Savaiminis persileidimas yra procesas, kai nėštumas nutrūksta anksčiau nei 20-22 savaičių, o vaisius sveria mažiau nei 500 g. Medicininis persileidimo terminas vadinamas savaiminiu abortu. Ši komplikacija yra dažna nėštumo metu ir gali įvykti bet kuriuo metu, tačiau daugiau nei 80 % atvejų pasitaiko per pirmąjį nėštumo trimestrą. Persileidimas, įvykęs per pirmas 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju, o po 12 savaičių - vėlyvuoju.
Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės savaiminio persileidimo priežastys gali būti labai įvairios. Pirmąjį nėštumo trimestrą beveik 50 % visų persileidimų įvyksta dėl chromosomų anomalijų, kurios atsiranda, kai kiaušinis ar spermatozoidas turi genetinių defektų. Dauguma chromosomų problemų atsiranda atsitiktinai. Be genetinių veiksnių, įtakos turi ir šie aspektai:
- Gimdos patologija: sąaugos, neišsivystymas, anomalijos, miomos ar gimdos kaklelio nepakankamumas.
- Moters sveikatos būklė: įvairios ligos (širdies, inkstų, plaučių, skydliaukės, antinksčių, infekcinės ligos).
- Išoriniai veiksniai: trauma ar apsinuodijimas (švinu, gyvsidabriu), žalingi įpročiai, nepilnavertė mityba.
- Kiti veiksniai: motinos ir vaisiaus kraujo grupių nesuderinamumas, sutrikusi apvaisinto kiaušinėlio raida.
Svarbu pabrėžti, kad nėra mokslinių įrodymų, jog seksualinis aktyvumas, mankšta, stresas arba ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas yra persileidimo priežastys.
Kaip nėštumas dramatiškai pakeičia smegenų formą – BBC REEL
Simptomai ir diagnostika
Pagrindiniai persileidimo simptomai gali apimti kraujavimą iš makšties, pilvo skausmus (sąrėmių pobūdžio), mėšlungį ir audinių išsiskyrimą iš makšties. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo persileidimo stadijos.
Persileidimo tipai:
- Persileidimo grėsmė: kai kraujuoja, bet gimdos kaklelis nėra išsiplėtęs.
- Neišvengiamas persileidimas: pastebimas kraujavimas ir mėšlungis, gimdos kaklelis plečiasi.
- Neužbaigtas persileidimas: ne visas embriono audinys pasišalino iš kūno.
- Pasikartojantis persileidimas: kai moteris patiria tris ar daugiau nėštumų nutrūkimų iš eilės.
Persileidimo diagnozė dažnai pradedama nuo paciento anamnezės ir fizinio ištyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti ultragarsinį tyrimą, kuris padeda nustatyti vaisiaus širdies plakimą bei gimdos būklę. Taip pat rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą, matuojantį žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG) - žemas šio hormono kiekis rodo persileidimą.
Gydymo principai
Jei abortas yra tik gręsiantis, jį galima sustabdyti taikant apsauginį režimą, raminamuosius vaistus, o esant infekcijai - antibiotikus. Jei persileidimas progresuoja arba nustatoma vaisiaus žūtis, atliekamas gimdos ertmės išvalymas. Jei organizmas pats pašalino visus audinius, tolesnio gydymo paprastai nereikia. Jei nėštumas trunka ilgiau nei dešimt savaičių, vienintelė išeitis gali būti operacija, kurios metu gimdos kaklelis išplečiamas, o likę audiniai švelniai išsiurbiami.
| Veiksmas | Tikslas |
|---|---|
| Folio rūgšties vartojimas | Apsigimimų ir komplikacijų profilaktika |
| Gimdos kaklelio apsiuvimas | Esant gimdos kaklelio nepakankamumui |
| Hormonų terapija | Nėštumo eigos palaikymas |
Prevencija ir psichologinė parama
Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti esamas ligas. Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti. Psichologinė parama yra labai svarbi, kad moteris galėtų išgyventi šį sunkų laikotarpį, nes persileidimas sukelia liūdesį, kaltės jausmą ir nerimą. Labai svarbu nekaltinti savęs dėl persileidimo, nes dauguma jų įvyksta dėl biologinių priežasčių, kurių negalima užkirsti kelio.
tags: #persileidima #skatinanti #rutu #zole