Faustos Marijos Leščiauskaitės Biografija: Nuo Vaikystės Kelmėje Iki Lygiavertės Tėvystės Propagavimo

Fausta Marija Leščiauskaitė - žinoma tekstų rašytoja ir laidų vedėja, kurios gyvenimo kelias paženklintas ryškiais posūkiais, nuo griežtos vaikystės mažame miestelyje iki sėkmingos karjeros ir atviro požiūrio į tėvystę bei šeimos santykius. Nors tiksli gimimo data tekste nėra nurodoma, ji pati prisimena gimusi dar praeitame amžiuje, pabrėždama, kad tai skamba "komiškai".

Vaikystė ir Jaunystė: Griežtas Auklėjimas ir Gyvūnų Pasaulis

Fausta Marija Leščiauskaitė užaugo Kelmėje, tačiau, kaip pati prisimena, daug laiko praleido pas tetą Kaune. „Su teta leisdavomės į gastroles: ir troleibusais važinėdavom, ir eskalatoriais parduotuvėse kildavome ir leisdavomės, ir į restoranus vaikščiodavom, ir po Laisvę marširuodavom,“ - pasakoja ji. Anot jos, šios pramogos vaikui, atvykusiam iš beveik kaimo, buvo nepaprastos. Kai teta leisdavo vieną, Fausta mėgdavo sėsti į troleibusą ir „zuikiu“ važinėtis pirmyn-atgal. „Kelmėje tokių dalykų nebuvo. O mane tas miesto gyvenimas labai žavėjo. Gimiau ir užaugau mažame miestelyje ir visada žinojau, kad esu miesto žmogus. Tada Kaunas atrodė didžiulis, o dabar ir Niujorkas ar Los Andželas man neatrodo labai dideli“, - šypsojosi Fausta.

Jos vaikystė, pasak F. M. Leščiauskaitės, niekuo nesiskyrė nuo daugumos to meto vaikų. „Mes augome labiau patys. Bastydavomės po kiemus, su geriausia drauge Gintare iš lentų statydavomės būstines, su pusbroliais mėgdavau skambinėti sugalvotais numeriais ir ką nors meluoti.“ Ji prisimena draugą Vytuką, kurio močiutė kepdavo skaniausius šakočius Kelmėje, o jie valgydavo dar šiltus „šakočių spygliukus“ po žaidimo „Žeme“ - kurio metu nusibrėžus ratą, susiskirstoma teritorijomis ir mėtoma peilis. Šis žaidimas suaugusiems nelabai patikdavo.

Vienas šilčiausių atsiminimų - laikas pas „babą“ (močiutę), kuri gyveno tame pačiame miestelyje. „Atsimenu, ateinu pas ją - ir ji iš kirvio išverda sriubą. Visada sako, kad nieko neturi, bet žiūrėk - po minutės jau ir toks sumuštinis, ir anoks, ir kotletas šyla. Ir, žinoma, slaptojoje spintelėje pasiknisus man ištraukiamas mano labai mėgtas „Pupos“ šokoladukas arba sena gera „Manija“. Arba dar tais laikais buvo „Bingo“. Prisikemšu, o tada baba sako: „Eik pasiselsėk.“ Einu ant jos sofos, kurioje atsiveria kažkokios miego čakros, baba kamšo mane savo pledais.“ Nors vaikystėje su močiute nesutarė, ankstyvoje paauglystėje jos tapo geriausiomis draugėmis. „Nuo tada pas ją jausdavausi saugiai. Tai buvo mano saugiausia vieta“, - šypsojosi moteris.

Fausta buvo mokytojos dukra, tad jai visuomet galiojo aukštesni standartai, ir ji buvo auklėjama gana griežtai bei reikliai. „O aš buvau vaikas kaip vaikas - kai kur protingas, kai kur kvailas. Tėvai išmokė mylėti literatūrą, mano šeimoje skaitė visi šeimos nariai ir tai darė kone kasdien. Išmokė mylėti teatrą - nuo vaikystės esu Keistuolių teatro gerbėja numeris vienas. Daug keliaudavome, taigi, kelionės įaugo į mane kaip neatsiejama gyvenimo dalis“, - sakė ji.

Jos šeimoje visuomet buvo daug gyvūnų dėl tėčio, kuris buvo veterinaras. „Daugiausiai vienu metu esame turėję tris šunis, tris katinus, jūrų kiaulytę. Jau nekalbant apie kažkieno padovanotas dekoratyvines kiaules ir kitokius padarus. Bet dažniausiai būdavo taip, kad kas nors randa kokį sužalotą bėdžių - atneša tėčiui. Ir dingsta. Ir ką tu su juo darysi pagydęs - išmesi? Taip ir likdavo pas mus. Taigi, užaugau su gyvūnais ir tarp jų“, - šypsojosi Fausta.

F. M. Leščiauskaitė lankė muzikos mokyklą, kurioje vienuolika metų grojo fortepijonu. Nors, kaip ir daugelis vaikų, norėdavo mesti mokslus, jai labai įstrigo mokyklos aura, tamsūs vakarai fortepijono mokytojos kabinete ir dueto grojimas su geriausia drauge. Šiandien ji norėtų grįžti mokytis, bet negali peržengti minties, kad ją mokys kažkas kitas nei jos mokytoja Vilija.

Karjeros Kelias ir Profesiniai Iššūkiai

Fausta Marija Leščiauskaitė užaugusi pati norėjo būti mokytoja ir, kaip prisipažįsta, net ir dabar norėtų ja tapti. Tačiau šio varianto nesvarsto tik dėl mokytojų atlyginimų. „Man turėtų pasiūlyti mažiausiai dešimt kartų daugiau nei gauna vidutinis mokytojas - mažiausiai tiek vertas atsakingo, nuolat tobulėjančio mokytojo darbas mano akimis. O kadangi niekas tiek nepasiūlys, susiradau kitą man labai įdomią nišą.“

Kartu su devynių knygų autoriumi, publicistu ir restoranų kritiku Andriumi Užkalniu, Fausta Marija įkūrė žurnalą „Užkalnis“ ir yra jo vyriausioji redaktorė. Andrius Užkalnis, be žurnalistikos, taip pat sėkmingai prekiauja ir savo vardo koldūnų linija, o žurnalas „Užkalnis“ leidžiamas jau penkerius metus.

Šeima ir Lygiavertės Tėvystės Vizija

Faustos Marijos Leščiauskaitės asmeniniame gyvenime - dar daugiau džiugesio. Žinoma tekstų autorė ir laidų vedėja sumainė vestuvinius žiedus su mylimuoju Matu Simaičiu. Apie nėštumą žurnalistė paskelbė 2024-ųjų gegužės pradžioje, o 2023-iųjų liepos 22 dieną ji tapo mama - moteris su mylimuoju Matu sūpuoja dukrytę Pasaką Jūrą. „Buvo didžiulis šilumos antplūdis, šypsena ir pagaliau labai geras jausmas“, - tuomet pasakojo F. M.

Nors motinystė niekada jos nežavėjo, užaugusi tarp, kaip ji vadina, nelaimingų tėvų ir vaikų, ji savo gyvenimo nenorėjo sieti su šeima. „Aš augau tokioje realybėje, tokiame socialiniame rate, kuriame nebuvo laimingi nei tėvai, nei jų vaikai. Tėvai buvo neišsipildę, o vaikai nepastebėti - ta realybė buvo dažnesnė už šeimos idilę. Atsimenu, vieną rytą pro langą matau, kaip iš namų išbėga kaimynės brolis tik su kelnaitėmis, jį vejasi mama su kirviu. Tai nebuvo nepasiturinti šeima, nelaiminga šeima - statistinė šeima (...). Mane taip pat mušė, žiauriai mušė. Man neatrodė, kad šeima yra tai, ką norėčiau kurti ateityje“, - LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gero gyvenimo receptai“ prisipažino F. M. Tačiau pastojusi ji persigalvojo partnerio dėka. „Mano vyras vaiką mylėjo dar tada, kai aš nesuvokiau savo jausmų, ir tai buvo vienas iš esminių faktorių, kodėl mes turime vaiką“, - tikina F. M.

F. M. Leščiauskaitė šiandien džiaugiasi motinyste ir atvirai prabyla apie lygiavertės partnerystės šeimoje svarbą bei sąžiningą vaiko auginimo atsakomybės pasidalijimą tarp mamos ir tėčio. Jos įraše socialiniame tinkle „Instagram“ teigiama: „Mama = tėtis ir tėtis = mama. Kad ir kokie skirtingi, kad ir kokių skirtingų dalykų gali išmokyti.“ Ji pabrėžia, kad per 1,7 vaiko auginimo metų niekada negėrė šaltos kavos ir nebuvo pervargusi iki tokio lygio, kad aprėktų vaiką, nes aiškiai susitarė su vyru, kad gaus lygiavertį tėtį, o ne „kartais padeda“ vaidmenį. Tai reiškia, kad:

• Matas keliasi po vos kelių valandų miego, net jei jam reikia į darbą, jei Fausta visą naktį žindė.
• Kai Fausta pavargusi, nori pabūti viena ar turi darbų, Matas pasiima vaiką ir važiuoja pramogauti, pas senelius, į parką ar kavinę.
• „Tėtis dirba, o mama ne“ nėra argumentas, nes abiem reikia pailsėti ir turėti laiko sau. Tik pinigų uždirbėjas dar nėra tėtis.
• Fausta pasitiki Matu, nesurūšiuoja drabužių, maisto, nepatikrina, ar vaikas pakankamai apsirengęs, ir nekvestionuoja jo gebėjimų.

Dėl tokio pasiskirstymo Fausta gali būti gera ir kantri mama, o Matas - geras tėtis. Jų vaikas su tėčiu turi tokį patį ryšį kaip ir su mama, nebuvo etapo, kai tėtis lyg ir nelabai reikalingas. „Mūsų šeima visai netobula, šis įrašas anaiptol nereiškia, kad mes nesipykstame, kad niekada neišsiliejame vienas ant kito. Bet man šeima - ne kalėjimas, aš nesijaučiu įstrigusi, nesijaučiu aplinkybių auka, nesijaučiu savęs pamiršusi.“

Išsiskyrimas su Andriumi Užkalniu ir brandūs santykiai

Anksčiau Fausta Marija Leščiauskaitė ir Andrius Užkalnis ne vienerius metus buvo pora. Jų santykiams užsimezgus, Andrius prisimena sulaukęs replikų apie šeimos sugriovimą ir net kai kurių draugų, kurie nustojo bendrauti. Tačiau pora 2023-ųjų vasarą paskelbė apie išsiskyrimą, pranešdami, kad suka skirtingais keliais, bet pabrėždami, kad jokių komentarų ir interviu nebus.

Nepaisant skyrybų, jų santykiai išliko civilizuoti. A. Užkalnis teigė, kad išsiskyrusių žmonių civilizuoti santykiai daugumai Lietuvoje atrodo anomalija, o viešos tarpusavio „drakės“ normalizuotos. „Mudu su Fausta tebedirbame tame pačiame portale (DELFI), tik skirtingus darbus. Mūsų šunys svečiuojasi vienas pas kitą ir net važiuoja kartu (pabrėžiu - šunys) trumpų savaitgalio atostogų (Oregoną buvau išsivežęs su Arizona į Nidą). Mes kartais spaudžiame „patinka“ ant vienas kito postų ar nuotraukų. Mes kalbamės apie darbus ir kartais net apie savijautą. Ir Vytaro restorano KEPSNIŲ CECHAS atidarymas Merkinės Fabrike nebuvo pirmas renginys, kur dalyvavome abu,“ - rašė A. Užkalnis, ragindamas „normalizuoti suaugusį elgesį“.

Požiūris į Gyvenimą ir Aktualijas

Fausta Marija Leščiauskaitė nevengia viešai pasisakyti ir sukelti diskusijas. Jos istorija iš apsilankymo Antakalnio klinikoje, kur ji pasijuto esanti bloga mama dėl to, kad su vyru nenaudojo tam tikrų garsų kūdikiui nuraminti, sulaukė ne tik mamų, bet ir medicinos darbuotojų dėmesio. Viena slaugytoja jai išsakė apmaudą, kad pati skyrė per mažai laiko savo vaikams ir jai nemalonu, kai kitos mamos „nepasirūpina“ savo vaikais. Ši istorija pasiekė ir slaugytoją Laimą Baršauskienę, kuri viešai kreipėsi į F. M. Leščiauskaitę, teigdama, kad toks įrašas padarė „labai, labai blogą, tiesiog meškos paslaugą“. Pati F. M. Leščiauskaitė atsakė: „Jūs nesate blogos mamos.“

Toksiški santykiai ir emocinė nepriklausomybė

Fausta Marija Leščiauskaitė atvirai kalba apie toksiškus šeimos santykius ir emocinės nepriklausomybės svarbą. Jos nuomone, Lietuvoje yra pakankamai disfunkcinių šeimų, kuriose vaikai kenčia. Ji prisimena klasiokus, kurie studijuodami „snargliuodavosi ir ašarą braukdavo, kad teko palikti tėvus“, kiekvieną penktadienį skubėdami atgal į tėviškę ir iki paskutinės nakties tupėdami įsikibę mamos sijono. „Tai nėra miela. Pasiilgti mamos ar tėčio - normalu. Džiaugtis juos pamačius, jei santykiai artimi - taip pat. Norėti leisti su jais laiką - absoliučiai suprantama. Bijoti prarasti senstančius tėvus - daugiau nei savaime suprantama. Bet negalėjimas atsiskirti, pradėti kurti savo atskirą asmenybę ir gyvenimą - tai jau savivertės, saugumo trūkumas. Ir tame nėra nieko romantiško.“

Rašytoja cituoja gydytoją psichoterapeutę Rasą Audickienę, kuri paminėjo, kaip toksiška, kai mama savo penkiamečiui sako „tu vienintelis mano gynėjas“, „tu vienintelis mano džiaugsmas“, aiškindama, kokia tai kančia vaikui. Fausta Marija teigia, kad tėvai turi paleisti suaugusius vaikus, nes tai - sveikiausia meilės forma. Vaikai, kurie juto tikrą rūpestį, sugrįš, dalinsis ir lankys tėvus. O jei viso to nebuvo, ryšį galima kurti kaip atskiriems, pilnaverčiams suaugusiems žmonėms.

Tolimesnis vaikų įtraukinėjimas į tėvų planų, gyvenimo ritmo ir svajonių išpildymą bei išlaikymą yra toksiškas, jei jis paremtas vienpusiu nutarimu. „Šeimininkas su vergais santykių neturi. Vergas tiesiog tarnauja. Tėvai - suaugę žmonės. O suaugę žmonės turi gyventi pagal savo galimybes. Jei jie patys negali apsižiūrėti savo daržo, gal metas su daržu atsisveikinti.“ ji pabrėžia manipuliacijų mirtimi, skausmais, ligomis ir lyginimu su kaimynų vaikais pavyzdžius, tvirtindama, kad „nesveiki santykiai veda tik į dar nesveikesnius. Taigi, taip. Tėvai gali elgtis neteisingai savo vaikų atžvilgiu, tėvų gali būti per daug vaikų gyvenime (ir atvirkščiai), o kontrolė nėra meilė.“

tags: #fausta #marija #lesciauskaite #gimimo #data

• Ką gimimo valanda pasako apie jus?
• Sužinokite apie socialinę situaciją ir vaikus Pakruojyje
• Socialinės adaptacijos iššūkiai paaugliams
• Išsamus vadovas tėvams apie vaiko tikus
• Ikimokyklinės įstaigos renginiai: ugdymo ir bendrystės galimybės.