Nėštumas ir gimdymas yra džiaugsmingas, tačiau ir didelis fizinis išbandymas moters organizmui. Nėštumas - tai fiziologinė moters būklė, tačiau tuo metu nėščioji patiria ryškių antropometrinių, kūno sudėjimo, medžiagų apykaitos, vidaus organų topografijos pokyčių. Šie pokyčiai yra fiziologiniai, tačiau jie gali suaktyvinti ir iki nėštumo buvusias lėtines ligas bei turėti įtakos moters patologinėms būklėms. Pogimdyvinis laikotarpis paprastai trunka nuo 6 iki 8 savaičių, kurio metu moters organizmas grįžta į būseną prieš nėštumą. Šiuo metu moterys gali susidurti su įvairiais iššūkiais ir negalavimais, tokiais kaip riešų skausmas, hemorojus ar osteomaliacija.
Viena iš dažnai pasitaikančių, tačiau ne visada tinkamai suprantamų problemų po gimdymo yra riešo skausmas. Šis skausmas gali atsirasti staiga, būti nuolatinis ar pasireikšti tik atliekant tam tikrus judesius ir gerokai apsunkinti kasdienybę, ypač rūpinantis naujagimiu.
Pagrindinė riešo skausmo po gimdymo priežastis yra hormonų poveikis. Nėštumo metu ir po gimdymo organizme išsiskiria hormonas relaksinas. Jo pagrindinė funkcija - atpalaiduoti raiščius, sąnarius ir raumenis, ruošiant moters kūną gimdymui. Šis atpalaiduojantis poveikis neapsiriboja tik dubens sritimi - jis veikia visą kūną, įskaitant riešų sąnarius. Dėl padidėjusio raiščių elastingumo ir sąnarių laisvumo, rankos ir riešai tampa labiau pažeidžiami.

Kita svarbi priežastis yra padidėjęs fizinis krūvis. Naujagimio priežiūra reikalauja nuolatinio rankų ir riešų naudojimo: maitinimas, keitimas, nešiojimas ant rankų. Šie judesiai, atliekami dažnai ir kartais netinkama ergonomine poza, gali sukelti sausgyslių uždegimą (tendinitą) ar riešo kanalo sindromą. Riešo kanalo sindromas pasireiškia, kai medianinis nervas, einantis per riešo kanalą, yra suspaudžiamas. Tai sukelia skausmą, tirpimą, dilgčiojimą ir silpnumą riešo ir plaštakos srityje.
Taip pat svarbu paminėti, kad nėštumo metu organizme gali kauptis skysčiai, kurie po gimdymo dar kurį laiką išlieka. Šis skysčių susilaikymas gali lemti audinių patinimą, įskaitant ir riešo sritį, taip prisidėdamas prie nervų suspaudimo ir skausmo atsiradimo. Tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo, ypač pradėjus dažnai laikyti vaikelį, pradeda skaudėti riešus, sąnarius.
Simptomai gali skirtis priklausomai nuo priežasties, tačiau dažniausiai pasitaiko:
Gydymas pradedamas nuo konservatyvių priemonių. Pirmasis žingsnis - pailsinti riešą. Jei įmanoma, stenkitės kuo mažiau apkrauti pažeistą riešą. Tai gali reikšti, kad reikia paprašyti partnerio ar artimųjų pagalbos atliekant tam tikrus darbus. Jei jaučiamas patinimas ir ūmus skausmas, gali padėti šalto kompreso naudojimas. Jei skausmas yra labiau raumenų įtampos ar sąnarių sustingimo sukeltas, gali būti naudinga šiluma - šiltas kompresas ar vonelė. Naktį ar dienos metu, kai jaučiamas didelis diskomfortas, galima naudoti specialias riešo įtvaras. Jos padeda fiksuoti riešą tinkamoje, nejudrioje padėtyje, taip sumažinant spaudimą nervams ir leidžiant uždegimui atslūgti.
Nors gali atrodyti paradoksalu, tačiau tinkamai parinkti pratimai gali padėti. Svarbu atlikti lengvus tempimo ir stiprinimo pratimus, kurie neturėtų sukelti skausmo. Pavyzdžiui, riešo lenkimo ir tiesimo judesiai, pirštų atvėrimas ir sugniaužimas. Gydytojas ar kineziterapeutas gali pasiūlyti individualią pratimų programą. Nufilmavau trumpą ir aiškų video, kuriame praktiškai parodžiau pagrindinius pratimus, kuriuos atlikti užteks ir 5-10 minučių per dieną. Tos kelios minutės mainais į gyvenimą be skausmo - skamba kaip puikus variantas!
Jei skausmas ir uždegimas yra stiprūs, gydytojas gali paskirti nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (geriamuosius ar tepamus). Sunkiais atvejais, ypač esant riešo kanalo sindromui, gali būti svarstoma kortikosteroidų injekcija į riešo kanalą. Chirurginis gydymas yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tuomet, kai konservatyvios priemonės nepadeda ir simptomai yra labai sunkūs. Dažniausiai atliekama operacija yra riešo kanalo dekompresija, kurios metu atpalaiduojamas suspaustas medianinis nervas.
Norint išvengti riešo skausmo po gimdymo, nors ne visų priežasčių galima išvengti (pvz., hormonų poveikio), galima imtis prevencinių priemonių. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip laikote kūdikį. Stenkitės paskirstyti svorį, naudokite pagalvėles maitinimui, venkite ilgalaikės vienodos padėties. Keiskite kūdikio laikymo pozas. Reguliariai atlikite lengvus riešo ir plaštakos pratimus profilaktiškai, ypač jei jaučiate pirmuosius skausmo požymius. Stipresni nugaros, pečių ir rankų raumenys padeda geriau atlaikyti fizinį krūvį. Nors su naujagimiu tai sunku, tačiau stenkitės išsimiegoti, kiek įmanoma. Poilsis padeda organizmui atsistatyti. Jei darbas ar namų ruošos darbai reikalauja pasikartojančių riešo judesių, darykite trumpas pertraukas. Nors nėštumas sukelia svorio padidėjimą, sveikas mitybos režimas ir judėjimas po gimdymo padeda organizmui greičiau grįžti į normalią būseną ir gali sumažinti skysčių susilaikymą. Jei pajutote pirmus skausmo požymius, nesistenkite jų ignoruoti. Imkitės veiksmų nedelsiant.

Svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei:
Gydytojas akušeris-ginekologas, šeimos gydytojas, o esant reikalui - ir traumatologas ar neurologas, galės nustatyti tikslią skausmo priežastį ir paskirti tinkamiausią gydymą. Svarbu pasitikėti ligoninės gydytojais ir pripažintais informaciniais tinklapiais, bei nepamiršti, kad geriausiai padėti gali konsultacija su specialistu ar farmacininku.
Riešo skausmas yra tik viena iš daugelio pokyčių, kuriuos moters organizmas patiria po gimdymo. Svarbu suprasti, kad gimdos susitraukimai, lochijos, nuotaikų svyravimai, dubens dugno pokyčiai, hemorojus, vidurių užkietėjimas, krūtų pokyčiai, plaukų slinkimas - visa tai yra normalios organizmo reakcijos į didžiulį fizinį ir emocinį krūvį.
Po gimdymo prasidėjęs kraujavimas vadinamas lochija. Pirmąją dieną po gimdymo išskyros turi šviežio kraujo spalvą, gali būti ir rusvos spalvos. Neišsigąskite, pirmosiomis dienomis gali iškristi didesni ar mažesni krešuliai, taip pašalinami ir audinių likučiai. Nuo antrosios iki šeštosios dienos išskyrų spalva pakinta ir gali būti tiek rožinė, tiek ruda. Išskyrų kiekis palaipsniui mažėja, tačiau norint išvengti infekcijų paketų keitimo dažnumą rekomenduojama išlaikyti tokį patį, t.y., kas 2 val. Ryškiausias pokytis fiksuojamas trečiąją-ketvirtąją savaites, nes išskyros tampa beveik baltos spalvos, todėl pakanka įprastai naudojamų paketų. Tuo tarpu, šeštąją savaitę išskyrų nebelieka. Atminkite, jog šiuo laikotarpiu griežtai draudžiama naudoti tamponus. Tamponų negalima naudoti dėl to, kad liko atvira gimdos vieta, iš kurios pasišalino placenta. Gimda paprastai sveria 100 g, o po gimdymo jos svoris siekia apie 1 kg.

Tarpvietės gijimas trunka iki 14 dienų. Normalu jausti skausmą šiuo laikotarpiu, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad kasdien jis turėtų mažėti. Šiuo jautriu laikotarpiu labai svarbu atkreipti dėmesį į intymią higieną. Tokiu atveju, puikiai tinka priemonės su chlorheksidinu (pvz., Clogin putos). Chlorheksidinas ypatingas tuo, jog tai yra antiseptikas, efektyvus prieš mikrobų sukeltas bakterines infekcijas.
Hemorojus po gimdymo yra dažna pagimdžiusiųjų moterų problema (jis gali atsirasti nėštumo metu ir po gimdymo). Remiantis moksliniais tyrimais, jei gimdymas vyksta natūraliu būdu, tuomet sergamumas hemorojumi padidėja net 8 kartais. Teigiama, kad hemorojaus pikas yra pirmosios dvi paros po gimdymo. Nėščiųjų ir moterų po gimdymo hemorojaus gydymas gali būti veiksmingas tiek pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis, tiek itin sudėtingomis. Tai priklauso nuo organizmo ir ligos stadijos. Išangės ligos atsiranda apie 40 proc. nėščiųjų ir gimdyvių, dažniausiai - trečiąjį nėštumo trečdalį ir 1-2 parą po gimdymo, ypač dažnai - pakartotinai nėščioms ir 85 proc. Rizika susirgti hemorojumi moteriai didėja su kiekvienu gimdymu.
Hemorojus išsivysto todėl, kad plečiantis gimdai bei didėjant vaisiui, spaudžiamos venos. Dėl šios priežasties kraujo apytaka iš išangės į pilvo zoną negali laisvai tekėti, todėl išsivysto kraujagysliniai dariniai. Svarbiems moters fiziologiniams pokyčiams daro įtaką auganti gimda, nes ji užspaudžia venas ir kraujo apykaita pakinta, o gimdant, vaisiaus stūmimo metu, kraujas venose dar labiau suspaudžiamas. Mokslinių šaltinių duomenimis, vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu net šešis kartus padidina hemorojaus tikimybę. Nėštumo laikotarpiu pakinta beveik visų moterų mityba, labai svarbus tampa suvartojamų skysčių kiekis, kuris dažnai yra nepakankamas, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą dėl nėščiųjų pykinimo ir vėmimo. Nustatyta, kad pakinta ir besilaukiančių moterų dieta - šios moterys ląstelienos turinčio maisto vartoja mažiau nei nenėščios moterys. Hemorojus ypač suintensyvėja, jei atsiranda vidurių užkietėjimas.

Pagrindiniai požymiai, perspėjantys apie hemorojų, tai - skausmingas tuštinimasis, išangės niežėjimas ir skausmas, kraujuojančios išmatos iš išangės, hemorojiniai mazgai. Išangėje jaučiamas skausmas - tiesiogine ir perkeltine prasme - nepatogi problema, dėl kurios žmonės delsia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Žmogaus išangės kanalo anatominė struktūra yra sudaryta iš išangės pagalvėlių, o jų pačių vidinę struktūrą sudaro sustorėjęs pogleivis, kraujagyslės, lygiųjų raumenų skaidulos ir jungiamasis audinys, esantis virš dantytosios linijos. Šias pagalvėles turi visi žmonės, bet kai jos ima kraujuoti, iškrenta arba pasireiškia kraujagyslinių tarpų trombozės simptomai, didelė tikimybė, - išgirsite hemorojaus diagnozę. Dažniausios diagnozės yra trombuotas (arba įstrigęs) vidinis hemorojus ir perianalinė veninė trombozė.
Nesant ūminių būklių, nėščiųjų hemorojaus (kaip ir daugumos kitų chirurginių ligų) chirurginis gydymas atidedamas po nėštumo ir gimdymo, o dažniausiai - iki laktacijos periodo pabaigos. Visais hemorojaus nėštumo metu atvejais rekomenduojama pradėti nuo konservatyvaus gydymo, kurio pagrindas - tuštinimosi reguliavimas. Veiksminga konservatyvaus gydymo priemonė - flavonoidai ir vietiškai vartojami preparatai, tokie kaip Detralex (veikliosios medžiagos - diosminas ir hespiridinas), Posterisan Forte tepalas, Mastu ar Prestogel. Labai svarbu kreiptis į gydytoją specialistą, nes bandydamos pačios diagnozuoti ligą, galite suklysti ir dar labiau sau pakenkti. Atsiradus išangės patologijos simptomams, rekomenduojama apie tai informuoti Jūsų nėštumą prižiūrintį šeimos gydytoją ir / arba gydytoją akušerį ginekologą.
Osteomaliacija po gimdymo yra liga, susijusi su kaulų mineralizacija ir struktūra. Ši liga paveikia kaulų sistemą, ypač moterims po gimdymo, kai organizmas patiria didelių pokyčių. Osteomaliacija po gimdymo yra būklė, kai kaulų mineralizacija sumažėja, o kaulai tampa minkšti. Kaulai, kurių mineralinė sudėtis sumažėja, tampa minkštesni ir lengviau lūžta.
Ši liga dažnai pasireiškia moterims, kurios patyrė didelį kalcio ir vitamino D trūkumą nėštumo metu arba po gimdymo. Pagrindinės osteomaliacijos po gimdymo priežastys yra kalcio ir vitamino D trūkumas, kuris gali atsirasti dėl netinkamos mitybos, maisto produktų, turinčių mažai šių medžiagų, vartojimo, arba dėl padidėjusio kalcio poreikio nėštumo ir žindymo metu. Be to, kai kurios ligos, tokios kaip celiakija ar Krono liga, gali trukdyti tinkamai absorbuoti maistines medžiagas. Osteomaliacija gali sukelti skausmą, silpnumą ir padidėjusią lūžių riziką.
Pagrindiniai osteomaliacijos simptomai yra kaulų skausmas, ypač nugaros, dubens ir kojų srityse. Pacientai gali jausti silpnumą, nuovargį ir raumenų spazmus. Osteomaliacijos diagnozė apima klinikinį vertinimą, anamnezę ir laboratorinius tyrimus. Gydytojas gali užsakyti kraujo tyrimus kalcio, fosforo ir vitamino D lygiui nustatyti. Be to, rentgeno tyrimai gali padėti įvertinti kaulų struktūrą ir nustatyti galimus pokyčius.

Osteomaliacijos gydymas apima kalcio ir vitamino D papildų vartojimą, kurie padeda atkurti kaulų mineralizaciją. Be to, rekomenduojama subalansuota mityba, turinti pakankamai šių medžiagų. Fizinė terapija gali būti naudinga stiprinant raumenis ir gerinant kaulų sveikatą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti hormonų terapiją, siekiant atkurti hormoninį balansą organizme, tačiau tai turėtų būti aptarta su gydytoju, atsižvelgiant į individualią paciento būklę.
Nors naujagimio priežiūra reikalauja daug jėgų, negalima pamiršti savęs. Rūpinimasis savo fizine ir emocine sveikata yra ne tik būtinas gerai savijautai, bet ir leidžia būti stipresne bei atsparesne motina. Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, nuotaikos svyravimus ar fizinį skausmą, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus. Svarbu atkreipti dėmesį į vidurių užkietėjimo ir hemorojaus prevenciją. Subalansuota mityba, turtinga skaidulomis, ir pakankamas skysčių vartojimas (bent 2 litrai vandens per dieną) yra būtini.