Fiziologiniai pokyčiai gimdoje ir moters organizme nėštumo metu

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Nėštumas - tai fiziologinė sveikos moters būsena.

Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams. Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius.

Gimdos pokyčiai nėštumo metu ir galimi skausmai

Nėštumo metu gimda patiria didžiulius pokyčius, kad galėtų augti ir vystytis vaisius. Augant vaisiui, auga gimdos dugnas, o gimdos plėtimasis verčia gimdą spazmuoti. Šie spazmai gali būti juntami kaip gilūs, tęstiniai, vis pasikartojančios skausmo bangos. Dauguma moterų šį jausmą prilygina prieš mėnesines arba pirmosiomis mėnesinių dienomis juntamam skausmui.

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui.

Gimdai plečiantis įsitempia apvalusis raištis, kuris fiksuoja ir laiko gimdą taisyklingoje padėtyje, todėl juntamas skausmas. Šis skausmas yra bukas, tempiantis, o staigiai pasisukus ar atsistojus gali sudiegti labai aštriai, juntamas tarsi dūris.

Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai arba netikri sąrėmiai. Jie yra silpni, nevalingi, neritmiški gimdos susitraukimai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi. Jie juntami kaip nepatogumas, įsitempimas, sukietėjimas ar pulsavimas, tačiau kai kurios moterys (ypač besilaukiančios pirmą kartą arba jautresnės) jaučia skausmą. Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti, kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.

Kada reikėtų sunerimti dėl skausmo gimdoje?

Nestiprus pilvo apačios skausmas nėštumo metu dažniausiai nėra pavojingas, tačiau, jeigu jis kelia nerimą, būtinai pasikalbėkite su gydytoju. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.

Kai kurie požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas, kurios reikalauja nedelsiamo kreipimosi į gydytoją:

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą. Negimdinis nėštumas - tai nėštumas, kuris vystosi ne gimdoje, o, pavyzdžiui, kiaušintakyje, kiaušidėje, pilvo ertmėje ir kt.
• Persileidimas - tai savaiminis nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta iki 22 nėštumo savaitės (vėliau įvykęs nėštumo nutrūkimas laikomas priešlaikiniu gimdymu).
• Placentos atšoka (priešlaikinis placentos atsiskyrimas). Vykstant normaliam gimdymui placenta nuo gimdos sienelių atsiskiria jau po kūdikio gimimo, tačiau kartais dalis arba visa placenta gali atsiskirti dar prieš gimdymą, bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Placentos atšokos priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau ją gali sukelti pilvo traumos (pavyzdžiui, moteris nukrenta, patenka į avariją, yra sumušama).
• Preeklampsija yra pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
• Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
• Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
• Priešlaikinis gimdymas yra gimdymas, prasidėjęs ne anksčiau nei 22 ir ne vėliau nei 37 nėštumo savaitę.

Su nėštumu nesusijusios priežastys taip pat gali sukelti pilvo apačios maudimą. Pilvo apačią gali mausti apsinuodijus, pasigavus žarnyno infekciją, labai išalkus arba persivalgius, po sporto gali skaudėti raumenis.

Bendrieji fiziologiniai pokyčiai moters organizme

Nėštumo metu moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Šie pokyčiai veikia visas organų sistemas.

Hormoniniai ir metaboliniai pokyčiai

Nėštumo metu didėja estrogenų, AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kitų hormonų kiekis. Dėl hormoninių pakitimų audiniai sulaiko vandenį, todėl gali paburkti veidas, o vandeningesni audiniai gimdant būna tampresni. Taip pat kinta imuninė sistema, ir didėja medžiagų apykaitos greitis, todėl išauga vitaminų ir energijos poreikis.

Padidėja baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų poreikis, kaupiamos jų atsargos. Baltymai būtini gimdos, pieno liaukų veiklai bei vaisiui augti. Angliavandeniai glikogeno pavidalu kaupiasi ne tik kepenyse ir kūno raumenyse, bet ir gimdos raumenyse bei placentoje. Riebalų apykaita sulėtėja.

Nėščiajai reikia daug vitaminų. Ypač svarbūs A, B grupės, C, D, E, K vitaminai. Vitaminas C būtinas vaisiui augti ir gemaliniams dangalams susidaryti. Jo stokojant gali nutrūkti nėštumas. Stokojant vitamino K, gali susidaryti sąlygos kraujuoti gimdant. Mineralinės druskos būtinos vaisiaus skeletui formuotis. Jų reikia ir motinai. Trūkstant kalcio druskų, gali pradėti gesti dantys, lūžinėti nagai. Fosforo druskos reikalingos vaisiaus nervų sistemai ir skeletui formuotis, geležis - hemoglobinui susidaryti. Jei trūksta šių medžiagų, vaisius ima iš motinos organizmo atsargų, ir ji suserga mažakraujyste.

Svorio pokyčiai nėštumo metu

Nėštumo metu moteris priauga svorio. Rekomenduojama, kad kūno masė padidėtų apie 10-12,5 kg (tai priklauso ir nuo buvusios kūno masės prieš nėštumą). Svoris greitai auga 20-30 savaitėmis, o apie 36 savaitę svoris nustoja didėti. Nėštumo metu moters kūno masė gali padidėti ne daugiau kaip 12-14 kg, nors kai kurie šaltiniai nurodo ir 11-16 kg.

Manoma, kad individualus kūno masės didėjimas priklauso nuo daugelio kitų veiksnių: amžiaus, kalorijų, medžiagų apykaitos ir fizinio aktyvumo. Nėštumo metu reikia suvartoti kalorijų iki 300 kcal per dieną papildomai. Jei moteris nėštumo metu atlieka fizinius 30 min. trukmės pratimus per dieną, tai kalorijų kiekį reikia didinti iki 500 kcal per dieną. Idaliai vidutiniškai turi priaugti 0,450 kg per savaitę.

Virškinimo sistema

Nėštumo metu pakinta moters apetitas ir skonio jutimas, gali atsirasti potraukis valgyti neįprastus maisto produktus. Taip pat daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote.

Virškinimo problemos kyla dėl pakitusios hormonų koncentracijos, kuri sulėtina virškinamojo trakto darbą ir sukelia diskomfortą. Sumažėja tulžies pūslės tonusas - tirštėja tulžis, sunkėja jos nutekėjimas į žarnyną. Susilpnėja vidaus organų lygiųjų raumenų tonusas, todėl užkietėja viduriai ir vargina pilvo pūtimas. Didėdama gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną.

Dažnai nėštumo pradžioje vargina pykinimas, vėmimas, seilėtekis. Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį. Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą).

Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę. Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė). Nevartoti vaistų savo nuožiūra.

Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną. Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai).

Šlapimo šalinimo sistema

Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Inkstai padidėja, suintensyvėja jų veikla, kadangi per juos šalinami ir vaisiaus medžiagų apykaitos produktai. Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).

Nėštumo metu veikiant hormonams ir atsipalaidavus aplink šlapimo pūslę esantiems raiščiams bei raumenims, nedidelis šlapimo kiekis užsilaiko ir bakterijos turi daugiau laiko daugintis, todėl padidėja šlapimo pūslės uždegimo rizika.

Širdies ir kraujagyslių sistema

Širdies ir kraujagyslių sistema nėštumo metu yra labiau apkraunama. Nėštumo pabaigoje 40-50 proc. padidėja kraujo tūris. Didėja kraujagyslių tinklas, kraujo tūris, prasideda nauja placentinė kraujotaka, todėl širdžiai tenka didesnis fizinis krūvis. Dėl šio krūvio truputį padidėja kairysis skilvelis, didėja minutinis širdies tūris, dažnėja pulsas. Minimalus kraujospūdis pirmuoju nėštumo trimestru mažėja, antruoju yra žemas, o nėštumo pabaigoje didėja ir yra didesnis nei iki nėštumo. Širdies susitraukimų dažnis esant ramybės būsenai padidėja 10-20 tv./min.

Nėštumui didėjant, vaisiaus pirmagimė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų. Be to, padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščiosios organizme ir dėl nėštumo hormonų sumažėjęs kraujagyslių sienelių tonusas dar labiau apsunkina veninę kraujotaką. Dėl to moters kraujo ir limfos apytaka gali sulėtėti, o tai turi įtakos išsiplėtusioms kojų venoms. Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.

Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių kaupia skysčius. Patariama koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto.

Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas. Rekomenduojamos vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.

Kvėpavimo sistema

Kvėpavimo sistema nėštumo metu keičiasi dėl didėjančio deguonies poreikio. Kvėpavimas dažnėja, būna gilesnis, padidėja kvėpavimo tūris. Dėl to kvėpavimo ventiliacija didėja apie keturis kartus. Tai vyksta kvėpuojant giliau, bet ne dažniau. Kvėpuojamasis tūris pamažu didėja 40 % (nuo 500 iki 700 ml). Tai vyksta dėl to, kad naudojamas rezervinis iškvepiamasis tūris. Funkcinė residualinė talpa (GPT) nėštumo laikotarpiu kinta nežymiai - didėja apie 100 ml. Stokojant deguonies, sutrinka vaisiaus raida ir jis gali žūti. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.

Nervų sistema ir nuotaikų pokyčiai

Nėštumo metu moteris dažnai esti jautresnė, irzlesnė, mažiau darbinga. Gali pakisti nuotaika. Smegenų žievėje susidaro „nėštumo dominantė“, kuri koordinuoja visų organų sistemų funkcijas, didėja žievės slopinimas ir požievio dirglumas. Padidėja vegetacinės nervų sistemos tonusas. Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės. Patariama stengtis nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų, išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.

Oda, plaukai ir nagai

Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dėl hormoninių pokyčių gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.). Oda nėštumo metu jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines. Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.

Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės. Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.

Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas, tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstant nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse. Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.

Nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas.

Bambos pokyčiai

Daugelis nėščiųjų pastebi mažesnius ar didesnius bambos pokyčius, daugelis jų neramina, sukeldami klausimus, ar tai - normalu, ar vis tik reikėtų susirūpinti? Maždaug antrojo nėštumo trimestro pabaigoje (~25-28 sav.), pilvui intensyviai augant, raumenims plečiantis, būsimųjų mamyčių bamba iššoka į priekį. Ši būklė - laikina, pagimdžius, gimdai ir pilvo sienai traukiantis, bamba vėl turėtų sugrįžti į pirminę būseną. Nėštumo metu bamba taip pat gali tapti plokščia, lygi, įsitempusi odos paviršiuje. Nemažai nėščiųjų pastebi keistą reiškinį: pilvo odą aplink bambą pradeda intensyviai niežėti. Tai vyksta dėl odos tempimosi, tad nerimauti nėra reikalo: niežulys - tik laikinas ir visiškai normalus. Norint sumažinti diskomfortą, reikėtų dažniau drėkinti pilvo odą aliejumi, kremu ar losjonu. Kartais bambos srityje nėščiosios jaučia skausmą. Skausmą gali sukelti pilvo odos arba raumenų tempimasis / plėtimasis. Jei pajutote skausmą, būtinai informuokite savo gydytoją: jis įvertins bambos pokyčius, galimas skausmo priežastis ir patars, kaip elgtis.

Jei bamba stipriai išsikišusi ar patinusi, jei bambos srityje apčiuopiate gumbelį, gali būti diagnozuota pilvo sienos (bambos) išvarža. Tai patologija, kai dalis organo ar audinio išsikiša per silpną pilvo raumens sieną į paodį. Ši būklė nėra pavojinga, tačiau moteris jaučia diskomfortą, skausmą, o išvarža gali didėti. Bambos išvaržos - gana dažnos nėštumo metu arba po gimdymo. Jei bamboje turite auskarą, veikiausiai bus aktualu, kaip elgtis: auskarą palikti ar išsiverti? Kiekviena moteris, pasitarusi su gydytoju, priima individualų sprendimą: vieno atsakymo nėra. Kai kurios nėščiosios pilvukui smarkiai padidėjus segėdamos bambos auskarą jaučia diskomfortą, todėl nedvejodamos auskarą išsisega. Auskarai, pagaminti iš neelastingų medžiagų, gali sužaloti, todėl dažnai nėščiosios įprastus auskarus pakeičia silikoniniais arba plastikiniais, kur kas ilgesniais, o po gimdymo vėl įsiveria originalų iki pastojant turėtą auskarą.

Muskuloskeletinė sistema ir nugaros skausmas

Nėštumo metu keičiasi kūno masės centras, raumenų ir stuburo apkrova. Organizmas išskiria estrogeną ir relaksiną, kurie atpalaiduoja raumenis ir minkština kremzles. Dėl to praplatėja dubens kaulų sąnariai. Gaktikaulio šakos platėja į šonus apie 0,5 - 0,6 cm, dėl to pasidaro lengviau gimdyti. Nėštumo pabaigoje praplatėja krūtinės ląsta, pakyla šonkaulių lankai, nutolsta nuo stuburo apatinis krūtinkaulio galas. Dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.

Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Patariama nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.

Krūtų jautrumas ir pokyčiai

Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais. Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.

Kiti dažni nėštumo simptomai ir diskomfortas

• Mėnesinių vėlavimas: Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
• Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas, kuris atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Tai normalus reiškinys, dėl kurio nerimauti neverta.
• Nuovargis: Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą. Patariama pamėginti eiti anksčiau miegoti ir, jei pavyksta, numigti dienos metu.
• Makšties išskyros: Dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė, todėl gali padidėti išskyros. Patariama nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius, intymiai higienai naudoti specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, juos dažnai keiskite ir nesiprauskite pernelyg dažnai.
• Mėšlungis: Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis, ypač kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos, kas gali sukelti mėšlungį. Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn.

Nėštumo testas ir apsilankymas pas gydytoją

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l.

Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti. Jei atlikote nėštumo testą ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.

Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų. Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu patvirtinamas nėštumas ultragarsu, atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai, nustatoma numatoma gimdymo data, įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Ypač svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją - yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusių kitų su nėštumu susijusių komplikacijų. Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui.

Mityba ir papildai nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus. Nereikia valgyti „už du“, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.

Svarbiausi papildai ir vitaminai:

• Folio rūgštis (vitaminas B9): Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, geriausia pradėti vartoti dar planuojant nėštumą.
• Geležis: Poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą.
• Kalcis: Būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
• Omega-3 riebalų rūgštys (ypač DHR): Būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Gaunama iš riebios žuvies (lašišos, skumbrės) arba papildų.
• Vitaminas D: Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
• Magnis: Labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi.
• Cinkas: Stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje.
• Jodas: Būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.

Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.

Fizinis aktyvumas nėštumo metu

Fiziniai pratimai, atliekami nėštumo metu, turi teigiamą poveikį nėštumo, gimdymo bei pogimdyminio periodo metu. Mankšta būsimai mamai - tai kartu ir stiprinanti profilaktinė priemonė. Pratimų dėka didėja bendras moters darbingumas, gerėja miegas, o tai padeda atstatyti balansą tarp įvairių organų bei sistemų, kuris nėštumo metu kartais būna sutrikęs. Būsimai mamai mankšta turi svarbią reikšmę visais nėštumo periodais. Šios, kurios neatlieka fizinių pratimų, kūno masė būna didesnė, negu reguliariai dariusios mankštą nėštumo metu.

Mankšta vandenyje - tai puikios emocijos ne tik mamai, bet ir būsimam kūdikiui. Vandenyje žmogaus kūnas maždaug 10 kartų lengvesnis, nei sausumoje. Dėl to, darant pratimus vandenyje, mažiau apkraunamos kojos, atsipalaiduoja raumenys, lengviau atlikti dinaminius pratimus, skirtus dubens ir klubų sąnarių paslankumo gerinimui, pilvo ir nugaros raumenų stiprinimui. Atliekant pratimus vandenyje gerėja kraujotaka, stimuliuojama žarnyno veikla, didėja dubens dugno elastingumas. Vandenyje išmokstama derinti fizinius pratimus su giliu ritmingu kvėpavimu bei atpalaidavimo pratimais. Mankštinantis vandenyje gerėja kraujo apytaka, kuri glaudžiai susijusi su vaisiaus kraujo apytaka.

Atliekant fizinius pratimus, pulsas neturi būti didesnis kaip 140 k/min., 5 min. Jei atsiranda neįprastų požymių - skausmas, širdies plakimai, oro trūkumas, kraujavimas iš makšties ir t.t. - būtina nutraukti veiklą. Nerekomenduojama valgyti 45-60 min. prieš užsiėmimą. Užsiėmimo trukmė nuo 20-45 min.

tags: #fiziologiniai #pokyciai #nestumo #metu #gimda

• Įsimintinos idėjos vaikų Naujųjų metų šventei
• Išsamios Fisher Price Palma Plus charakteristikos
• Lyties spėjimas: mokslas ir liaudies išmintis
• kaip dokumentuoti metines užduotis ikimokyklinėse įstaigose
• kaip prižiūrėti atopinę odą su Babe kremu