Viskas apie motinystę ir vaikus: šiuolaikinės mamos iššūkiai ir džiaugsmai
„Užauginom po keturis, penkis vaikus ir gyvos esam, nors nei tų sauskelnių, nei kokių mišinukų buvo, o dabar pervargusios vieną tą vaikelį augindamos“, - dėsto močiutė prie giminės Kalėdų stalo su aiškia užuomina į anūko žmoną. Tikėtina, kad tie keturi ar penki buvo auginami taip seniai, kad močiutė tiesiog pamiršo savo motinystės vargus, o atmintyje liko dienos, kai buvo jauna, graži ir energinga.
Motinystė - tai ne tik gyvenimo etapas, bet ir neįkainojama patirtis, kuri formuoja tiek motiną, tiek vaiką. Vaikai ir motinystė dažnai įkvepia giliausius jausmus ir išmintingus žodžius. „Vaikai - tai mūsų ateitis, mūsų meilės ir vilties išraiška“, - sakė Mahatma Gandhi. Kiti pabrėžia: „Motina - tai pirmas žmogus, kuris mus myli, ir paskutinis, kuris išmoksta atsiprašyti.“ - Ralph Waldo Emerson. „Motinystė yra kaip menas, kuris niekada nėra baigtas“, - teigė Maya Angelou. Šios sentencijos atspindi meilę, iššūkius, džiaugsmus ir pasiaukojimą, su kuriais susiduria kiekviena motina ir kiekvienas tėvas.
Šiuolaikinės motinystės realybė ir iššūkiai
Šiandien mamos susiduria su informacijos gausa. Daug įvairių mokymų, literatūros, skirtingų auklėjimo būdų, forumų. „Atrodo, kad turėtų būti paprastesnė buitis, tačiau mamos dažnai taip nesijaučia.“
Pasak psichologės D., visos mamos skirtingos, todėl ir socialinių tinklų poveikis skirtingas. „Tačiau socialinių tinklų tendencijos rodyti tik teigiamą, pagražintą turinį neišsimiegojusiai, nuvargusiai, hormonų veikiamai mamai tikrai gali iškreipti normalios motinystės vaizdą. Gali kilti gėdos, kaltės jausmai, kad su vaiku neužsiimama kaip nors ypatingai, kad jos per mažai veiklios, kūrybiškos, gali atsirasti didesnis nepasitenkinimas savo išvaizda, tai sukelia nepasitenkinimo savimi jausmus, prastesnę emocinę savijautą“, - aiškina psichologė.
Dėl įvairių priežasčių mamos kartais siekia nepriekaištingo auklėjimo net viršydamos savo galimybes. „Nuolat viršydamos savo galimybes, mamos gali pervargti ir dėl to jos gali nebesidžiaugti vaikais, jaustis nelaimingos, jų gali nebetenkinti esama padėtis.“ Pasak jos, pavargusi ar dirbtinai taikanti auklėjimo būdus mama sunkiau geba pastebėti patį vaiką, jo emocijas, jausenas, gali labiau susitelkti į aplinkinių nuomonę ir vaikui neatspindėti to, kas su juo vyksta, o tai labai svarbi tėvų funkcija. Matydamas nusivylusius, pavargusius, įsitempusius tėvus, vaikas gali suvokti save kaip kažkokį negerą, nuviliantį, nes mama juo nesidžiaugia.
D. Švedavičienė taip pat pastebi, kad darbo rinka, karjeros galimybės moteris, tapusias mamomis, veikia labai individualiai. Akcentuodama motinystės ir karjeros santykio individualumą, psichologė teigia, kad jei socialines grupes skirstytume pagal gaunamas pajamas, užimamas pareigas, galime stebėti, kad kartais galėjimas vaikui viską leisti, visur dalyvauti gali sietis su geresne mamos ir vaiko savijauta, tačiau nebūtinai.
Tuo tarpu „tėčiams dažnu atveju užtenka epizodiškai ką nors nuveikti su vaiku (kartu gaminti, pažaisti parke) ir jis savaime yra geras tėtis, aplinka tai pastebi, jį giria.“
Pagalba ir savęs nepamesti motinystėje
Psichologė akcentuoja, kad motinystėje labai svarbu nepamesti savęs, savo poreikių, net ir labai paprastų (pasivaikščioti vienai, ilgiau pagulinėti, ramiai išgerti mėgstamą gėrimą, ramiai, neskubant nusimaudyti, susitikti su draugais ir kt.). Visam tam įgyvendinti svarbu nelikti vienai. „Seniau žmonės gyvendavo gentimis, kaimais, bendruomenėmis ir mamos gaudavo daug fizinės ir emocinės paramos, vaikas būdavo ir tos labai artimos bendruomenės atsakomybė.“ Ji pabrėžia, kaip svarbu turėti savo bendruomenę, „gentį“, kurioje yra sulaukiama pagalbos, atjautos, emocinės paramos, kurioje leidžiama atsitraukti ir pailsėti. Tai įprastai sudaro sąlygas gerai mamos ir vaiko savijautai.
Psichologė pataria artimiesiems sudaryti sąlygas mamoms gauti laisvo laiko, skirto sau, kartais fiziškai pabūti su vaiku, pasiteirauti, ar nereikia kokios pagalbos, kartais padėti tokiais labai žemiškais dalykais kaip pagalba namų ruošoje, valgio gaminime, svarbu tiesiog pasidomėti mama kaip žmogumi („O kaip tu laikaisi?“).
Specialistės nuomone, reikia dorotis ir su aplinkos spaudimu. „Kylantys kaltės jausmai dažnai yra mamų palydovai, visi darome klaidų, svarbu jas pripažinus stengtis pastebėti, ką darome gerai, pasidžiaugti savo pasiekimais“, - akcentuoja D.
„Naujų santykių kūrimas irgi kelia daug iššūkių, mamos dažnai nori išlikti lojalios savo vaikams, dėmesio ir meilės pasiskirstymas naujam partneriui ir vaikams gali kelti vidinę prieštarą, neužtikrintumą, gali būti daugiau baimių dėl santykių saugumo, ateities“, - aiškina D.
Nėštumas, gimdymas ir pirmosios savaitės su kūdikiu
Mūsų laikais dauguma moterų gimdo gimdymo namuose, kur visada greta yra prityrę gydytojai, seserys, sanitarės. Čia yra visi būtini įrengimai, taip pat ir sudėtingiausi aparatai, kaip antai: inkubatoriai, deguonies kameros ir kt.
Visų pripažintas toks paveikslas idealios moters, kuri nepaprastai džiaugiasi, sužinojusi, kad taps motina. Jos nėštumas praeina, svajojant apie būsimą kūdikį. O kai kūdikis išvysta pasaulį, ji lengvai ir su džiaugsmu imasi motinystės. Tačiau realybė dažnai būna kitokia. Gal būt, iš pradžių, gimus kūdikiui, ne kartą beviltiškai nusiminsite ir atsiras pogimdyvinė depresija. Taip labai dažnai būna, ypač gimus pirmam vaikui. Jums neretai nusvirs rankos ir tiesiog atsisėsite ir pravirksite. Arba jus gali kankinti baimė.
Pirmosiomis keliomis savaitėmis po gimdymo naudokitės bet kokia pagalba. Jeigu viską darysite pačios ir nusikamuosite, tai galiausiai vis tiek teks ką nors kviestis pagalbon, tačiau jau ilgesniam laikui. Gimus kūdikiui, visada ateina begalės draugų bei giminių, norinčių pasveikinti tėvus ir pažiūrėti naujo šeimos nario. Tėvams tai malonu. Tačiau per gausūs lankymai vargina motiną. Dauguma moterų labai pavargsta pirmomis po gimdymo savaitėmis.
Vyras gali įvairiai reaguoti į žmonos nėštumą. Jam atsiranda noras saugoti žmoną, jis dar labiau didžiuojasi ja ir savo vyrišku brandumu. Be to, jis taip pat su džiaugsmu laukia gimstant kūdikio.
Vaikų auginimas ir tėvystės principai
Kiekvienas žmogus gimsta pasaulyje su tam tikra programa, vaikas nėra švarus popieriaus lapas. Seminaras skirtas pažinti ir suprasti vaikų prigimtį ir parodyti, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas. Čia yra pateikiami prigimtiniai temperamento tipai. Daug išminties tėvams apie vaikų auginimą, tėvystę ir motinystę. Kadangi vaikai vis tik nėra tas tuščias lapas popieriaus, tai kokia tada mūsų pareiga, tai ką mums su jais daryti? Tiesiog maitinti, apgyvendinti ir viskas? Mokysimės kaip bendrauti su vaikais, kaip padėti jiems tapti laimingais. Jauniems tėvams tai sunkus klausimas.
Dauguma jaunų tėvų greitai susiorientuoja, kaip elgtis su vaikais. Bet kai kuriems tai yra neišsprendžiama problema, nors jie ir turi nemažai patyrimo. Visų pirma noriu paaiškinti, kad, mano nuomone, esmė yra ne griežtumas ar švelnumas. Jūs turite turėti palydovą gerą. Tai gali būti psichoterapeutas. Šiandienos tema yra vaikų raidos etapai ir įtaka tų mūsų veiksmų kiekvienam etape. Kaip seksis vaikams, kaip jiems užaugus seksis, kaip seksis vaikystėje?
Močiutė ir senelis jums gali daug padėti. Be to, anūkai jiems teikia didžiulį pasitenkinimą. Senelė dažnai dūsauja: „Kodėl nejaučiau tokio pasitenkinimo, augindama savo vaikus? Galimas daiktas, per rimtai žiūrėjau į motinystę ir mačiau joje vien pareigas".
Ar tėvai privalo vienodai mylėti visus savo vaikus? Šis klausimas labai rūpi sąžiningiems tėvams, nes jie jaučia, kad truputį skirtingai myli savo vaikus ir, tai supratę, sau priekaištauja. O aš galvoju, kad jie iš savęs reikalauja negalimo. Kadangi, gimus vaikams, tėvai iš tikrųjų turi daug ko atsisakyti, tai jie, suprantama, turi teisę tikėtis vaikų dėkingumo. Dažnai mamos pergyvena, kad vaiką auginti gali būti neįveikiama užduotis. Įvairias klausimais iš įvairių žmonių randame skirtingus patarimus ir kartais nežinome kokiu keliu eiti. Jūs žinote kur kas daugiau, negu patiems atrodo. Greitai jums gims kūdikis. Gal būt, jis jau gimęs....
Vėlyva tėvystė: privalumai ir iššūkiai
Šeimos planavimą atidedant vėlesniam laikui reikėtų turėti omenyje, kad moterims nuo 35-40 m. pastoti gali būti sunkiau, nes senstant mažėja kiaušinėlių kiekis ir prastėja jų kokybė, didėja genetinių ligų ir sveikatos problemų rizika. Vyresnėms nei 35 m. moterims reikėtų apsilankyti pas gydytoją genetiką. Vyrų, sulaukusių 35 m., reprodukcinė sveikata taip pat po truputį pradeda prastėti, o vyresniems nei 42 m. vyrams - dar labiau.
Tačiau vėlyva tėvystė turi ir daug privalumų, ypač turint omenyje emocinę būseną ir socialinį statusą. Štai pagrindiniai vėlyvos tėvystės aspektai:
| Privalumai | Iššūkiai ir rizikos |
|---|---|
| Vyresnio amžiaus tėvai yra brandesni, ramesni, tolerantiškesni, taikantys nuoseklesnius ir pozityvesnius auklėjimo metodus (pvz., rečiau taiko fizines bausmes). | Didesnė rizika nespėti užauginti vaiko ar išleisti jo į gyvenimą (pvz., susilaukus vaiko apie 45 m., jam pradėjus studijuoti tėvai jau gali būti pensinio amžiaus). |
| Mamos ir vaiko savijauta dažnai geresnė, nes rečiau reaguojama į smulkmenas ir vaiko išdaigas. | Didesnės kartų konflikto galimybės, didesnis atotrūkis tarp kartų gali apsunkinti bendravimą. |
| Daugelis vyresnio amžiaus tėvų yra pasiekę finansinę gerovę, jiems nebereikia „plėšytis“ studijuojant, dirbant keliuose darbuose. | Perdėta globa: vyresnio amžiaus mamos linkusios varžyti vaikų laisvę, stengiasi už juos priimti sprendimus. |
| Didesnis dėmesys sveikatai. | Vaikas gali turėti mažiau galimybių pasidžiaugti senelių dėmesiu. |
| Vėlyva motinystė (tėvystė) gali būti puikus būdas išvengti vidurio amžiaus krizės (37-50 m.). | Sunkiau pastoti ir didesnė genetinių ligų bei sveikatos problemų rizika dėl amžiaus. |
Viename Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime buvo įrodyta, kad vyresnių mamų vaikai rečiau susižaloja, patiria mažiau socialinių-emocinių problemų. Kita vertus, šiuo metu tėvai turi kaip niekada daug galimybių taupyti vaiko ateičiai (mokslams, pradiniam būsto įnašui ir t. t.) jau nuo pat gimimo, tad finansinis aspektas neturėtų gąsdinti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
