Meniu

Vaiko globa Lietuvoje: teisinis pagrindas, procesas ir parama

Vaiko globa - tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje.

Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais.

Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės - seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai.

Tačiau norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų - tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui.

Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku.

Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.

Globos tikslas - užtikrinti, kad vaikas galėtų saugiai augti, vystytis šeimoje, suprantančioje ir gebančioje atliepti jo poreikius.

Dauguma šeimų, jaučiančių poreikį padėti vaikams, pirmiausia susimąsto apie įvaikinimą.

Labai daug vaikų, likusių be tėvų globos, negalima įvaikinti.

Dažniausiai į „globos sistemą“ vaikai patenka dėl to, kad jų tėvai yra įnikę į priklausomybes, stokoja socialinių įgūdžių, nesirūpina ar negeba rūpintis savo vaikais.

Kartais taip gali nutikti dėl biologinių tėvų ar vieno iš tėvų ligos.

2020 m. 59,3 proc. tėvų globos netekusių vaikų buvo apgyvendinta globėjų šeimose, o 0,5 proc. - šeimynose.

Tai reiškia, kad 40,2 proc. vaikų pateko į globos įstaigų, globos centrų sistemą.

Globa yra daugialypis procesas, kurį sudaro likęs be tėvų globos vaikas, vaiko biologinė šeima ir globėjas.

Tapę globėjais jie bendradarbiauja su teritoriniu vaiko teisių apsaugos skyriumi, globos centru.

Kiekvienam globėjui yra skiriamas globos koordinatorius, kuris gali patarti visais globėjui rūpimais klausimais.

Dažniausiai globėjai ir globos koordinatoriai bendrauja, kai yra poreikis užtikrinti vaiko bendravimą su jo biologine šeima.

Šis procesas gali kelti įvairių įtampų tarp globėjų ir vaiko biologinių tėvų, todėl globos koordinatorius tampa tarsi tarpininkas.

Jis padeda organizuoti vaiko susitikimus su jo šeima.

Susitikimai gali būti organizuojami globos centro patalpose, globėjas neprivalo priimti vaiko biologinių tėvų savo namuose.

Bendravimas su vaiko biologiniais tėvais vyksta per globos koordinatorių.

Taip globėjai yra apsaugomi nuo galimų neigiamų vaiko biologinės šeimos reakcijų jų atžvilgiu.

Vaiko globa yra tik dalis su tėvų pareigomis susijusių pareigų ir teisių.

Jeigu vienam iš tėvų, kuris negloboja vaiko, nebuvo atimtos tėvų pareigos ir jo tėvų pareigos nebuvo apribotos ar sustabdytos, jis toliau jas vykdo atsižvelgdamas į kitas tėvų pareigų sudedamąsias dalis ir nepraranda teisės spręsti vaikui svarbių klausimų.

Tėvų pareigas tėvai vykdo abipusiu sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus.

Jeigu tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, visų pirma susijusiu su jo interesais, teismas klausimą išsprendžia vieno iš tėvų prašymu; ši taisyklė taip pat taikoma, jeigu tėvas (motina), priimdamas (-a) sprendimą vaikui svarbiu klausimu, nesitaria su kitu iš tėvų.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui.

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Asmuo, turintis tėvų valdžią, privalo užtikrinti subalansuotą vaiko vystymąsi ir gerovę pagal jo individualius poreikius bei pageidavimus.

Vaikams privaloma užtikrinti tinkamą ir vaikų amžių bei vystymosi etapą atitinkantį rūpinimąsi, auklėjimą, priežiūrą ir apsaugą.

Vaikai turi būti auklėjami supratingai, užtikrinant saugumą ir meilę.

Vaikams negalima taikyti fizinių bausmių arba kitaip prieš juos smurtauti.

Vaikams turėtų būti padedama, jie turėtų būti skatinami stengtis būti savarankiškais, elgtis atsakingai ir brandžiai.

Asmuo, turintis tėvų valdžią, privalo užtikrinti pirmiau aprašytą vaiko gerovę ir vystymąsi.

Tuo tikslu jis turi teisę priimti sprendimus dėl rūpinimosi vaiku, vaiko auklėjimo, gyvenamosios vietos ir kitų asmeninių reikalų.

Jeigu vaiko tėvai gimus vaikui yra susituokę, tėvų valdžia priklauso jiems abiem.

Jeigu vaiko tėvai gimus vaikui nėra susituokę, tėvų valdžia priklauso motinai.

Tėvai gali susitarti, kam priklauso globa, patvirtindami tėvystę.

Teismas gali perduoti vaiko globą vienam arba keliems asmenims, jiems su tuo sutikus.

Tada vaiko globa priklauso ne tik tėvams arba iš tėvų atimama.

Sprendimas perduoti vaiko globą ne tėvams turi būti pagrįstas vaiko interesais ir priimamas tik tada, jeigu, atsižvelgiant į vaiko interesus, tam yra pagrįsta priežastis.

Globa ir teisės bendrauti su vaiku skiriamos atsižvelgiant į vaiko interesus, ir taip, kad tomis teisėmis ateityje būtų galima naudotis kuo geriau.

Tėvai gali sudaryti sutartį dėl tėvų valdžios.

Sutartis dėl vaiko globos ir teisių bendrauti su vaiku turi būti sudaryta raštu ir pateikta tvirtinti vietos socialinės gerovės institucijai.

Socialinės gerovės institucija privalo užtikrinti, kad sutartis atitiktų vaiko interesus.

Jeigu sutuoktiniams susitarti nepavyksta, jie gali kreiptis pagalbos į savivaldybės vaiko gerovės pareigūną arba sutuoktinių taikintoją.

Vaiko gerovės pareigūnai teikia rekomendacijas tėvams ir yra įgalioti tvirtinti tėvų tarpusavio sutartis.

Vaiko gerovės pareigūno patvirtinta sutartis laikoma lygiaverte galutiniam teismo sprendimui.

Sutuoktinių taikintojai padeda tėvams spręsti ginčus derybų būdu, taip pat gali padėti sudaryti sutartis.

Teismas gali priimti sprendimus dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos, teisių bendrauti su vaiku ir vaiko išlaikymo išmokų.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Rašytinį pareiškimą dėl vaiko globos arba teisių bendrauti su vaiku reikėtų pateikti vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Pareiškimą gali pateikti vienas iš tėvų arba abu tėvai, globėjas arba socialinės gerovės valdyba.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Globos bylose taikomas Vaiko globos ir teisės bendrauti su vaiku įstatymas.

Pagal šį įstatymą nagrinėjant bylą dėl globos arba teisės bendrauti su vaiku teismas privalo suteikti tėvams ir globėjui galimybę būti išklausytiems.

Vaikas gali būti išklausytas teisme, jeigu dėl pagrįstų priežasčių tai yra būtina bylai išspręsti.

Kai byla pradedama, teismas gali priimti laikinąjį sprendimą dėl to, su kuo vaikas turėtų gyventi, dėl teisių bendrauti su vaiku ir dėl su tuo susijusių sąlygų.

Ypatingomis aplinkybėmis teismas gali paskirti laikinąjį globėją, kol bus priimtas galutinis sprendimas.

Laikinojo teismo sprendimo skųsti negalima.

Globos bylose galima skirti teisinę pagalbą.

Galimybės gauti teisinę pagalbą priklauso nuo asmens pajamų.

Apylinkės teismo sprendimą galima apskųsti apeliaciniam teismui.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą.

Sprendimų dėl tėvų valdžios vykdymo tvarka nustatyta Sprendimų dėl vaiko globos ir teisės bendrauti su vaiku įstatyme.

Dėl sprendimo vykdymo reikia kreiptis raštu į vaiko arba priešingos bylos šalies gyvenamosios vietos apylinkės teismą.

Tačiau, jeigu sprendimas dėl tėvų valdžios buvo priimtas mažiau negu prieš tris mėnesius, dėl sprendimo vykdymo užtikrinimo galima kreiptis į antstolį.

Gavęs prašymą ir kitos šalies pareiškimą, teismas paprastai paveda ginčą spręsti socialinės gerovės valdybos tarpininkui.

Tarpininkas kreipiasi į tėvus ir aptaria iškilusį klausimą su jais ir, jei tai įmanoma, su vaiku.

Tarpininkas taip pat stengiasi surengti bendrą susitikimą su abiem tėvais.

Tarpininkas praneša rezultatus teismui, o teismas priima sprendimą byloje.

Jeigu teismas nusprendžia, kad sprendimas dėl tėvų valdžios turi būti vykdomas, kita šalis privalo perduoti vaiką.

Sprendimo vykdymas gali būti užtikrinamas nustačius sąlyginę baudą.

Pripažįstant kitoje valstybėje narėje priimtus sprendimus dėl tėvų valdžios, kurie patenka į Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 taikymo sritį, taikomos to reglamento nuostatos.

Pagal reglamentą sprendimas dėl santuokos nutraukimo turi būti pripažintas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų.

Tačiau bet kuri suinteresuotoji šalis gali pateikti prašymą sprendimą pripažinti arba sprendimo nepripažinti.

Danijoje priimti sprendimai dėl tėvų valdžios ir Švedijoje priimti sprendimai, išskyrus sprendimus, priimtus pagal minėtą reglamentą, vykdomi vadovaujantis 1977 m. įstatymu dėl Šiaurės valstybių sprendimų pagal civilinius ieškinius pripažinimo ir vykdymo.

Atskiras patvirtinimas dėl sprendimo pripažinimo neteikiamas.

Prašymai dėl vykdymo teikiami apylinkės teismui.

Visi kiti užsienio šalių sprendimai dėl tėvų valdžios Lietuvoje pripažįstami be jokio specialaus patvirtinimo.

Tačiau, gavęs prašymą, Lietuvos apeliacinis teismas gali atlikti patikrinimą.

Prašymas dėl vykdytino sprendimo dėl globos vykdymo teikiamas vaiko arba priešingos bylos šalies gyvenamosios vietos arba laikinos gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą?

Daugeliui globojamų vaikų jų globėjai tampa tikrąja šeima, kurioje randamas saugumas ir šiluma.

Šis susitikimas tiek vaikui, tiek globėjams tai - kelio pradžia, kuriame jie nėra palikti vieni.

„Po vaiko apsigyvenimo globėjų šeimoje pradedamos teikti tęstinės paslaugos šeimai: vaiko adaptacinio laikotarpio stebėjimas, vertinami individualūs vaiko poreikiai, padedama palaikyti ryšį tarp vaiko ir biologinių jo tėvų.

„Pagalbos paaugliams iniciatyvos“ direktorius Zigmas Giedrimas akcentuoja, kad pagalba dažnai reikalinga ne tik vaikams, bet ir globėjams, nors jie ne visada taip mano: „Dažnai su problemomis šeimoje susidūrę globėjai sako: „Čia vaikui padėkit, o mums viskas gerai.“

Tai netiesa, nes globėjas kuria santykius su vaiku, jo pareiga padėti vaikui, todėl ir jam reikia peržiūrėti savo veiksmus, įsitikinimus ir t. t.

„Globoti vaikus pasiryžę žmonės iš tiesų padeda ne tik globojamiems vaikams, jie padeda visai mūsų visuomenei, nes dalijasi savo šiluma, namais, žiniomis ir patirtimi.

Šioje visuomenėje esame vienas už kitą atsakingi, o rūpestis mažesniu kuria tarpusavio pasitikėjimą, stiprina visą mūsų bendruomenę.

Globėju gali tapti žmogus nuo 21 iki 65 amžiaus, nebent būtų vaiko artimasis - tokiu atveju amžiaus ribos platesnės.

Pagrindiniai ir svarbiausi reikalavimai būsimam globėjui - norėti tai daryti ir turėti tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis.

Siekiant geriausių vaiko interesų, globėjais tapti negali žmonės, nuo kurių anksčiau buvo atskirtas vaikas, taip pat - žmonės, kurie jau buvo globėjais, bet netinkamai atliko pareigas ir dėl to buvo apribota jų kaip tėvų valdžia ar jie buvo nušalinti nuo globėjo pareigų.

Jau pirminiuose etapuose, dar prieš pradedant mokymus, specialistai stengiasi kiek įmanoma plačiau konsultuoti būsimus mokymų dalyvius apie vaiko globą, apie žmogaus psichologinį pasiruošimą naujai ateisiančiam gyventojui į jų šeimą.

Būsimiems globėjams, kaip ir budintiems globotojams, įtėviams, prieš pradedant globojimą, reikia baigti specialius mokymus, skirtus globėjams, įtėviams, budintiems globotojams - taip vadinamus GIMK mokymus.

Lektoriai per mokymus taip pat stengiasi padėti žmogui nuspręsti ir apsispręsti, ar visgi jis yra pasiruošęs tapti vaiko globėju, o galbūt tai per dideli lūkesčiai jam ir jo šeimai.

Nuogąstavimai, atviri klausimai, nemalonių situacijų numatymas - tai mokymų organizatoriams parodo, kad globoti norintys žmonės išties realiai vertina savo gebėjimus ir galimybes.

Visgi, pasak Z. Giedrimaitė pabrėžia, kad didžiulę įtaką žmonių apsisprendimui turi visa vaiko globos komanda (teritoriniai vaiko teisių apsaugos skyriai, globos centrai, savivalda).

Giminaičiams mokymus neprivalomi, bet rekomenduojami.

Nors artimieji mokymus lankyti renkasi retai, abu globos centrų atstovai akcentuoja, kad giminaičiams jie itin naudingi.

„Būti močiute ne tas pats, kas būti globėja“, - akcentuoja Z. Giedrimaitė.

Dėl bendravimo su specialistais etapuose iki mokymų ir plačiai pasiekiamos informacijos internete būsimi globėjai į mokymus ateina jau be rožinių akinių, tačiau dar visai nepasiruošę tam, kad vaikas atsineš skaudžią istoriją ir traumas, kurias kartu teks įveikti.

Rokiškio socialinės paramos centro globos koordinatorė pasakoja, kad vienas dažniausių mitų, su kuriais jai tenka susidurti - savo vaikus jau užauginusių globėjų.

„Kiekvienas vaikas ir kiekvienas atvejis yra labai skirtingas.

Vaiko, nesusijusio giminystės ryšiais, auklėjimas ir auginimas yra kitoks, negu biologinio vaiko, kurį tėvai pažįsta iš pusės žodžio, žino jo jautrumą ir reakcijas į tam tikrus pasakytus žodžius ar, pavyzdžiui, taikomas drausminimo priemones.

Būsimi globėjai negali žinoti, kaip tas vaikas gali reaguoti į vienas ar kitas situacijas, kurios įprastos biologiniams šeimos vaikams“, - aiškina G. Girnienė.

Taip pat ji pabrėžia, kad nereikia tikėti mitu „kokie biologiniai tėvai, toks bus ir vaikas“.

„Pagalbos paaugliams iniciatyvos“ direktorius kaip dažniausius atsinešamus stereotipus mini nuostatas, kad vaikui nereikia pasakoti apie jo biologinę šeimą, kad vaikai esą specialiai siekia nervinti globėjus.

„Prieš kuriantis Globos centrams, specialistų, kurie tikslingai dirbtų su globėjais ir globojamais vaikais, teiktų jiems paslaugas, nebuvo, todėl tai yra didžiulis žingsnis į priekį visos vaiko globos ir įvaikinimo sistemos gerinimo link“, - akcentuoja G. Girnienė.

Iškilus nesklandumams, visų pirma reikia kreiptis į globos koordinatorių.

Jis įvertina situaciją, konsultuoja ir sudaro pagalbos veiksmų šeimai planą.

Labai svarbus specialistas pradėjusiems globoti ir globotiniams - psichologas.

Iš viso Lietuvoje globojami 7086 vaikai.

Iš jų šeimoje - 4724, tai sudaro 66,7 proc. visų globojamų vaikų.

Globėjų iš viso yra 3677.

Lietuva jau kelerius metus siekia kurti šalį be vaikų globos namų - vykdo vaiko institucinės globos pertvarką.

Stengiamasi, kad kiekviena šeima, kuri susidūrė su iššūkiais, gautų visą reikalingą pagalbą, kad vaikas galėtų likti šeimoje.

Nuo 2025 metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeiminiuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams.

Globos (rūpybos) išmokos dydis yra diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius.

„Vaikai turi teisę augti šeimos aplinkoje - tai yra ir jų didžiausias poreikis.

Mes, suaugusieji, šią teisę privalome įgyvendinti.

Nuoširdžiai dėkoju žmonėms, pasiryžusiems kilniai misijai ir savo širdis bei namų duris atvėrusiems be tėvų globos likusiems vaikams.

Labai norėtųsi, kad šalyje atsirastų kuo daugiau tokių žmonių.

Globėjų ypač trūksta vyresnio amžiaus vaikams.

Dėl įvairių priežasčių tėvų globos netekę vaikai turi būti ir materialiai aprūpinti.

Nuo šių metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeiminiuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams (rūpintiniams).

Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), kas mėnesį mokamas 280 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas yra skirtas būtent vaiko globėjui (rūpintojui).

Išmoka mokama tol, kol vaikas yra globojamas (rūpinamas).

Planuojama, kad šiais metais globos (rūpybos) išmoką gaus apie 7,7 tūkst. vaikų, o globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą - apie 5,5 tūkst.

Vaiko laikinosios priežiūros išmoka mokama tais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai nustato vaikui apsaugos poreikį ir jis laikinai prižiūrimas ar apgyvendinamas pas giminaičius ar kitus emociškai su vaiku susijusius asmenis, t. y.

Kai globojamas vaikas sulaukia pilnametystės arba kai globa (rūpyba) pasibaigia dėl jo emancipacijos, taip pat dėl santuokos sudarymo, tuomet jam skiriama 5 250 eurų dydžio išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai.

Kiekvienoje savivaldybėje veikiantys Globos centrai teikia įvairias paslaugas globėjams (rūpintojams) ir globojamiems (rūpinamiems) vaikams, taip pat budintiems globotojams, šeimynoms, įtėviams ir jų šeimose augantiems vaikams.

Taip, seneliai paprastai turi pirmenybę globoti anūką, nes siekiama, kad vaikas liktų artimiausioje šeimos aplinkoje.

Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto.

Vaikams iki 3 metų globa beveik visada organizuojama šeimoje - pas artimuosius ar globėjus.

Visgi, yra išimtis, jeigu vaiko susilaukia nepilnametis asmuo, gyvenantis globos institucijoje.

Įvertinkite savo vidinę motyvaciją: kodėl norite globoti vaiką?

Pastaba: Šį straipsnį parengė Temidy platformos partneris.

Temidy neatsako už straipsnyje pateiktos informacijos tikslumą, išsamumą ar galimas pasekmes, kurios gali kilti remiantis šiame straipsnyje pateikta informacija.

Norėdami tapti globėju, pirmiausia turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių.

Medicininę pažymą (forma Nr. 046/a) - savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų.

Žmonės mano, kad pasiruošimo procesas yra ilgas ir varginantis, tačiau būtent mokymų ir vertinimo metu šeimos gali priimti tvirtą galutinį sprendimą dėl norimo globoti vaiko amžiaus, sveikatos būklės, socialinės padėties.

Mokymų ir vertinimo metu yra organizuojami 7 grupiniai ir mažiausiai 2 individualūs susitikimai.

Grupinių susitikimų metu šeimos dalijasi savo patirtimi, lūkesčiais, atliekamos įvairios praktinės užduotys, padedančios įsigilinti į vaiką bei jo poreikius.

Individualių susitikimų metu galima aptarti individualius šeimai kilusius klausimus.

Visuomenėje vis dar sklando įsitikinimas, kad globėjai vaikus gali pasirinkti tiesiog nuėję į globos namus.

Ši praktika jau nebėra taikoma, nes tai yra neteisinga vaikų atžvilgiu.

Šiuo metu vaikui yra parenkama šeima, o ne vaikas šeimai.

Net ir vaiko supažindinimas su šeima vyksta pamažu.

Iš pradžių būsimi globėjai susipažįsta su vaiko byla, kurioje pateikiami pagrindiniai duomenys apie vaiką, jo sveikatą, elgesį, socialinę kilmę, jo poreikius.

Po pirmųjų susitikimų yra išklausoma vaiko nuomonė apie gyvenimą naujoje šeimoje.

Susipažinimas su vaiku yra labai atsakingas procesas, siekiama kuo labiau apsaugoti jį nuo pakartotinių traumų.

Kiekvienais metais vis daugiau šeimų atranda save kaip globėjus.

Dažniausiai asmenys globėjais tampa vedami vidinių paskatų, tačiau negalime nuneigti globėjams teikiamos valstybės paramos svarbos.

Šiuo metu globėjams yra mokama 160 eurų globos (rūpybos) išmoka, kuri yra skirta vaikui, ir globos (rūpybos) tikslinis priedas - 160 eurų, kuris skirtas globėjui.

Be to, kai kurios savivaldybės skiria pagalbos pinigus jų savivaldybės globotiniams.

Globojamam vaikui sulaukus pilnametystės yra skiriama 3 000 eurų įsikūrimo išmoka.

Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai.

Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt.

Be to, globos specialistai pasiekiami el.

Amžius. Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų.

Santykiai su vaikais.

Šeimos aplinka.

👉Įdomu tai, kad Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą.

Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.

Globėjais gali tapti pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys.

Išimtys yra taikomos tik giminaičių globai.

Norintys globoti turėtų pateikti prašymą savo miesto savivaldybės administracijai.

Kartu su prašymu reikia pateikti medicininę formą (046/a) ir šeimoje kartu gyvenančių, vyresnių nei 16 metų asmenų, raštišką sutikimą.

Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Kiekvienais metais vis daugiau šeimų atranda save kaip globėjus.

Dažniausiai asmenys globėjais tampa vedami vidinių paskatų, tačiau negalime nuneigti globėjams teikiamos valstybės paramos svarbos.

Šiuo metu globėjams yra mokama 160 eurų globos (rūpybos) išmoka, kuri yra skirta vaikui, ir globos (rūpybos) tikslinis priedas - 160 eurų, kuris skirtas globėjui.

Be to, kai kurios savivaldybės skiria pagalbos pinigus jų savivaldybės globotiniams.

Globojamam vaikui sulaukus pilnametystės yra skiriama 3 000 eurų įsikūrimo išmoka.

Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai.

Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt.

Be to, globos specialistai pasiekiami el.

Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami.

Tėvams suteikiama pagalba.

Skatinamas bendravimas.

Aplinkybės peržiūrimos.

Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė.

Vaiko interesai svarbiausi.

Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.