Geltonuojantys vaiko dantukai: priežastys ir sprendimai
Pirmųjų kūdikio dantukų dygimas - tai svarbus ir natūralus procesas, paprastai prasidedantis 6-7 gyvenimo mėnesiais. Iki pirmojo gimtadienio vaikas jau turėtų turėti 7-8 dantukus, o antraisiais gyvenimo metais išdygsta ir krūminiai dantys. Nors dantų dygimas yra natūralus, jis dažnai lydimas įvairių negalavimų: vaikai tampa neramūs, blogiau miega, nenoriai valgo, daugiau seilėjasi ir kiša rankutes į burną, parausta jų dantenos. Kai kuriems vaikams sumažėjęs bendras atsparumas gali lemti dažnesnes ūmias ligas. Svarbu mokėti atskirti, ar pakilusi temperatūra yra dėl dygstančių dantų, ar dėl kitos ligos.
Dantų dygimo simptomai gali būti įvairūs, o jų intensyvumas skiriasi kiekvienam vaikui. Vienas iš pirmųjų ir labiausiai pastebimų požymių yra padidėjęs seilėtekis, kuris gali sukelti bėrimus aplink burną. Dantenų audinys aplink dygstantį dantį gali tapti patinęs, paraudęs, kartais su baltu „burbuliuku“. Dėl diskomforto ir skausmo vaikas gali atsisakyti maisto, tapti dirglus, irzlus, sunkiai nuraminamas, prastai miegoti. Norėdamas sumažinti dantenų spaudimą, vaikas nuolat kiša kumštuką į burną, graužia žaislus ar kitus daiktus. Dėl dygstančių dantų temperatūra gali pakilti iki 38 °C, tačiau svarbu atsiminti, kad aukštas karščiavimas (>38,5 °C) greičiausiai nėra susijęs su dantų dygimu ir reikalauja kreiptis į gydytoją. Kartais dėl padidėjusio seilių rijimo gali pasireikšti viduriavimas ar švelnesnė kėdė, tačiau stiprus viduriavimas gali būti infekcijos požymis. Jaučiant dantenų diskomfortą, vaikas gali trinti ausis ir žandus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad aukštas karščiavimas, vėmimas ar stiprus viduriavimas greičiausiai nėra susiję su dantų dygimu ir gali būti virusinės infekcijos požymiai - tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.
Kaip palengvinti dantų dygimo skausmą? Šalti kramtukai (įdėti į šaldytuvą, bet ne į šaldiklį!) padeda sumažinti dantenų skausmą ir uždegimą. Švariu pirštu švelniai masažuokite dantenas 1-2 minutes. Vyresniems vaikams galima duoti atvėsintą šepetėlį ar obuolio gabaliuką (tik stebėkite, kad vaikas neatsikąstų didelio gabalo). Jei skausmas stiprus, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, galima duoti paracetamolio arba ibuprofeno kūdikiams (tiksliai laikantis dozės pagal amžių ir svorį). Galima naudoti homeopatinius gelius, kurie neturi alkoholio ir cukraus. Jei vaikas jau primaitinamas, galima duoti vėsaus maisto, pavyzdžiui, jogurto ar vaisių tyrės. Dažnesnis žindymas gali padėti nuraminti kūdikį ir sumažinti diskomfortą. Naktį pakelta galvutė gali sumažinti spaudimą dantenoms. Jei reikia, galima naudoti specialius gelius, kurie sumažina skausmą ir uždegiminę reakciją.
Tačiau ne visos dantų spalvos problemos yra susijusios su dygimu. Pasitaiko, kad buvę balti dantukai staiga pradeda gelsti, atsiranda dėmelės. Sveiki pieniniai dantukai turėtų būti baltos, pieno baltumo spalvos. Kai pradeda dygti nuolatiniai dantys, šalia pieninių jie atrodo kur kas gelsvesni. Jei dantukas buvo baltas, o staiga ėmė gelsti, tai greičiausiai higieninio apsileidimo pasekmė, galintis rodyti prasidėjusį ėduonį arba tiesiog įsisenėjusias apnašas. Vaikų odontologui pakanka poliruojančia pasta ir specialiais šepetėliais gerai nušveisti dantukus, ir jie vėl pasidaro balti. Tokią šveitimo procedūrą vaikams nuo trejų metų rekomenduojam atlikti kartą per pusmetį.
Kartais tėvai pastebi, kad ant baltų pieninių dantukų atsiranda dar baltesnių dėmelių. Baltą dėmę ant balto danties pastebėti nėra paprasta, bet kartais ji matyti, nes toje vietoje dantis atrodo praradęs blizgesį, tarsi matinis. Balta dėmė dažniausiai - pirminės stadijos ėduonies pažeidimas. Pastebėjus baltą dėmelę ant dantuko, būtinai reikėtų pasikonsultuoti su odontologu. Baltos dėmės mažiems vaikams dažniausiai atsiranda dėl vadinamojo buteliuko karieso, kai vaikas geria saldžius gėrimus arba pieną naktį. Jeigu dantys nėra nuvalomi ar nuplaunami seilėmis, susikaupusių apnašų vietoje pasirodo baltų danties dėmelių. Gydytojai į baltas dėmeles reaguoja kur kas rimčiau, nes balta dėmė rodo, kad mineralų netekimo procesas yra labai aktyvus. Jei laiku vaiką su atsiradusiomis baltomis dantų dėmelėmis parodysite gydytojui, galite išvengti tokių gydymo procesų, kaip gręžimas ir plombavimas. Kartais pirmines ėduonies stadijas galima sustabdyti užtepus ant dantuko specialaus lako ar gydomųjų medžiagų.
Dėmių gali atsirasti ne tik dėl blogos burnos higienos, bet ir dėl netinkamų valgymo įpročių. Tėvams reikėtų žinoti, kad „saugu“ per dieną į burną dėti maistą ar gėrimus 5 kartus. Nuolatinis sulčių gurkšnojimas gali sukelti dantų eroziją, kuri prasideda dėmelėmis, o paskui dantys ima sparčiai trupėti, gesti. Jei neišeina keisti maitinimosi įpročių, reikėtų įpratinti vaikus po kiekvieno valgymo išgerti bent gurkšnelį vandens, kad dantukai nusiplautų. Pavalgius ar atsigėrus galima pakramtyti becukrės kramtomosios gumos. Taip pat burnos rūgštinę terpę neutralizuos gabaliukas fermentinio sūrio.
Kodėl buvę balti dantukai staiga pradeda gelsti? Dantų geltonėjimui turi įtakos daug veiksnių. Tai ne tik prasta burnos priežiūra ir netinkama mityba, bet ir įvairios kitos sąlygos, tame tarpe net ir genetiniai rodikliai. Amžius - senstant dantys tampa mažiau atsparūs ir labiau linkę į geltonėjimą. Nesveikas maistas ir vitaminų bei naudingų medžiagų trūkumas organizme itin jautriai veikia dantis. Dažnas kavos, vyno gėrimas bei rūkymas yra pagrindiniai balti dantų priešai. Netaisyklinga burnos priežiūra, kai kaupiasi apnašos ir dantų akmenys, taip pat prisideda prie dantų geltonėjimo. Netinkamas dantų šepetėlis (per kietas) gali pakenkti. Bruksizmas (griežimas dantimis) taip pat gali turėti įtakos. Fluoro perteklius gali sutrikdyti emalio struktūrą, todėl dantys tampa dėmėti ir mažiau atsparūs. Genetiniai ypatumai - polinkis geltoniems dantims gali būti ir paveldimas.
Kai kurie vaikai miegodami griežia dantimis. Jei tai tampa įpročiu, galima manyti, kad šio reiškinio priežastis psichologinio pobūdžio. Svarbu išsiaiškinti, kokia problema kamuoja vaikelį. Jei įprotis nepraeina - verta tartis su gydytoju.
Nors dauguma tėvų nesibaimina dėl pieninių dantų geltimo, svarbu atkreipti dėmesį į vaikų dantų būklę. Jei pastebėjote, kad jūsų dantys pradeda gelsti, svarbu pirmiausia apsilankyti pas odontologą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Dantų balinimas neturėtų būti pirmasis pasirinkimas, ypač jei dantys yra jautrūs arba pažeistas emalis. Svarbiausia yra reguliari burnos higiena.
Kaip valyti vaiko dantis? (nuo 6 mėnesių iki 7 metų) | NHS
Tinkama dantų priežiūra yra svarbi nuo pat pirmųjų dantų išdygimo. Valykite dantis du kartus per dieną: ryte ir vakare. Vaikams skirti dantų šepetėliai turi būti su maža, minkšta galvute ir storu koteliu. Vaikišką dantų pastą galima pradėti naudoti sulaukus dvejų metų. Pasitarkite su odontologu, kokią pastą vaikas turėtų naudoti - su fluoru ar be jo. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio turėtų būti labai nedidelis - maždaug mažojo vaiko pirštuko nago dydžio žirnelio. Iki apytiksliai 3-4 metų daugumai vaikų dantukus turi valyti tėvai, nes vaiko motoriniai įgūdžiai dar nėra pakankamai geri, kad tai padarytų kokybiškai. Ribokite saldumynų vartojimą: dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio, pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, o sulaukus ketverių - kas pusę metų.
Labai svarbu, kad pieniniai dantys nebūtų sugedę. Jeigu nesveiką dantį reikia traukti, lieka tarpas, todėl gretimi dantys auga netaisyklingai ir vėliau gali kliudyti augti nuolatiniams dantims. Vaikų dantų specialistai pataria laiku gydyti sugedusius pieninius dantis.
Vienas iš dažniausių pieninių dantų gedimo ir pageltimo priežasčių yra netinkama mityba. Pieniniai dantukai gali būti pažeidžiami dėl nuolatinio saldžių gėrimų, sulčių, saldintos arbatos vartojimo, ypač prieš miegą. Tai vadinamasis „buteliuko ėduonis“, kuris sąlygoja greitą ir gilų danties vainiko nulūžimą. Svarbu žinoti, kad kai kurie antibiotikai, pavyzdžiui, doksiciklinas, gali keisti dantų spalvą. Taip pat tam tikruose regionuose geriamojo vandens sudėtyje gali būti per daug fluoro, kas sukelia fluorozę ir dėmėtumą. Netinkamai užplombuoti dantys taip pat gali lemti spalvos pokyčius.
Norint išvengti dantų geltonėjimo ir kitų problemų, svarbu reguliariai valyti ne tik dantis, bet ir visą burnos ertmę. Dantų emalis yra apsauginis sluoksnis, tačiau jis gali susilpnėti. Svarbiausia yra kruopšti burnos ertmės valymo procedūra, žalingų įpročių atsisakymas ir tinkamas gyvenimo būdas.
Jeigu dantys labai linkę į geltonėjimą, viena iš priežasčių galėtų būti per didelis fluoro sunaudojimas. Taip pat svarbu vengti per kieto šepetėlio naudojimo.
Vaikų odontologai pataria profilaktiškai du kartus per metus tikrinti vaiko dantukus, ypač antraisiais metais po antros krūminių dantų poros išdygimo. Jei vaiko dantukai jau pradėjo gelsti, svarbu pirmiausia apsilankyti pas odontologą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.
Jei pastebėjote, kad jūsų vaiko dantukai pradeda keisti spalvą, gelsti, atsiranda dėmelių, nedelskite ir kreipkitės į vaikų odontologą. Tik specialistas galės nustatyti tikslią priežastį ir paskirti tinkamą gydymą ar rekomendacijas.
tags: #geltonuoja #vaiko #dantukai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
