Finansinio plano rengimas ikimokyklinio ugdymo įstaigai

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad valstybė garantuoja nemokamą mokymąsi valstybės ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose. Siekdama įgyvendinti šį principą ir užtikrinti finansavimo tvarumą, valstybė įvedė „pinigai paskui mokinį“ finansavimo principą (populiariai vadinamą „mokinio krepšelį“).

Bendrajame ugdyme jis veikė nuo 2002 m., priešmokykliniame ugdyme − nuo 2003 m., o ikimokykliniame - nuo 2011 m. (finansuojama 20 val. per savaitę ikimokykliniam ugdymui). „Mokinio krepšelio“ lėšas buvo galima naudoti su mokymo procesu susijusioms išlaidoms: mokytojų atlyginimams, mokymo priemonėms ir pan. Ūkio lėšas ir kitas trūkstamas lėšas turėjo skirti mokyklos savininkas - valstybė, savivaldybė.

Su „mokinio krepšeliu“ siekta kelių tikslų: sukurti skaidrią švietimo finansavimo sistemą; efektyviau panaudoti skirtas lėšas ir pagerinti švietimo kokybę, paskatinti ugdymo įstaigų sveiką konkurenciją per jų įvairovės skatinimą; išplėsti nevalstybinį švietimo įstaigų sektorių; sudaryti sąlygas tėvams (globėjams) ir mokiniams laisviau pasirinkti ugdymo įstaigą ir kt.

Iš pradžių „mokinio krepšelis“ turėjo teigiamų rezultatų. Ugdymo proceso aprūpinimas tapo tolygesnis ir pagerėjo. Tačiau ilgainiui „mokinio krepšelio“ principas neįgyvendintas visa apimtimi, todėl ryškėjo jo trūkumai. Be to, „mokinio krepšelis“, kai mokyklai ugdymui skiriama tiek lėšų, kiek joje yra mokinių, itin apsunkino nedidelių, kaimiškų vietovių mokyklų išlikimą. Pradėta ieškoti politinių sprendimų, kaip tobulinti „mokinio krepšelio“ principą ar kuo jį pakeisti ir 2016 m. pradėtas bandyti „klasės krepšelis“.

„Mokinio krepšelį“ 2018 m. rugsėjo mėnesį pakeitė mišrus finansavimo modelis. Tai yra modifikuotas 2016 m. išbandytas „klasės krepšelis“. Didžioji lėšų dalis skaičiuojama klasei ar darželio grupei ir kai kurios išlaidos - pagal konkretų mokinių, vaikų skaičių klasėje, grupėje (populiariai naujas modelis tebevadinamas „klasės krepšeliu“). Naujojo finansavimo principo tikslas - paskatinti miesto mokyklas nebeturėti perpildytų klasių, mažoms mokykloms suteikti finansinį stabilumą.

Kaip ir „mokinio krepšelio“ atveju, taip ir dabar valstybė per krepšelį finansuoja su mokymu susijusias išlaidas, o ūkio išlaidas turi padengti mokyklos savininkas. Jei tai privati mokykla - ūkio ir kitoms išlaidoms padengti renkamas papildomas mokestis. Valstybė tuometį „mokinio krepšelį“, o dabar - „klasės krepšelį“ skiria tiek valstybės, savivaldybės, tiek privačiose švietimo įstaigose besimokantiems mokiniams. Šis sprendimas leido plėtotis privačių švietimo įstaigų tinklui, nors jis vis dar nedidelis.

Kartu didžiuosiuose miestuose toks finansavimas sprendžia vietų trūkumo klausimą. Tai ypač aktualu ikimokykliniame ugdyme, kur, pavyzdžiui, Vilniaus mieste nėra užtektinai vietų visiems vaikams. Kartu nevalstybinių mokyklų finansavimas per krepšelį padėjo atsirasti savita pedagogika ugdymo procesą grindžiančioms mokykloms. Tėvai privačias mokyklas gali pasirinkti su gerokai mažesne finansine našta.

Visgi nuo pat šio sprendimo pradžių vyksta debatai, ar valstybė su ribotais finansiniais ištekliais turi skirti lėšų privačioms mokykloms ir vaikams, kurių tėvai „ir taip gali sumokėti už mokslą“. Diskusijos ypač paaštrėjo 2019 m. antroje pusėje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošia įstatymo pataisas, nurodančias, kad valstybė negali skirti „klasės krepšelio“ pelno siekiančioms privačioms mokykloms. Skaičiuojama, kad 2019 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje veikė 13 privačių pelno siekiančių bendrojo ugdymo mokyklų. T.y., jų teisinis statusas yra uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė ir pan. Jose 2019 m. rugsėjį mokėsi 1308 mokiniai. 2020 valstybės biudžete šioms mokykloms numatyta skirti 2,2 mln.

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose finansuoti iš valstybės biudžeto taikomas mišrus finansavimo modelis. Tai yra bazinių ugdymo išlaidų krepšelis, susietas su ugdymo turinio įgyvendinimu. Tai reiškia, kad kiekvienai mokyklai pagal mokinių skaičių klasėse formulė suskaičiuoja, kiek realiai reikės valandų įgyvendinti ugdymo planą. Populiariai naujasis finansavimo principas vadinamas „klasės krepšeliu“. Tai yra tikslinė valstybės dotacija mokymo išlaidoms padengti.

Lėšos ugdymo planui įgyvendinti. Lėšos ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų mažinti. Tai yra 2,4 proc. nuo lėšų ugdymo planui įgyvendinti. Šiomis lėšomis galima padidinti mokytojų atlyginimą, gerinti ugdymo kokybę ir didinti prieinamumą. Pavyzdžiui, finansuoti mokymą namuose, diegti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo formų įvairovę. Esant poreikiui, šiomis lėšomis galima finansuoti užsienio kalbų mokymąsi mažesnėse grupėse nei yra nustatyta Bendruosiuose ugdymo planuose. Taip pat savivaldybės šiomis lėšomis gali finansuoti priemones, skirtas mokinių iš nepalankios socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos mokymosi skirtumams mažinti.

Lėšos kitoms ugdymo reikmėms. Mokyklai skiriamos lėšos vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti; papildomai finansuoti ugdymo procesą, kai mokiniai mokosi tautinės mažumos kalba arba valstybine kalba daugiakalbėje aplinkoje; mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui; mokytojų ir kitų asmenų, kurie dalyvauja ugdymo procese, kvalifikacijai tobulinti; informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (IKT) diegti ir naudoti.

Skaičiuojant mokymo lėšas ikimokykliniame, priešmokykliniame ugdyme ir kiekvienoje bendrojo ugdymo klasėje nustatomas bazinis grupės dydis (maksimalus dydis), nurodomas minimalus galimas vaikų/ mokinių skaičius grupėje/ klasėje. Kartu nurodomas sąlyginis grupės/ klasės dydis, tai yra, išskiriami keli klasės variantai, nurodant mokinių skaičiaus intervalą jose. Pavyzdžiui, jei pirmoje klasėje mažiausiai gali būti 8 mokiniai, daugiausiai - 24, galimi trys klasės variantai: iki 11 mokinių; 12-20 mokinių; 21-24 mokiniai. Atitinkamai pagal klasės dydį yra nurodytas kontaktinių valandų per mokslo metus skaičius. Be šių rodiklių dar žinant vidutinį kontaktinių valandų skaičių, tenkantį vienai pareigybei per metus, apskaičiuojamas klasei reikalingas mokytojų skaičius. Mokymo lėšų paskaičiavimo formulėje taip pat pritaikomas mokytojo pareiginės algos koeficientas, priklausantis nuo darbo stažo ir kvalifikacinės kategorijos. Mokymo lėšos yra grindžiamos pareiginės algos baziniu dydžiu. Kai jis kinta, kinta ir mokymo lėšos.

Mokykla turi skirti ne mažiau kaip 80 proc. nuo pagal metodiką paskaičiuotų lėšų šioms veikloms (vadovėliams, kitoms mokymo priemonėms, mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui, mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti). IKT diegimui, t.y., internetui įdiegti ir naudoti, duomenų bazėms, el. dienynams tvarkyti, IKT aptarnaujantiems darbuotojams mokėti už darbą ir kt. išlaidoms, susijusioms su IKT, privalu skirti ne mažiau 40 proc.

Mokykla atsiskaito savo steigėjui už lėšų panaudojimą pagal paskirtį. Steigėjas taip pat turi teisę patikrinti, ar tikrai mokykla naudoja gautas lėšas pagal jų paskirtį. Kadangi valstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjais Lietuvoje yra savivaldybių tarybos, todėl mokestį už vaiko išlaikymą savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokykloje nustato kiekvienos savivaldybės taryba.

Mokinys, besimokantis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovėliais naudojasi nemokamai. Mokinys, besimokantis pagal formaliojo profesinio mokymo programas, vadovėliais aprūpinamas iš dalies nemokamai. Nemokamai mokinys gali būti aprūpinamas vadovėliais įvertinus tėvų (rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį.

Mokesčio dydį už ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklos nuostatuose reglamentuotas mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas (pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, studijos, klubai, būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kt.) nustato mokyklos steigėjas.

Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei 1,5 x valstybės remiamų pajamų dydis. 2019 m. valstybės remiamų pajamų dydis yra 122 Eur. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įvedami nemokami pietūs priešmokyklinukams ir pirmokams.

Pirmuoju etapu nemokamas maitinimas bus įvestas nuo 2020 m. sausio 1 d. savivaldybių priešmokyklinėse ugdymo įstaigose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos principą (pilnas ar dalinis švediškas stalas). Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokiniai, kurie mokysis mokyklose pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje, turės teisę į nemokamus pietus.

Mokinio reikmenims per metus įsigyti skiriama 2 bazinių socialinių išmokų (BSI) suma. 2019 m. BSI siekė 38 Eur.

Siekiant užtikrinti mokyklos prieinamumą, savivaldybės kompensuoja mokinių važiavimo išlaidas savo nustatyta tvarka. Savivaldybės kompensuoja važiavimo išlaidas 9-12 klasių (gimnazijų 1-4 klasių) bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, gyvenantiems kaimuose ir miesteliuose. Kompensuojama kelionė į ugdymo įstaigą, nutolusią iki 40 km nuo mokinio gyvenamosios vietos.

Nevalstybinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams ugdyti gauna „klasės krepšelį“. Už „klasės krepšelio“ panaudojimą nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklos kasmet turi atsiskaityti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Nevalstybinės mokyklos, nors ir gauna mokiniams ugdyti „klasės krepšelį“, gali nustatyti papildomą mokestį už mokinių ugdymą, kuris padengtų kitas ugdymo išlaidas. Mokesčio dydį nustato mokyklos steigėjas. Mokestis mokamas pagal sutartį.

Mokinio krepšelio lėšos neformaliajam vaikų švietimui gali būti naudojamos neformaliojo vaikų švietimo mokytojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms bei ugdymo priemonėms ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymu, padengti. Valstybės ir savivaldybių skiriamų mokinio krepšelio lėšų negalima naudoti pramoginių renginių, vaikų poilsio ir su jomis susijusioms išlaidoms apmokėti; finansuoti neformaliojo vaikų švietimo programas, kurias vykdo bendrąjį ugdymą teikiančios mokyklos; formalųjį švietimą papildančioms ugdymo programoms finansuoti; remonto, rekonstrukcijos ir statybų išlaidoms padengti; neformaliojo vaikų švietimo programų vykdytojo įsiskolinimams padengti.

Švietimo finansavimo principai Lietuvoje:

• „Mokinio krepšelis“: Įvestas 2002 m. bendrajame ugdyme, 2003 m. priešmokykliniame ir 2011 m. ikimokykliniame ugdyme. Skirtas mokytojų atlyginimams, mokymo priemonėms.
• „Klasės krepšelis“ (mišrus finansavimo modelis): Veikia nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Didžioji dalis lėšų skaičiuojama klasei ar grupei, dalis - pagal mokinių skaičių. Tikslas - stabilesnis finansavimas mažoms mokykloms ir mažesnės klasės didmiesčiuose.

Lėšų paskirstymas pagal „klasės krepšelio“ modelį:

1. Bazinių ugdymo išlaidų krepšelis: Atskaito valandų, reikalingų ugdymo planui įgyvendinti, skaičių.
2. Lėšos skirtumams tarp mokyklų mažinti: 2,4% nuo ugdymo plano įgyvendinimui skirtų lėšų. Galima didinti atlyginimus, gerinti kokybę, finansuoti mokymą namuose, įvairinti ugdymo formas.
3. Lėšos kitoms ugdymo reikmėms: Vadovėliai, mokymo priemonės, pažintinė veikla, profesinis orientavimas, kvalifikacijos kėlimas, IKT diegimas.

Papildomos lėšos ir kompensacijos:

• Savivaldybių finansavimas: Savivaldybės gauna apie 20% nuo „klasės krepšelio“ ir skirsto pagal savo tvarkas, tačiau privalo skirti 100% lėšų švietimo pagalbai ir neformaliojo švietimo papildomoms programoms.
• Nemokamas maitinimas ir parama reikmenims: Teisė į nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jei pajamos yra mažesnės nei 1,5 VRP. Nuo 2020 m. - nemokami pietūs priešmokyklinukams ir pirmokams.
• Važiavimo išlaidų kompensavimas: Savivaldybės kompensuoja kelionės išlaidas mokiniams, gyvenantiems kaimuose ir miesteliuose, iki 40 km.

Nevalstybinės mokyklos: Gauna „klasės krepšelį“, tačiau gali nustatyti papildomą mokestį už ugdymą, kuris padengtų kitas išlaidas.

Ribojimai „mokinio krepšelio“ lėšų naudojimui: Negalima naudoti pramoginiams renginiams, poilsiui, neformaliojo ugdymo programoms (teikiamoms bendrojo ugdymo mokyklų), remonto, statybų išlaidoms, įsiskolinimams dengti.

tags: #finansiniu #skaiciavimu #pagrindimas #vaiku #darzelis

• Supraskite infekcijos kelius kraujyje nėštumo ir gimdymo metu
• Apie Marie Curie gimimą ir karjeros startą
• Optimalus svoris nėštumo metu
• Patarimai, kaip išmokyti vaiką važiuoti dviračiu
• Pritvinkimas žindant