Fizinių pratimų vandenyje poveikis funkcinėms sistemoms nėštumo metu

Nėštumas - tai natūrali, fiziologinė moters būsena, kurios metu organizme vyksta daugybė pokyčių. Siekiant išsaugoti gerą būsimos mamos sveikatą ir padėti jai prisitaikyti prie šių pokyčių, svarbus yra fizinis aktyvumas. Tačiau intensyvi sportinė veikla ir nėštumas nėra suderinami, nes turi skirtingus tikslus. Intensyvių treniruočių metu gali kilti pavojingos vaisiui būklės, tokios kaip kūno hipertermija, deguonies trūkumas, dehidratacija ar hipoglikemija. Todėl nėštumo metu svarbu rinktis saugius pratimus, tinkamai pritaikius krūvį.

Viena saugiausių fizinio aktyvumo formų nėščiajai yra mankšta vandenyje. Dėl specifinių vandens savybių kūno raumenims tenka išlaikyti 50 procentų mažiau svorio nei įprastai. Taip mažėja raumenų patempimo tikimybė, stuburo ir sąnarių apkrova bei kraujo sąstovis venose.

Vandens pasipriešinimas yra apytiksliai 12-15 kartų stipresnis už pasipriešinimą sausumoje. Tai padeda ugdyti įvairių kūno raumenų jėgą neapkraunant sąnarių. Be to, kuomet žmogaus krūtinė yra po vandeniu, širdies veikla gali padidėti 27-30%, lyginant su mankšta ant žemės. Širdies susitraukimai tampa stipresni, padidėja plaučių tūris ir deguonies kraujyje kiekis. Ekspertai tiki, kad tai yra puikus būdas mankštintis nėštumo metu, nes vandens aerobika padeda aktyvuoti vaisiaus smegenų ląstelių vystymąsi ir tuo pačiu apsaugo besilaukiančias mamas nuo traumų.

Nėščiųjų užsiėmimai vandenyje jau daugelį metų yra populiarūs tarp mamų užsienyje dėl keleto priežasčių. Dėl galimybės plūduriuoti vandenyje, net ir paskutinėmis nėštumo savaitėmis mamos gali dalyvauti užsiėmimuose ir atlikti lengvus šokinėjimo pratimus be didelių pastangų. Tuo pačiu, vandens aerobika efektyviai treniruoja šlaunų, rankų ir kitus kūno raumenis dėl vandens pasipriešinimo.

Vandens aerobikos pratimai, skirti besilaukiančioms mamoms, yra paprasti ir greitai įsimenami, kaip rankų stūmimas ir traukimas nuo savęs ir į save, iš kairės į dešinę; lengvi šuoliukai, kojų kėlimas, spyriai, varlės spyriai matuojant laiką, ir pan. Baseine patogu atlikti kvėpavimo sulaikymo pratimus, truputį panirti. Nardymas naudingas ne tik būsimai mamai, bet ir mažyliui - jis taip pat mokosi sulaikyti kvėpavimą. Tai labai praverčia gimdymo metu, kai naujagimis jaučia deguonies trūkumą.

Reguliarus fizinis aktyvumas nėštumo metu mažina sergamumą gestaciniu diabetu, nėščiųjų hipertenzija, pogimdyminę depresiją, ar perteklinio svorio priaugį. Fizinis aktyvumas nėštumo metu prisideda prie perteklinio motinos svorio priaugio bei nėštumo komplikacijų, tokių kaip gestacinis diabetas ir hipertenzinės būklės, rizikos mažinimo.

Nėštumo metu fizinis aktyvumas dažniausiai mažėja, keičiasi medžiagų apykaita, endokrininės ir kitų fiziologinių sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir stuburo apkrova. Dubens dugno raumenų pratimai turi/gali būti atliekami kasdien, tikslu sumažinti šlapimo nelaikymo tikimybę.

Vandens aerobikos užsiėmimai, skirti besilaukiančioms mamoms, dažniausiai vyksta baseinuose, kurių vandens temperatūra yra apie 29-30 laipsnių Celsijaus, nes tai yra tinkamiausia temperatūra nėštukėms. Žemesnė vandens temperatūra gali sukelti gimdos susitraukimus, o tai sukelia dažną norą šlapintis. Blogiau, kad dažnas poreikis išlipti iš baseino ir eiti link tualeto neišvengiamai sukelia didesnę riziką paslysti.

Nors vandens aerobikos pratimai yra labai paprasti, patariama juos atlikti tik prižiūrint profesionaliems instruktoriams, medicininiam personalui ar šeimos nariams. Nepamirškite, kad saugumas visuomet turi būti jūsų aukščiausias prioritetas, ir stenkitės lankytis nėštukėms pritaikytuose baseinuose.

Prieš pradedant bet kokius fizinius pratimus nėštumo metu, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, ar nėra nėštumo komplikacijų ir ar leidžiama saikingai sportuoti. Ypač atsargioms reikia būti pirmus tris mėnesius, nes išlieka persileidimo rizika. Svarbu, kad maksimalus širdies susitraukimo dažnis užsiėmimo metu neviršytu 140 dūžių per minutę. Besimankštinant netrūkti oro, turite pajėgti laisvai kalbėtis. Taip pat reikėtų vengti staigių judesių, treniruočių su dideliais svoriais. Svarbu nepamiršti klausyti organizmo: jei kuris pratimas kelia skausmą, didžiulį nuovargį ar diskomfortą, jį būtina nutraukti.

Vandens aerobikos instruktorius taip pat pataria besilaukiančioms mamoms dalyvauti užsiėmimuose tik su gydytojų rekomendacijomis, kai jų nėštumas stabilizuojasi. Besilaukiančios mamos gali dalyvauti vandens aerobikos užsiėmimuose net ir paskutinėmis nėštumo savaitėmis, jeigu joms nėra nubėgę vandenys, nėra kraujavimo ar pilvo skausmų.

Tyrimų duomenys rodo, kad fiziniai pratimai vandenyje didina sistolinį kraujospūdį. Nors prieš fizinius pratimus vandenyje tiriamosios grupės riebalinės raukšlės buvo didesnės nei kontrolinės grupės, po 6 savaičių mankštos vandenyje jos taip pat statistiškai patikimai padidėjo. Taip pat pastebėta, kad vandens aerobika didina tiriamosios grupės sistolinį kraujospūdį, palyginti su kontrolinės grupės rodikliais. Tai rodo teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę pokyčių. Keičiasi medžiagų apykaita, endokrininės ir kitų fiziologinių sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir stuburo apkrova. Vandens aerobika padeda prisitaikyti prie šių pokyčių, mažina raumenų patempimo tikimybę, stuburo ir sąnarių apkrovą.

Mankšta vandenyje - tai puikios emocijos ne tik mamai, bet ir būsimam kūdikiui. Vandenyje žmogaus kūnas yra daug lengvesnis, nei sausumoje. Dėl to, darant pratimus vandenyje, mažiau apkraunamos kojos, atsipalaiduoja raumenys, lengviau atlikti dinaminius pratimus, skirtus dubens ir klubų sąnarių paslankumo gerinimui, pilvo ir nugaros raumenų stiprinimui. Atliekant pratimus vandenyje gerėja kraujotaka, stimuliuojama žarnyno veikla, didėja dubens dugno elastingumas.

Be to, vandens pratimai padeda sumažinti perteklinį svorio prieaugį nėštumo metu. Rekomenduojama, kad kūno masė padidėtų apie 10-12,5 kg, priklausomai nuo buvusios kūno masės iki nėštumo. Vandens aerobika, intensyvinanti medžiagų apykaitą vandenyje, yra naudinga norint sumažinti riebalų masę.

Svarbu paminėti, kad tyrimai rodo, jog fizinis aktyvumas nėštumo metu gali turėti teigiamą poveikį ne tik nėštumo eigai, bet ir gimdymo bei pogimdyminiam periodams. Todėl mankšta vandenyje yra ne tik naudinga, bet ir maloni fizinio aktyvumo forma besilaukiančioms mamoms.

Jei nutarėte sportuoti savarankiškai ar namuose, būtinai apsilankykite pas kineziterapeutą, kuris įvertins jūsų raumenų būklę, atsižvelgs į nėštumo periodą, nusiskundimus ir pageidavimus, sudarys individualią programą. Parodys, kaip saugiai ir taisyklingai atlikti pratimus namuose.

Fizinis aktyvumas nėštumo metu yra svarbus ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Jis padeda užtikrinti tinkamą deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą vaisiui, skatina jo vystymąsi. Vandens aerobika, būdama saugi ir efektyvi fizinio aktyvumo forma, yra puikus pasirinkimas besilaukiančioms mamoms, norinčioms palaikyti gerą fizinę formą ir pasiruošti gimdymui.

tags: #fiziniu #pratimu #vandenyje #poveikis #funkcinems #sistemoms

• Vaikų širdies ydos operacijų patirtys
• Sužinokite daugiau apie trečiąjį nėštumo mėnesį
• „Ąžuoliuko“ ugdymo principai
• Mokslinės galimybės gimdyti Marse
• Spuogų priežastys nėštumo metu