikslai ar apdovanojimai vaikui neaktualūs.
  • Per didelis dėmesys apdovanojimams gali slopinti vidinę motyvaciją.
  • Netinkamai naudojama (pvz., nuolat baudžiant, keliant per aukštus reikalavimus) gali sukelti stresą ar priešiškumą.

Svarbiausia - nuoseklumas ir pozityvumas. Gero elgesio lentelė yra tik įrankis. Ji neturi pakeisti nuoširdaus bendravimo, meilės ir palaikymo. Naudokite ją kaip pagalbinę priemonę, padedančią vaikui augti ir mokytis, o ne kaip baudimo ar kontrolės mechanizmą.

Vaiko agresija - tai žinutė suaugusiems, kad kažkas skausmingo vyksta jo gyvenime. Žinoma, agresiją reikia stabdyti, bet svarbiausia - aiškintis, kodėl vaikas taip elgiasi. Patiems tėvams tai gali būti sunku padaryti, kadangi pats vaikas dažnai dar sąmoningai nesupranta savo elgesio priežasčių. Todėl, jei pastebite, jog vaikas agresyvus, reikėtų kuo anksčiau užkirsti tam kelią kreipiantis į specialistus.

Fizinės bausmės, barimas ir įvairūs draudimai neduoda norimų pasekmių. Barimų dažnai vaikai neklauso. Dažnai netgi priešingai - tai dar labiau paskatina vaiko neigiamą elgesį. Draudimų taip pat dažnai neklauso, ypatingai, kai tėvų nėra šalia, taip pat tai sukuria įvairias psichologines problemas, atšaldo santykius su tėvais.

Labai dažnai vaikai elgiasi netinkamai, kuomet jiems trūksta šeimoje dėmesio, jiems suprantamo patvirtinimo, kad jie yra svarbūs ir galingi. Taip pat svarbu būti stipresniu, atkaklesniu už vaiką, nenusileisti jam, kai šis netinkamu elgesiu siekia savo tikslų. Jei mes bent retkarčiais nusileisime, vaikas pajaus, kad tokiu būdu gali pasiekti ko nori, tad netinkamas elgesys tik stiprės. Tačiau labai svarbu pastebėti, kai vaikas elgiasi gerai, jį pagirti, apdovanoti jo norimu dėmesiu, daiktu ar skanėstu.

Stebėkite, kokiose situacijose prasideda netinkamas vaiko elgesys, kas jam padeda nurimti. Taip pat stebėkite vaiko pasaulį, kokius skaudulius jis gali turėti. Svarbu kurti taisykles kartu su vaiku. Jei vaikas dalyvaus taisyklių kūrime - jam smagiau bus jų laikytis, nes liks mažiau priežasčių priešintis. Geriausia surašykite taisykles ant lapo, kad vaikas galėtų kiekvieną dieną jas matyti. Jei vaikui sunkiai sekasi laikytis taisyklių - naudokite elgesio lentelę.

Neretai tėvai netenka kantrybės, jaučiasi pavargę, todėl ima bausti, barti vaikus arba nusileidžia ir suteikia tai, ko vaikas reikalauja netinkamu elgesiu. Nereikėtų vaiko skatinti agresija atsakyti į agresiją. Visi norime, kad mūsų vaikas būtų gerai išauklėtas.

Vaikams reikalingas režimas, aiškus ribų ir taisyklių nustatymas. Vaikai atėję į šį pasaulį nežino jame galiojančių taisyklių, kas yra saugu, kas nesaugu, ką galima daryti, o koks jo elgesys bus nepriimtinas ar net pavojingas, todėl tėvai privalo vaikams nubrėžti tinkamas ribas ir nustatyti taisykles. Visi kūdikiai tik atėję į šį pasaulį yra egoistai ir antisocialai, t.y. natūraliai pirmiausia galvoja apie savo poreikių patenkinimą, pvz.: noriu valgyti rėkiu, šlapia rėkiu, skauda pilvą rėkiu ir man visai nerūpi, ar mama pavargus, ar pati nori valgyti. Ir jei tėvai negeba ar nenori nubrėžti tam tikrų taisyklių ar ribų, vaikai gali visą gyvenimą likti sutrikusio elgesio, negebėti prisitaikyti prie visuomenėje galiojančių normų. Ribos ir taisyklės vaikui padeda orientuotis šiame gyvenime, sukuria saugumą. Vaikams, kurie augo be taisyklių arba taisyklės buvo neaiškios, per dažnai kintančios, dažniausiai yra sunku pritapti ugdymo įstaigose, susirasti draugų, mokytis. Tarkim, jei vaikui namuose buvo leidžiama eiti miegoti kada jis nori, valgyti ką nori ir kada nori, tokiam vaikui bus sunku adaptuotis prie darželyje galiojančių taisyklių.

Nuo penkerių metų vaikai jau geba tiesiogiai suprasti, kokios elgesio taisyklės kokioje vietoje galioja ir kad jų laikytis reikia. Nuo tokio amžiaus vaikas labai jautriai reaguoja, jei jis pats ar kažkas kitas pažeidinėja taisykles, skundžia vieni kitus tėvams ir darželio auklėtojoms. Iki penkerių metų vaikai taisyklių nesupranta tiesiogiai ir savo elgesį reguliuoja pagal tai, kaip reaguoja arba anksčiau į tokį elgesį reaguodavo suaugęs žmogus, pvz.: vaikas ima pilną saują saldainių ir tuo pačiu metu stebi mamos veidą, kad galėtų nuspėti jos reakciją. Tačiau, jei iki penkerių metų mes vaikui nebrėšime jokių ribų ir auginsime be taisyklių, tada paaugęs jis greičiausiai negebės tų taisyklių laikytis. Tik pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais elgesio taisyklės nėra reikalingos, nes tuo periodu svarbiausia yra kuo greičiau patenkinti vaiko poreikius, taip užtikrinant jam fizinį ir psichologinį saugumą, o kai vaikas tampa vis labiau savarankiškas, elgesio taisyklės turi atsirasti. Žinoma, jos turi atitikti vaiko amžių.

Pirmiausia reikia atsiminti, kad ribos ir taisyklės turi atitikti vaiko amžių ir prigimtį. Tarkim, jei dviejų ar trejų metų vaiką atsivesime kartu į jam neįdomią ir nepritaikytą vietą ir sakysime „tu čia ramiai pasėdėk dvi valandas“, natūralu, kad vaikas nepajėgs to padaryti, nes tai prieštarauja jo prigimčiai judėti, tyrinėti aplinką. Prieš nubrėžiant vaikui ribas, būtų gerai susėsti abiems tėvams ir apgalvoti tokius tris dalykus: kokio vaiko elgesio niekada negalėsite toleruoti (pvz.: toks elgesys, kuris yra pavojingas pačiam vaikui ar aplinkiniams - mušimasis, žaidimas su peiliais ir pan.), dėl kokio vaiko elgesio galima vaikui derėtis (pvz.: Jūsų vaiko apetitas yra geras ir Jūs galite kartais leisti jam prieš pietus suvalgyti saldumyną) ir kokių taisyklių ar ribų laikymasis Jums nėra svarbus (pvz.: Jums nėra labai svarbu, kad namuose būtų ideali tvarka ir Jūsų nelabai erzina vaiko išmėtyti daiktai). Taigi pagal tokius pamąstymus ir nubrėžiate vaikui ribas: labai griežtas, kur nėra kompromisų, kur galima pasiderėti ir į ką nekreipsite dėmesio, nes jei augindami vaiką bandysime sukontroliuoti viską, greitai pavargsite ir Jūs, ir vaikas. Be to, taisyklės vaikui turi būti paaiškinamos tada, kai ir tėvai, ir vaikas yra ramūs ir geros nuotaikos.

Kaip ir minėjau, elgesio taisyklės ir ribos turi atitikti vaiko prigimtį, o vaikai, priešingai nei suaugę žmonės, pavargsta ramiai sėdėdami, o ne aktyviai judėdami. Todėl būtų efektyviau vaikui suteikti galimybę saugiai, tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku patenkinti savo poreikius, o ne tuos poreikius ignoruoti ir bandyti visaip tramdyti „neklaužadą“, pvz.: jei atėjo laikas miegoti pietų miego, bet vaikas dar nėra pakankamai fiziškai pavargęs, galime arba mėginti jį per prievartą migdyti, arba liepti dar pabėgioti, padaryti pritupimų, pašokinėti, taip vaikas greičiau fiziškai pavargs, „išsikraus“ ir lengviau užmigs.

Pirmiausia ką reikėtų padaryti, kai vaikas tampa paaugliu, tai susėsti su juo ir iš naujo aptarti taisykles, nes tai, kas tinka trimečiui ar septynmečiui, nebetinka keturiolikos ar šešiolikos metų paaugliui. Vaikui augant taisyklės turi keistis, o ribos platėti. Turime paaugliui suteikti daugiau laisvės ir atsakomybės už savo elgesį, o tėvai dažnai tą pamiršta padaryti, kas paskatina paauglių maištavimą. Kitas dalykas, ką tėvai turi aptarti su paaugliu, tai kokios jo laukia drausminimo priemonės, jei jis nesilaikys nustatytų elgesio taisyklių. Drausminimo priemonės turi būti iš anksto aptartos ir gerai žinomos paaugliui. Skirtingam vaikui, kaip ir paaugliui, tinkamos yra skirtingos drausminimo priemonės: vienus labiau veikia dienpinigių sumažinimas, o kitus kompiuterio ar telefono apribojimas.

Kartais taisyklių sulaužymas nėra labai blogas dalykas, jei tai nevyksta nuolatos, kai tėvai pavargę. Tarkim, jei vaikas serga ar yra pervargęs, tai tėvai didelės žalos jam nepadarys už jį sutvarkydami žaislus ar leisdami ilgiau pažiūrėti filmuką. Neretai tėvai vaikams taisykles ir bausmes sugalvoja apimti emocijų, pykčio ar beviltiškumo, o taisyklės ir ribos kaip tik turi būti aptartos iš anksto ir gerai apgalvotos. Būna ir tokių dienų, kai dėl savo nuovargio neturime jėgų ir kantrybės iš vaiko kažko išreikalauti iki galo, tokiu atveju geriau iš vis nereikalauti, nei pareikalavus, nusileisti.

Jei vaikas nesilaiko taisyklių, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti priežastis: ar vaikas supranta taisykles, ar jis yra pajėgus tų taisyklių laikytis, kas paskatina jį tų taisyklių nesilaikyti ir kokią naudą vaikas gauna iš to, kad sulaužo vieną ar kitą taisyklę, pvz.: gauna dėmesio iš tėvų. Kai žinome šią informaciją, tada galime veikti toliau: aiškinti vaikui taisykles, jas koreguoti pagal vaiko poreikius ir galimybes, užkirsti kelią taisyklės pažeidimui arba netinkamu elgesiu siekiamo vaiko tikslą patenkinti kitais būdais (pvz.: kasdien vaikui skirti dėmesio nelaukiant, kol jis pasielgs netinkamai).

Tam, kad vaiką išmokytume laikytis nubrėžtų ribų, yra svarbūs 3 dalykai. Pirma - mes patys turime laikytis sutartų taisyklių ir ribų, t.y. rodyti vaikams tinkamą pavyzdį (pvz.: vaiką mokiname nemeluoti, o kai nusiperkame brangius batus, vaikui sakome: „tu tik tėčiui nieko nesakyk“), antra - už tinkamą elgesį vaikai turi būti apdovanojami, o už netinkamą - sudrausminami. Vien skatinimas be drausminimo ar vien drausminimas be apdovanojimo nebus veiksmingas. Trečia - užsitarnauti apdovanojimai negali būti atimti dėl netinkamo elgesio, t.y. skatiname vienais dalykais, o drausminame kitais (pvz.: jei vaikui už tam tikrų taisyklių laikymąsi duodame saldainį, jo atimti negalime, kai jis padaro kokį prasižengimą. Už prasižengimus galime taikyti kitokias nuobaudas, tarkim, neleidžiame tą vakarą žiūrėti filmuko). Maži prizai už taisyklių laikymąsi geriau, kad būtų nematerialūs daiktai, o smagus laiko leidimas su vaiku, pvz.: pasivaikščiojimas, apsilankymas baseine ir pan. Tačiau piktnaudžiauti prizais nereikėtų. Kai tėvai persistengia vaiką skatindami daiktais, dažnai sulaukia klausimo „O kas man už tai?“ arba „Nedarysiu tol, kol...“. Prizai reikalingi tada, kai įvedame vaikui naują taisyklę arba kai kažko vaikui laikytis yra labai sunku.

Didžiausios tėvų daromos klaidos, susijusios su taisyklėmis ir ribomis vaikui: tėvas ir mama naudoja skirtingas taisykles, tai ką leidžia vienas tėvas, kitas draudžia. Tokiu atveju vaikui labai sunku susigaudyti, kaip jis turėtų elgtis. Būna ir taip, kada tėvai laikosi vienodų taisyklių, bet seneliai išreguliuoja ribas, pvz.: namuose galioja taisyklė pačiam susitvarkyti savo kambarį, vaikas to nedaro, tai močiutė gailėdama anūkėlio sutvarko kambarį už jį. Kai tėvai nustato pernelyg griežtas ribas, tada vaikas išgyvena bejėgiškumo ir suvaržymo jausmą. Gali netgi atsirasti baimė suklysti. Tačiau kai taisyklių ir ribų namuose visai nėra, tada vyrauja chaosas ir nesusipratimai. Taigi patarčiau tėvams įvesti protingas ribas ir taisykles tiek vaikams, tiek sau.

tags: #gero #elgesio #taisykles #vaikams

• Kada rinktis Bugaboo žieminius ratus?
• Cezario pjūvis: gidas po gimdymo ir patarimai sveikimui
• Kaip gauti gimimo liudijimą Lietuvoje
• šventė, įkvepianti skaityti
• Sužinokite daugiau apie placentos funkciją ir galimas nėštumo komplikacijas